Europos Komisija ruošią naują sankcijų paketą Rusijai

Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) taip pat privalo toliau plėsti sankcijas Kremliui – Europos Komisija (EK) 9-ąjį paketą ruošia, tačiau kas jame galėtų būti, kalbėti dar anksti, sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Apie rengiamą 9-ąjį sankcijų paketą lapkričio 24 d. paskelbė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – diena po to, kai Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus surengė naują masinę raketų ataką.

„Faktas yra tas – tą U. von der Leyen tą yra labai aiškiai patvirtinusi – kad Rusijai nestojant ir mes negalime sustoti, turime eiti į priekį su sankcijomis. Paketas išties yra rengiamas“, – Eltai komentavo M. Vaščega, vis tik negalėjęs pasidalinti, kam konkrečiau naujieji apribojimai svarstomi.

„Kol kas dar anksti kalbėti apie detales, nes sankcijos toks dalykas, apie kurį komunikuoti norisi jau turint aiškų paketą“, – pažymėjo jis.

Pasak EK atstovo, svarbu nepamiršti, kad ES formuojant naujas sankcijas, dėl jų tarpusavyje tariamasi ne tik Bendrijos lygiu, bet ir su sąjungininkais kituose regionuose.

„Kai sankcijų paketai rengiami, jie taip pat derinami, apie juos galvojama kartu su platesniu ratu valstybių, kurios palaiko sankcijas, nes tai nėra vien ES sankcijos. Tai visuomet būna dar platesnis dalykas ir tos diskusijos vyksta taip pat“, – teigė M. Vaščega.

EK ieško būdų kaip patraukti Rusiją atsakomybėn, panaudoti įšaldytas lėšas

EK praėjusią savaitę ES šalims pristatė pasiūlymus kaip užtikrinti, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už karo veiksmus ir nusikaltimus Ukrainoje, taip pat – atlygintų invazijos žalą.

„Buvo pasiųsti labai aiškūs signalai agresorei, kad Rusijos nusikaltimai Ukrainoje neliks nenubausti ir kad Rusija privalo atlyginti žalą už Ukrainos niokojimą.

Šiuo atveju pati U. von der Leyen išstojo su pareiškimu ir labai aiškiai išdėstė įvairius variantus, kaip būtų galima toliau dirbti dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tolimesnio tyrimo ir kokie tolimesni žingsniai siekiant panaudoti ir privačias įšaldytas lėšas, tiek ir Rusijos centrinio banko įšaldytas lėšas“, – iniciatyvas komentavo M. Vaščega.

EK siūlo sukurti naują struktūrą, kad būtų galima valdyti įšaldytą ir imobilizuotą Rusijos viešąjį turtą, jį investuoti ir panaudoti pajamas Ukrainai – šios priemonės teikiamos siekiant kuo geriau pasinaudoti įšaldytomis Kremliaus lėšomis bei jau dabar pradėti Ukrainos atstatymo darbus.

EK manymu, trumpuoju laikotarpiu ES būtų galima sukurti struktūrą, kuri valdytų įšaldytas viešąsias lėšas, jas investuotų ir gautas pajamas naudotų Ukrainos naudai.

2022 m. kovą EK įsteigė Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupę (angl. Freeze and Seize Task Force), kad užtikrintų valstybių narių veiksmų koordinavimą ES lygmeniu.

Padedamos ES, valstybės narės įšaldė 19 mlrd. eurų vertės Rusijos oligarchų turto. Apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų blokuojama ES ir kitose G7 partnerėse.

Komisija taip pat norėtų įsteigti specialų nepriklausomą tarptautinį tribunolą, paremtą daugiašale sutartimi, arba specializuotą „mišrų“ tribunolą, integruotą į nacionalinę teisingumo sistemą su tarptautiniais teisėjais.

Anot pasiūlymo rengėjų, Kremliaus šiuo metu negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kadangi Rusija nesutinka su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcija, todėl TBT negali jos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder