Po triukšmo dėl Seimo narės prisipažinimo apie vartotus narkotikus pratrūko: „Man baisu“

Kreipiuosi į mūsų valdžią. Nes kažkodėl visi tyli. Baisisi esama situacija, bet tyli.

Kažkas vis tiek turi tai pasakyti garsiai.

Ar visus tenkina tokia situacija, kai narkotikų perdozavę reanimacijose atsiduria mūsų 12-mečiai vaikai?

Nuo narkotikų priklausomi tampa 14-mečiai?

Ar politikams tai atrodo normalu?

Kokį mes pavyzdį rodome savo vaikams ir paaugliams, kai jie per televiziją mato, kaip garsios verslininkės sulaikomos dėl galimo neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o visa pramogų pasaulio grietinėlė šaukia, kad nieko čia baisaus tie narkotikai!

Kad Lietuva kažkoks užkampis, kad nedideliai kiekiai narkotikų jau beveik visame pasaulyje legalizuoti.

Bet tokių rėkiančių norėčiau paklausti, ar jie kada nors yra blaiviomis galvomis vaikščioję Amsterdamo gatvėmis?

O galbūt lankėsi ir kuriuose jaunimo pamėgtuose festivaliuose, kur medikams tenka gaivinti ir iš kito pasaulio traukti jaunus žmones (deja, vienos mano pažįstamos taip ir nebepavyko išgelbėti...)?

Ar matė tuos Balio Sruogos „klipatėles“ primenančius žmones?

Ar norėtų, kad tarp jų atsidurtų ir jų vaikai, anūkai?

Ne gana to, dar išstoja ir Seimo narė su viešais pareiškimais, kad yra vartojusi visokiausių narkotinių medžiagų.

Dalis smerkia, dalis kelia triukšmą ir verčia iš posto, dalis stoja ginti.

Man baisu žiūrėti, kur mes ritamės. Kokį pavyzdį rodome savo augančiai kartai?

Visų tėvų vardu visų viešų žmonių prašau garsiai nesipasakoti, kad paauglystėje eksperimentavo su narkotikais.

Kai aplink toks požiūris, vieni tėvai šioje situacijoje apsaugoti savo vaikų negalės. Reikia visos visuomenės susitelkimo. Ypač valdžios, kuri turėtų padėti apsaugoti savo jaunus žmones!

Ir ne, šioje vietoje negalioja posakis, kad „jei norės, vis tiek susiras“. Leiskite priminti, kad vaikai, kaip kempinės sugeria į save viską, ką mato aplink.

Todėl auginant žmogų labai svarbu įsisąmoninti, kokius pavyzdžius jis matys ne tik savo šeimoje, bet ir valdžioje, visuomenėje!

Leiskite priminti, kad dėl rūkymo keliamo pavojaus susivienijo netgi pasaulio kino ir reklamos industrija.

Ar atkreipėte dėmesį, keliuose filmuose matėte rūkantį žmogų?

O cigarečių reklamą? Seniau, prieš gerus dvidešimt metų, filmuose ar reklaminiuose plakatuose cigaretes įsikandusi buvo kas antra kino žvaigždė.

Dabar jų nebeliko. Ir dėl to labai džiugu.

Kuo mažiau žalingi įpročiai bus pozicionuojami kaip pavyzdys, susijęs su galingais, įtakingais, garsiais žmonėmis, tuo mažiau tokiu pavyzdžiu bus norinčių sekti.

Tikiuosi, kad ateityje mūsų įtakingi ir garsūs žmonės pagalvos, ir apie narkotikus, alkoholį ir tabaką kalbės tik prevencijos tikslais.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos