Ne pirmus metus ieškau galbūt narsiausio žydų kovotojo už Lietuvą puskarininkio Volfo Kagano pėdsakų.
Gimęs 1900-aisiais Balbieriškyje, mažai raštingas miestelio batsiuvys, 1919-tų balandžio 3 d. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, 1-ojo Gedimino pulko skyrininkas.
Jau rugpjūčio 24-ąją pasižymėjo mūšyje prieš bolševikus ties Asavitų kaimu Zarasų apskrityje, o netrukus – lapkričio 23-ąją jau puldamas Radviliškyje bermontininkus.
Už išimtinę narsą pažymėtas dviem Vyties Kryžiais.
Pasibaigus kovoms prieš lenkus, paleistas į atsargą, gyveno Balbieriškyje. Ten jo pėdsakų ir ieškojau (2017-tais su bendraminčiais pastatėme miestelyje jo atminimui akmenį).
Bet atrodo, kad klydau. Naują pėdsaką rodė 1982 metais Čikagoje išleisti majoro Motiejaus Karašos prisiminimai.
Ten rašoma, kad per žėmės reformą buvęs puskarininkis Volfas Kaganas gavo 8 ha sklypą prie Girkalnio, ten su šeima ūkininkavo.
1941-ais kartu su kitais žydais nacių sulaikytas. Toliau majoras mįslingai rašo, kad „lietuvių įstaigos, organizacijos, kaimynai dėjo pastangas jį ir šeimą apginti ir išvaduoti.”
Toliau autorius rašo JAV lietuvių spaudoje skaitęs, kad Kaganas su šeima liko gyvi ir vėliau gyveno Izraelyje. Kažkaip neįtikėtina, kad didvyrio šeima visą karą būtų prasislapsčiusi. Nepatvirtino to ir man pasiekiami Izraelio šaltiniai. Bet gal pasiekiau ne visus?
Šiandien kreipiausi į Girkalnio istorijos puoselėtojus, į pagrindinės mokyklos mokytojus.
Raskime kraują už Lietuvą liejusio vyro pėdsaką.
Už tą istoriją mums niekas nemokės, nes ji – mūsų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą