J. Blažytė: dažnai rajonų mokyklos augina vaikus alkoholizmui ir skurdui

Verslininkė Jolanta Blažytė: Apokalipsės raiteliai vėl atjoja

(54)

Ar dar nepamiršote Covid apokalipsės ir žymiausių jos raitelių? Kad nepamirštumėte, jaučiu pareigą priminti. Kaip ne kaip, artėja visokie rinkimai, o minėtieji raiteliai vėl galopu veržiasi į aukščiausius valdžios postus ir nuomonių užkariautojų sostus.

Dar pačiame pandemijos pike, 2021 m., kai Lietuvoje pasigirdo pasiūlymas senjorams išmokėti 100 Eur išmoką už pasiskiepijimą, profesorius Vytautas Landsbergis pasiūlė kitą idėją – „karstelio mokestį“.

„Aš galėčiau pasiūlyti, kad kiekvienas, kuris atsisako skiepytis, įneštų savo įnašą kaip tam tikrą karstelio mokestį – kad kai aš numirsiu, esu jau susimokėjęs, aš neužgriūsiu valstybei su savo karstu“ – sakė profesorius

Europarlamentarė, konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad antivakseriai yra labai pavojingo biologinio ginklo nešiotojai.

Tokią savo išmonę ji demonstravo feisbuke.

Savo ruožtu Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis nevakcinuotus asmenis sulygino su alkoholio padauginusiais vairuotojais:

„Skiepytis nesutinkančių tėvų vaikai neturi būti priimami į darželius ar mokyklas.

Skiepytis atsisakantys žmonės turi būti laikomi pavojingais visai visuomenei bei jos sveikatai, kaip pavojingi visuomenei yra laikomi girti už vairo. Ir vieni ir kiti yra potencialūs mirties nešiotojai ir visuomenė privalo gintis nuo jų, o ne bejėgiškai verkšlenti“, – sakė V. Mazuronis

Lietuvos humoristas, TV laidų prodiuseris Haroldas Mackevičius tikino, kad „numirti neskiepytam yra ne tik teisė, bet ir pareiga“.

Žurnalistas ir rašytojas Andrius Užkalnis teigė, kad „galvijų irgi niekas neklausia, kokių papildų jie nori. Veterinaras nuspręs“

Apžvalgininkas ir VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas teigė, kad „antivakseriai – humanitarinė problema“.

Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas sakė, kad „skiepyti vaikus atsisakantys tėvai yra potencialūs žmogžudžiai“.

P.S. Matydama, kad Lietuvoje yra dar nemažai būtybių, kurios vis dar pasiruošusios savo nuomonę, o ir kartu likimą atiduoti į minėtų “raitelių” rankas, o tiksliau kanopas, užduodu sau mokslinį klausimą: kažin kiek vidutiniškai kartų iš žmogaus turi būti pasityčiota, kad jis suprastų, jog iš jo buvo pasityčiota?

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder