Etiopijoje plėšrūnai klajoja gatvėmis ir sutaupo gyventojams 100 tūkst. dolerių per metus: ką jie daro?

Maitėdos yra paplitęs reiškinys didžiuosiuose Etiopijos miestuose, kur jie minta tuo, ką randa gatvėse. „Tokie gyvūnai kaip dėmėtosios hienos prisitaikė prie didelio tankio urbanistinės aplinkos ir tapo neatsiejama miesto ekosistemos dalimi“, – teigia Gidey Yirga iš Šefildo universiteto.

Ekologinė ir finansinė nauda

Mekelėje gyvena apie 660 000 žmonių, kurie kasmet suvartoja daugiau nei milijoną vištų, ožkų ir avių. Didžioji dalis organinių atliekų išmetama tiesiog pakelėse. Pūvanti mėsa į atmosferą išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tokias kaip metanas ir anglies dvideginis.

Mokslininkai nustatė, kad miestas kasmet sugeneruoja apie 1240 tonų mėsos atliekų. Dėmėtosios hienos, benamiai šunys ir afrikiniai vilkai suėda maždaug pusę šio kiekio. 

Tokiu būdu gyvūnai:

• Sutaupo apie 100 000 JAV dolerių per metus, kuriuos miestas turėtų išleisti atliekų surinkimui ir utilizavimui.
• Užkerta kelią daugiau nei 1000 tonų anglies dvideginio emisijai į atmosferą.

Modelis kitiems miestams

Tyrėjų komanda, apklaususi per 400 namų ūkių, tikisi, kad šis „natūralus sanitarijos modelis“ gali būti pritaikytas ir kituose Etiopijos bei Afrikos miestuose, kur organinių atliekų tvarkymas išlieka didele problema.

Vietoj to, kad būtų kovojama su plėšrūnais, siūloma juos vertinti kaip naudingą miesto infrastruktūros dalį.

Nors hienų kaimynystė daug kam gali pasirodyti gąsdinanti, Mekelės pavyzdys rodo, kad tinkama koegzistencija gali būti naudinga tiek gamtai, tiek miesto biudžetui.

Nuo ožkų „žoliapjovių“ iki ančių-detektyvų: kaip pasaulio miestai įdarbina gyvūnus

Etiopijos hienos nėra vienintelis pavyzdys, kai laukinė gamta tampa naudingu miestų partneriu. Visame pasaulyje vis daugiau metropolių atsisako triukšmingų žoliapjovių ar cheminių pesticidų ir į pagalbą kviečiasi keturkojus bei sparnuotuosius „specialistus“. 

Šis „grįžimas prie gamtos“ ne tik saugo aplinką, bet ir taupo mokesčių mokėtojų pinigus.

Ožkos – geriausios Niujorko ir San Fransisko žoliapjovės

Jungtinėse Valstijose ožkos jau seniai tapo prestižinėmis „kraštovaizdžio architektėmis“. Pavyzdžiui, Niujorko Riversaido parkas kasmet įdarbina ožkų bandą, kad ši nuėstų invazinius augalus. 

Ožkos idealiai tinka šiam darbui, nes jos lengvai pasiekia stačius šlaitus, kuriuose dirbti su technika būtų pavojinga ar net neįmanoma.

Svarbiausia, kad ožkų virškinimo sistema sunaikina augalų sėklas, todėl piktžolės nebeatauga. 

San Fransiske ožkos naudojamos dar svarbesnei misijai – jos nuėda sausą žolę aplink miestą, taip sukurdamos natūralius priešgaisrinius barjerus ir saugodamos gyventojus nuo miškų gaisrų.

Antys – ekologiška apsauga Tailando ryžių laukuose

Tailande ūkininkai naudoja tūkstantines ančių „armijas“, kurios po derliaus nuėmimo užplūsta ryžių laukus.

Šis metodas, vadinamas „Ped Lai Thung“ (laukuose bėgančios antys), padeda išvalyti laukus nuo kenkėjų, sraigių ir piktžolių be jokių chemikalų. 

Antys ne tik sunaikina ryžiams kenkiančius vabzdžius, bet ir natūraliai tręšia dirvą. Miestų pakraščiuose šis metodas padeda išlaikyti ekologinę pusiausvyrą ir užtikrina švaresnį maistą.

Paršelių patruliai Amsterdamo oro uoste

Amsterdamo Schipholio oro uostas rado unikalų būdą kovoti su viena didžiausių aviacijos grėsmių – paukščiais, kurie gali patekti į lėktuvų variklius. 

Tarp kilimo ir tūpimo takų jie įdarbino kiaules. Paršeliai noriai ėda cukrinių runkelių likučius, kurie paprastai vilioja žąsis ir kitus didelius paukščius. 

Kai kiaulės „išvalo“ teritoriją nuo skanėstų, paukščiai tiesiog nebeturi ko ten ieškoti ir skrenda kitur.

Šaltinis: UNIAN / DiscoverWildlife / Associated Press / National Geographic