Taip jau susiklostė, kad mūsų Klaipėda yra daugiatautis miestas su didele kultūrų įvairove. Nuo neatmenamų laikų čia gyveno pačių įvairiausių tautybių žmonės. Tam įtakos turėjo uostas, čia susiduriantys prekybiniai ir kultūriniai keliai, tranzitas.
Ne tik rusai, bet ir škotai, anglai paliko pėdsaką mūsų mieste. Mūsų miesto simbolis Taravos Anikė, turinti vokiškas šaknis, yra pastatyta ant angliškos žemės. Būtent iš Anglijos atvežtas specialus gruntas buvo išpiltas Klaipėdos širdyje, kad Taravos Anikė stovėtų ilgai ir laimingai.
Armėnai mieste nuo seno yra viena iš gausesnių diasporų. Klaipėdoje gyvena uzbekai, azerai, lenkai, baltarusiai, rusai, ukrainiečiai, žydai.
Per visą miesto istoriją daug kartų keitėsi politinės santvarkos. Miestą valdė pačios įvairiausios valdžios. Tačiau vienas dalykas buvo šventas ir nepajudinamas. Tai įvairių tautų gebėjimas taikiai sugyventi, rasti bendrą kalbą, gerbti kitų papročius ir tradicijas.
Mūsų mieste niekada nekilo įtampų dėl tautybės. Paaugliai ir jaunuoliai plunksnas kedeno vienas prieš kitą ir, jeigu „reikėdavo“, tai ir pasimušdavo - dėl rajono garbės, merginų, bet ne dėl kalbos ar tautybės.
Kad mes esame labai tolerantiškas miestas, parodo ir tai, kad tautinių mažumų bendrijoms atidavėme pastatą vienoje gražiausių miesto vietų. Tautinės mažumos veikia gražiai sutvarkytame pastate Skulptūrų parke.
Artėjant Gegužės 9-ajai sukyla įvairios padugnės, kurių tikslas yra provokuoti. Sukiršinti žmones. Jų visada buvo, o šiais neramiais laikais jų aktyvumas gali tik didėti. Provokatorių tikslas yra ne kovoti. Jie nežūsta kare, jie neaukoja, jie neduoda kraujo kitiems. Jų tikslas išprovokuoti mus. Supykdyti mus tarpusavyje ir džiaugtis mūsų susipriešinimu. Mūsų susierzinimas yra jų laimė. To neturime leisti. Turime būti stipresni ir išmintingesni už juos.
Taikiame mieste turi būti taikus mąstymas. Nes vis tiek anksčiau ar vėliau šis žiaurus karas Ukrainoje baigsis. Labai tikiuosi, kad atsakingi už šį karą veikėjai ir karo nusikaltėliai bus nubausti. Tik pasibaigus karui vienas kito nekentę diplomatai jau kartu gers kavą, o mes, jeigu užkibsime ant provokatorių kabliuko, galime toliau pyktis ir būti kupini tautinės neapykantos. Visa tai reikia sustabdyti jau dabar.
Įvykiai po vasario 24 d. įtampą sukėlė visose bendruomenėse. Tame kare kariauja ne tik rusai, ukrainiečiai, bet ir britai, baltarusiai, romai bei kitų tautybių žmonės. Turime išlaikyti šaltą protą ir griežtai elgtis su provokatoriais. Jeigu paminklai, simboliai, miesto sienos terliojamos dažais, reikia duoti per nagus tokiems teršėjams. Ir visiškai nesvarbu, kokia spalva: mėlyna, raudona ar geltona tai yra ištepliota.
Kaip ir kalbos apie kapus. Gal čia jiems ne vieta? Kapai yra kapai. Ant jų paminklų dažniausiai yra iškalti kadaise gyvenusių žmonių vardai. Turime vokiečių, lenkų, rusų karius, palaidotus mūsų žemėje. Ir tai reikia gerbti. Mūsų tauta visada pasižymėjo pagarba mirusiesiems, jų atminimui. Tai turime išsaugoti ir ateityje.
Norint, kad gėlė pražįstų, reikia šilumos. Visos tautos turi savo nacionalines gėles. Lietuviai - bijūną, armėnai - neužmirštuolę, ukrainiečiai - saulėgrąžą, rusai - gvazdiką. Tad tegul mūsų nacionaliniame darže visų tautų gėlės auga, ir padarykime viską, kad jos neužželtų piktžolėmis.
FOTO APRASAS Mūsų tauta visada pasižymėjo pagarba mirusiesiems, jų atminimui. Tai turime išsaugoti ir ateityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą