Ar Ukraina išgyvens be JAV paramos: keturi klausimai apie Kongrese įstrigusius 60 mlrd. dolerių

Kodėl Donaldo Trumpo šalininkai Kongrese atsisako skirti Joe Bideno pažadėtus 60 mlrd. JAV dolerių, kiek šie pinigai svarbūs Ukrainos išlikimui ir ko tikėtis artimiausiu metu?

Į keturis pagrindinius klausimus apie Amerikos pagalbą Ukrainai atsakoma britų visuomeninio transliuoto BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamoje publikacijoje.

Koks JAV indėlis į pagalbą?

Per dvejus karo metus Vakarai pažadėjo Ukrainai apie 250 mlrd. eurų ir jau skyrė beveik tris ketvirtadalius šių pinigų, apskaičiavo Kylio instituto ekspertai.

Pagrindinė Ukrainos pasipriešinimo Rusijos agresijai rėmėja yra Europa, kurios teritorijoje Vladimiras Putinas pradėjo didžiausią karą nuo Antrojo pasaulinio laikų.

JAV vaidino svarbiausią vaidmenį tiekiant ginklus iki 2024 metų pradžios, kol išseko praėjusių metų asignavimai.

Kaip nurodoma BBC straipsnyje, dabar Amerika ir Europa teikia maždaug lygiavertę karinę pagalbą, o pagal finansinę pagalbą Europa toli priekyje.

Pagal Kylio instituto skaičiavimus, Europos Sąjunga (ES) Ukrainai įsipareigojo suteikti 144 mlrd. eurų paramos. Iš jų karinė parama sudaro 49,7 mlrd., humanitarinė – 9 mlrd., o finansinė – 85,4 mlrd. eurų.

Per dvejus metus iš ES gauta parama siekia 77,2 mlrd. eurų.

JAV įsipareigota skirti parama, kaip skelbia BBC, remdamasi Kylio instituto duomenimis, turėtų sudaryti 68,7 mlrd. eurų. Iš jų karinė – 42,2 mlrd., humanitarinė – 2,5 mlrd., o finansinė – 24 mlrd. eurų.

Jau gautos paramos suma – 66,7 mlrd. eurų.

Kitos šalys įsipareigojo skirti 40,3 mlrd. eurų (daugiau kaip 95 proc. – Didžioji Britanija, Kanada, Japonija, Norvegija). Per dvejus metus suteikta 35,4 mlrd. eurų.

„Kad visiškai pakeistų JAV karinę pagalbą 2024 metais, Europa turės padvigubinti dabartinį ginklų tiekimo lygį ir tempą“, – rašo Kylio instituto analitikai.

Kaip pastebi BBC, tai mažai tikėtina, ypač jei atsižvelgsime į santykinius, o ne į absoliučius pagalbos skaičius. Jie rodo, kad Europa įsitempė labiau nei JAV, todėl pajėgumų atsargos yra mažesnės.

Tiek palaikydamos Ukrainą skyrė su Rusija besiribojančios šalys, kurios pirmosios nukentėtų Rusijos invazijos sausuma atveju:

• Estija – daugiau nei 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP);
• Lietuva – 2 proc. BVP;
• Norvegija ir Latvija – po 1,7 proc. BVP.

JAV ir Didžioji Britanija, kaip pažymima BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje, skyrė dešimtis kartų mažiau.

Jų pagalba neviršijo atitinkamai 0,32 proc. ir 0,55 proc. BVP, apskaičiavo Kylio instituto ekspertai.

Kremliaus nekenčiamų anglosaksų valstybių valdžia didžiąją dalį šių pinigų nusiuntė ne Kyjivui, o į savo ginklų gamintojų sąskaitas, taip paremdamos savo ekonomiką.

Kodėl Kongresas atsisako skirti pinigus?

Norint patvirtinti JAV finansinę pagalbą, reikalingas abiejų Kongreso rūmų sutikimas, pažymi BBC.

Senatą kontroliuoja demokrato prezidento Joe Bideno šalininkai, o respublikonai turi daugumą žemuosiuose Atstovų rūmuose.

Demokratų Senatas paramos paketui pritarė dar vasario pradžioje, o be demokratų, už jį balsavo ir pusė respublikonų.

Įstatymo projektas greičiausiai būtų lengvai priimtas ir respublikoniškuose žemuosiuose rūmuose, tačiau jų pirmininkas Mike'as Johnsonas atsisako jį pateikti balsavimui.

Priežastis – kraštutinių dešiniųjų Donaldo Trumpo šalininkų pasipriešinimas.

Kaip rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje, jie reikalauja, kad pinigų skyrimas Ukrainai būtų susietas tai su sprendimu dėl migracijos per Meksikos sieną, tai su suskystintų dujų eksporto licencijavimu.

Paskutinė sąlyga – įteisinti dalį paramos kaip paskolą. Demokratai net sutinka nusileisti, bet kompromisiniai variantai nepasiekia balsavimo.

Ar Ukraina išgyvens be JAV pagalbos?

Kaip praėjusį savaitgalį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukraina be amerikiečių pagalbos negalės laimėti karo.

O jeigu ji pralaimės, kaip pridūrė, V.Putinas puls kitas šalis ir pradės Trečiąjį pasaulinį karą.

JAV Europos vadavietės vadas Christopheris Cavoli palaikė V.Zelenskį sakydamas, kad nesant Amerikos pagalbos, ukrainiečiai turi taupyti amuniciją, o tai naudinga V.Putinui.

„Jei vieni šaudo, o kiti – ne, pralaimės tas, kuris neturi kuo atsišaudyti“, – priešakinės linijos aritmetiką kongresmenams paaiškino C.Cavoli.

„Be mūsų paramos ukrainiečiai nelaimės“, – jį cituoja BBC.

Klausimas neapsiriboja karine pagalba. Ukrainai reikia ne tik sviedinių, tankų ir lėktuvų.

Beveik viskas, ką dabar uždirba Ukraina, skiriama gynybos išlaidoms. Tačiau tai tik pusė visų iždo išlaidų.

Atlyginimai, pensijos ir kita – faktiškai finansuojami Vakarų donorų ir kreditorių.

Laikraštis „The Financial Times" kovo pradžioje rašė, kad suplanuotos šių metų Ukrainos biudžeto išlaidos yra 87 mlrd. JAV dolerių, o pajamos – tik 46 mlrd. JAV dolerių.

Jeigu Vakarai nepadengs deficito, teks imtis skaudžių priemonių – mažinti socialines išlaidas, didinti mokesčius, bandyti privatizuoti valstybės turtą ir spausdinti pinigus.

O nauja mobilizacijos banga, kaip pastebima BBC naujienų rusų kalba tarnybos publikacijoje, pareikalaus dar didesnių asignavimų.

Čia kaip niekad praverstų JAV Kongrese įstrigę 60 mlrd. JAV dolerių.

O kalba – tik apie 2024 metus.

Net jei amerikiečiai stebuklingai atblokuos dabartinį pagalbos paketą, derybos dėl finansavimo 2025 metams prasidės šį spalį – likus mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų. Jie nieko gero nežada.

Kada viskas bus išspręsta?

Kaip rašo BBC, pagalbą blokuoja D.Trumpo šalininkai Atstovų rūmuose.

Jų tikslas – paralyžiuoti J.Bideno administraciją prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus, siekiant jį pavaizduoti kaip silpną lyderį ir padidinti savo kandidato šansus laimėti.

D.Trumpo rėmėjai neleidžia M.Johnsonui teikti projekto balsavimui ir joks spaudimas jų neveikia.

Paskutiniai, bandę įtikinti amerikiečius, buvo pagrindiniai jų sąjungininkai britai.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas šią savaitę atvyko į Vašingtoną su žinute apie pagalbos Ukrainai svarbą.

M.Johnsonas, motyvuodamas užimtumu, atsisakė su juo susitikti.

D.Cameronas pirmiausia aplankė D.Trumpą – dar prieš vykdamas į Kapitolijų.

Tačiau jo žavesio, kaip pastebima BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainės straipsnyje, nepakako, kad iš mirties taško išjudintų D.Trumpo šalininkų poziciją dėl pagalbos Ukrainai.

Ją dar prieš D.Camerono vizitą išreiškė JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose Džordžijos valstijai atstovaujanti respublikonė Marjorie Taylor Greene.

Ji britų ministrui pasiūlė „pabučiuoti į užpakalį“ ir nesikišti į Amerikos vidaus politiką.