Prokuratūrai vėl gali tekti gilintis į frazės „tokius reikėtų šaudyti" pavojingumą, mat A.Armonaitė pažadėjo dėl tokių kolegai T.V.Raskevičiui adresuotų žodžių kreiptis į prokurorus.
Pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė A.Valinsko atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, dėl jo interviu metu pasakytos frazės: „Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo."
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).
Tačiau remiantis kalbos specialistų išvadomis konstatuota, kad teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas - išreikšti A.Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę.
Šoumenas - neoriginalus
A.Valinskas - ne pirmasis pavartojęs skambią frazę. 2012 m. panašus tyrimas buvo pradėtas dėl tautininko, dabartinio „Vakaro žinių" žurnalisto Ričardo Čekučio pasisakymo feisbuke kelių politikų atžvilgiu: „Tautinėje valstybėje, pavyzdžiui, tokius tipus kaip Auštrevičius, Andriukaitis ar Karosas šaudytų nemirktelėdami ir būtų teisūs - už išdavystę."
Policijai R.Čekutis pateikė pavyzdžių, kad Antano Smetonos laikais iš tiesų buvo taip elgiamasi, priminė keturių komunarų ir dar kelis atvejus. Ir paaiškino, kad savo nuomonę apie minėtus tris politikus išsakė tik todėl, kad jie, išduodami Lietuvos interesus, bandė daryti viską, jog europinė teisė būtų laikoma aukščiau nacionalinės. Policija tyrimą nutraukė.
Kaip pasielgs dabar?
Grįžtant į šiandieną, akivaizdu, kad šeštadienį mitinge Katedros aikštėje visuomenininkė citavo tokius pačius, kaip A.Valinsko, teiginius. Tik adresavo juos T.V.Raskevičiui. Todėl socialinėje erdvėje kilo diskusijos, kaip elgsis prokuratūra šįkart. Pasisakantieji pasidalino į dvi stovyklas. Vieni aiškina: jei dėl žodžių, nukreiptų prieš T.V.Raskevičių, pradėtas tyrimas nebus nutrauktas, nes jis priklauso LGBT bendruomenei, prokurorai parodys nenuoseklumą ir prieštaraus patys sau.
Jei pasielgs priešingai, t.y. nesikabinės prie žodžių - dar plačiau pravers Pandoros skrynią ir „šaudymai" žodžiais pasipils nevaldomai.
Kaip situaciją vertina teisininkai?
Advokatas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis „Vakaro žinioms" sakė, kad situacija - prieštaringa.
„Šis klausimas - aktualus, tačiau labai subtilus. Baudžiamoji teisė ne visada tokius klausimus tinkamai reguliuoja, tokie klausimai dažniausiai sprendžiami civilinėmis ar administracinėmis priemonėmis.
Negalėčiau pasakyti, kuri pusė teisi šiuo atveju. Tačiau galiu pasakyti, kad valstybėje yra daug svarbesnių dalykų ir jais reikėtų užsiimti. O tai, kad visai visuomenei, ypač jaunimui, reikia mokytis tolerancijos, gerbti vieniems kitus - akivaizdu. Tolerancijos nebuvimas yra socialinė problema. Pradėkime situaciją keisti spręsdami šią problemą, o ne puldami į baudžiamąją teisę.
O ir ta išreikšta nuomonė tokiai pat nuomonei nelygi, reikia žiūrėti, kokiame kontekste ji pasakoma. Kartais iš žmonių nesuvokimo nuomonė būna ne taip interpretuojama", - teigė K.Betingis.
Neturėtų stebinti
Advokatas, buvęs Seimo narys Rimas Andrikis antrino kolegai teisininkui, kad tikrai yra daug svarbesnių problemų.
„Neturėtų stebinti, jei vienu atveju prokurorai nutraukia tyrimą, o kitu atveju - ne. Dažnai koks nors Skuodo teismas net įrodymus vertina kiek kitaip nei, tarkime, Varėnos teismas. Net, atrodytų, analogiški nusikaltimai iš tikrųjų nėra analogiški, dviejų vienodų nusikaltimų nebūna, nes juos lemia skirtingos aplinkybės, todėl nereiškia, kad žmonės gaus vienodą bausmę. Tame tragedijos nematau.
Kita vertus, jei pastaruoju atveju byla pasiektų teismą, tai jau būtų kėsinimasis į vienodus standartus - panašus elgesys įvertintas kitaip nei A.Valinsko atžvilgiu.
Trečia vertus, prokuroro neturi saistyti joks anksčiau kitų prokurorų priimtas nutarimas, nes, kaip minėjau, dviejų tapačių įvykių nebūna. Todėl viename įvykyje galima įžvelgti vienu grašiu daugiau ir tai nulems galutinį sprendimą", - „Vakaro žinioms" kalbėjo R.Andrikis.
Visuomenė tapo per jautri
O jei tokie pasisakymai būtų naudojami buitiniu lygmeniu? Jei, pavyzdžiui, įpykęs sutuoktinis žmonai pareikštų, kad ją reikėtų nušauti, ar tai būtų galima traktuoti kaip grasinimą, kurstymą smurtauti ar kokį kitą nusikaltimą?
„Tai yra įvairiai traktuojama. Tačiau bet koks grasinimas turi būti realus. Jei žmogus kam nors paskambina telefonu ir pasako, kad atvažiuos ir nušaus, bet net šautuvo neturi, pinigų bilietui neturi, net nežino, kur važiuoti ir neketina šaudyti, kyla klausimas, kokį realumą rodo toks grasinimas. Ir, aišku, kad dėl to nereikia tokių bylų, gaišinant teisininkus ir mėtant valstybės pinigus. Nes priešingu atveju gal ir kalbos „su kosmosu" turi būti vertintinos baudžiamąja prasme?" - retoriškai klausė R.Andrikis.
Pasak pašnekovo, visuomenė tapo pernelyg jautri ir dėl visokių niekų skundžiasi teisėsaugai.
„Ypač jauni žmonės pasidarė per jautrūs. Per jautrūs viskam. Nei priekaištauti darbe galima, nei mokykloje, nei merginti merginų, nes tuoj įsijungs #MeToo, kai kurios ir po 20 metų intymesnius dalykus prisimena. Man tai atrodo nerimtai. Tačiau ir iš nerimtų dalykų žmonės kartais sugeba išvirti skandalingą sriubą", - stebėjosi advokatas.
„Aš per savo 4 dešimtmečių veiklą ne kartą žodžiais buvau nušautas, palaidotas, tačiau niekada nė minties nebuvo kreiptis dėl to į teisėsaugą", - reziumavo R.Andrikis.
Arūno Bernacko koliažas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą