Atnaujinta 11:42 val.
Tyrimas: JAV GLSDB bombos Ukrainoje pasirodė neveiksmingos
Pasak JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo įsigijimui ir tiekimui Billo LaPlante'o, JAV GLSDB amunicija karo Ukrainoje sąlygomis veikė labai prastai.
Apie tai socialiniame tinkle X (buvusiame "Twitter") rašė OSINT tyrėjas Džonas Ridžas (John Ridge).
Verta patikslinti, kad pats LaPlante'as neįvardijo konkretaus ginklo tipo.
"Viena bendrovė, nesakysiu, kas tai, sugalvojo labai šaunų sumanymą paimti ginklą "oras-žemė" ir sukurti jo antžeminę versiją, ir tai būtų tolimojo nuotolio šaunamasis ginklas", - sakė Pentagono atstovas.
Nors pareiškime ginklo pavadinimas nenurodomas, GLSDB yra vienintelė sistema, kurią Ukraina gavo iš JAV ir kuri puikiai atitinka LaPlante'o aprašymą.
Tiesą sakant, būtent apie tai praneša Džonas Ridžas (John Ridge).
Kaip vieną iš prasto LaPlante veikimo priežasčių jis įvardijo rusiškas REB sistemas, didelę priklausomybę nuo naudojimo sąlygų (GLSDB trukdo purvas ir pan.) ir bendrą komplekso neišvystymą.
"Jei žmonėms, kovojantiems už savo gyvybes, siunčiate kažką, kas neveikia, jie pabandys tai tris kartus, o paskui atidės. Būtent taip ir atsitiko", - sakė JAV pareigūnas.
Kas yra GLSDB
Nuo žemės paleidžiamą mažo skersmens bombą (GLSDB) sukūrė "Boeing" ir "Saab Group", kurios modifikavo aviacinę bombą GBU-39, pridėdamos prie jos raketinį variklį.
Taip atsirado galimybė bombą paleisti iš M270 ir M142 HIMARS antžeminių raketų sistemų.
Didžiausias GLSDB naikinimo spindulys yra 150 km. Pataikymo tikslumas - iki 1 metro. Daugiau apie tai, kas yra amerikietiška amunicija, galite paskaityti mūsų specialioje medžiagoje.
Ukraina gauna naujų bombų
Anksčiau buvo pranešta, kad Vakarai nusprendė perduoti Ukrainai valdomąsias bombas "Paveway IV".
Kalbama apie Didžiojoje Britanijoje pagamintas aviacines bombas, kurių bendras svoris 230 kg, jose įrengtos lazerinės ir GPS orientavimo sistemos.
Paveway IV turi detonavimo tam tikrame aukštyje funkciją.
Taip pat žinoma, kad Ukraina fronte jau naudoja naujas prancūziškas AASM Hammer bombas. Tarp jų nešiotojų yra Ukrainos naikintuvai Su-27.
NATO vadovas: „Ukrainai dar ne per vėlu“ nugalėti Rusiją
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų.
„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję, – sakė jis, atvykęs vizito į Berlyną. – Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti, nes daugiau paramos jau pakeliui“.
Ukraina patyrė nesėkmių mūšio lauke prieš Rusijos pajėgas dėl šaudmenų ir ginklų trūkumo.
Tačiau J. Stoltenbergas pažymėjo, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardinės paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, davė naujų pažadų.
„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiu ginklų ir amunicijos tiekimu – ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas taip pat pažėrė kritikos Kinijai, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalindamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.
„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarais. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis, perspėdamas, kad „jie negali būti abiejose pusėse vienu metu“.
Berlynas ir Pekinas tradiciškai palaiko glaudžius ekonominius ryšius, o Vokietijos bendrovės investuoja milžiniškus pinigus Kinijoje ir dideliais kiekiais eksportuoja prekes į antrąją pasaulio ekonomiką.
Tačiau po to, kai Ukrainos karo sukeltas energetinis šokas ypač skaudžiai smogė svarbiausiems Vokietijos gamintojams, didėja spaudimas Vokietijos įmonėms mažinti savo priklausomybę nuo autoritarinės Kinijos.
Vis dėlto praėjusią savaitę Kinijoje apsilankęs kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija nenori „atsiskirti“ nuo Kinijos, veikiau siekia sumažinti „vienpusę priklausomybę“.
Ukraina paneigė Rusijos pareiškimą, kad dėl vaikų grąžinimo vyko „pirmosios derybos akis į akį“
Pranešimai, neva dėl vaikų grąžinimo tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko „pirmosios derybos akis į akį“ neatitinka tikrovės, nurodė Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centras, remdamasis Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco suteikta informacija.
Šios dezinformacijos šaltinis buvo Rusijos prezidento vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova.
„Pirmą kartą akis į aki derėjomės su Ukraina. Į Ukrainą keliaus dvidešimt devyni vaikai, į Rusiją – devyniolika“, – trečiadienį, balandžio 24 d. paskelbė ji.
Ji nepaaiškino, kodėl vaikai buvo rusų rankose ar iš kur jie ten atsidūrė.
„Tiesą sakant, Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės – jis atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai vaikai namo grįžta ir derybos vyksta Katarui ir Kataro diplomatams tarpininkaujant“, – nurodė stebėjimo agentūra.
Centro nuomone, šiuo pareiškimu M. Lvova-Belova norėjo sumenkinti Rusijos atsakomybę už priverstinį ukrainiečių vaikų išvežimą.
Pranešama, kad Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas šiuo metu su darbo vizitu lankosi Katare. Balandžio 24 d. kontrolierius susitiko su valstybės tarptautinio bendradarbiavimo ministru Lolva Rashidu Al-Khateru, su kuriuo aptarė neteisėtai Rusijoje laikomų ukrainiečių grąžinimo klausimą.
Rusai paleido raketą į Ukrainos traukinį su keleiviais, sužeisti 7 žmonės
Rusija paleido raketą į Charkivo regiono Balaklijos geležinkelio stotį, kai keleiviai jau buvo sulipę į traukinį, kuris turėjo netrukus išvykti.
Taip teigia Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas, šią žinią paskelbęs „Telegrame“.
„Užpuolikų raketa pataikė į geležinkelio stotį, kai žmonės jau sėdėjo priemiestinio traukinio, važiuojančio maršrutu Charkivas-Iziumas, keleiviniuose vagonuose. Trys moterys, 37, 47 ir 60 metų, ir keturi vyrai, 39, 49, 49 ir 62 metų, dėl rusų smūgio patyrė įvairaus sunkumo sprogstamųjų sužalojimų. Jiems teikiama medicininė pagalba ligoninėje“, – sakė administracijos vadovas.
Smogusios raketos tipas ir kitos smūgio detalės tikslinamos, pridūrė O. Syniehubovas.
JAV pareigūnas: didelio masto ukrainiečių puolimo artimiausioje nereikėtų tikėtis
Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo.
Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.
Tačiau ši naujoji pagalba – bendro 61 mlrd. JAV dolerių numatyto skirto pagalbos paketo dalis – pasirodys po to, kai JAV politikai mėnesių mėnesius ginčijosi dėl tolesnės pagalbos Ukrainai, o Kyjivo pajėgos tuo tarpu patyrė amunicijos stygių ir nesėkmių mūšio lauke.
„Ukrainos pajėgos jau kuris laikas taupiai naudoja savo amuniciją ir pajėgumus. Tad rusų pajėgos iš esmės įgijo iniciatyvą“, – žurnalistams pasakė nežinomu panoręs likti aukštesniojo rango JAV gynybos pareigūnas.
Pagalba iš JAV ir kitų šalių „suteiks ukrainiečiams galimybę pradėti vėl perimti iniciatyvą į savo rankas“, tačiau „tai nebus greitas procesas“, – kalbėjo oficialus asmuo.
„Ukrainiečiams reikės daug ką atkurti, kad galėtų įsisavinti šias naujas atsargas... ir užtikrinti, kad gali apginti savo pozicijas. Todėl artimiausioje ateityje jokio didelio masto puolimo neprognozuočiau“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos yra vienas iš pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai tiekėjų, per 2022 m. vasarį prasidėjusią rusų invaziją suteikęs milijardinę pagalbą saugumui stiprinti.
Tačiau besikivirčijantys Kongreso nariai beveik pusantrų metų nesugebėjo susitarti dėl naujos reikšmingos pagalbos Kyjivui, o prezidentas Joe Bidenas naują pagalbą skirti numatantį įstatymą pasirašė tik šį trečiadienį.
Ukrainos kariuomenė susiduria su didžiuliu ginkluotės ir rekrūtų trūkumu – tuo tarpu Maskva nesiliauja pulti iš rytų ir JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas yra pasakęs, kad „tikrai įmanoma, jog Rusija ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti papildomų taktinių pergalių“.
Ukrainoje nuteisti sutuoktiniai, šnipinėję Rusijai
Ukrainoje sutuoktinių pora dėl tėvynės išdavimo nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Vyrui ir moteriai buvo pateikti kaltinimai teikus informaciją Rusijai apie Ukrainos kariuomenės pozicijas, įskaitant „sužeistų ukrainiečių karių stacionaraus gydymo vietas“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Pagal jų nurodytą informaciją okupantai esą bombardavo vietos ligoninę Pietų Ukrainos Chersono mieste.
Spėjama, kad sutuoktinius užverbavo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), kai jie atsiliepė į skelbimą rusų „Telegram“ kanale. Jame suinteresuotiems asmenims buvo siūlomas apmokėjimas už informaciją apie ukrainiečių pozicijas.
Popiežius ragina konfliktus spręsti derybomis
Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo.
„Visų kariaujančių šalių prašau: nutraukite karą. Siekite derybų. Siekite taikos“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas trečiadienio vakarą parodytame interviu JAV televizijos stočiai CBS. – Derybomis pasiekta taika yra geriau nei nesibaigiantis karas“.
Paklaustas, ar pats galėtų būti tarpininku konfliktuose, 87-erių pontifikas teigė: „Aš galiu melstis. Darau tai. Daug meldžiuosi“.
Pranciškus tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar po daugiau kaip dvejų metų karo Ukrainoje turi žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis į tai reagavo bendru raginimu užbaigti konfliktus.
Praėjusį mėnesį kitas popiežiaus TV interviu sukėlė didelį nepasitenkinimą Ukrainoje. Jame jis patarė pagalvoti apie „baltos vėliavos“ iškėlimą – karo metais tai laikoma kapituliacijos ženklu.
Interviu Pranciškus taip pat vengė atsakyti ir į klausimą, ar badaujančių palestiniečių vaikų Gazos Ruože vaizdus galima prilyginti genocidui, kuriuo Izraelį kaltina įvairios šalys. Jis tik pasakė, jog iš kasdieninių pokalbių telefonu žino, kad padėtis Gazos Ruože yra „labai, labai sunki“.
Tačiau popiežius turėjo aiškią poziciją, kai jo buvo pasiteirauta apie žmones, kurie neigia klimato kaitą. „Tie žmonės išprotėję. Net jei jiems rodai tyrimus, jie jais netiki, – kalbėjo Pranciškus. – Klimato kaita egzistuoja“.
Lenkija įkalino rusą už jos kariuomenės šnipinėjimą
Lenkijos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad vienas rusas – istorinių rekonstrukcijų mėgėjas – buvo įkalintas už šnipinėjimą Maskvos naudai.
NATO narė ir ištikima kaimyninės Ukrainos rėmėja tapo prokremliško šnipinėjimo taikiniu nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo karą.
Vyras, kurio tapatybė neskelbiama, buvo sulaikytas praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios ir praėjusią savaitę nuteistas kalėti dvejus su puse metų, pranešė šiaurinio Lenkijos miesto Gdansko prokurorai.
Pasak jų, vyras per istorinių rekonstrukcijų grupes užmezgė ryšius su lenkų kariais, „kuriais pasinaudojo darbui Rusijos žvalgybos naudai“.
„Jis rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, įskaitant atskirų karinių dalinių dislokaciją“, – pridūrė prokurorai savo pranešime. Rusas daugelį metų gyveno ir vykdė verslą Lenkijoje.
Atskiroje byloje Lenkijos ir Ukrainos prokurorai praėjusią savaitę pranešė, kad Lenkijoje sulaikė vyrą, įtariamą planavus išpuolį prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Taip pat anksčiau šį mėnesį Lenkijos teisėsauga sulaikė du vyrus, įtariamus kovo mėnesį Vilniuje užpuolus artimą mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką. L. Volkovas kovo 12 dieną prie savo namų Lietuvos sostinėje buvo apdaužytas plaktuku.
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. Iš viso Kyjivui perduoti 44 ginkluotės paketai, ketvirtadienį Lenkijos parlamente sakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Anot karinių ekspertų, Lenkija, be kita ko, pristatė Ukrainai 300 tankų ir kovos mašinų, 14 lėktuvų, taip pat sraigtasparnių, oro gynybos sistemų ir amunicijos.
R. Sikorskis taip pat sakė, kad nuo karo pradžios Varšuva 16 mlrd. eurų skyrė humanitarinei pagalbai pačioje Ukrainoje bei Ukrainos pabėgėlių paramai Lenkijoje. Jo duomenimis, 950 000 ukrainiečių Lenkijoje gavo laikiną asmeninį identifikacijos numerį (PESEL).
Jis palengvina kreipimąsi į institucijas bei naudojimąsi valstybinės sveikatos sistemos paslaugomis. Todėl lenkų institucijoms ši statistika yra pagrindas nustatant apsaugos prašančių žmonių skaičių. Tačiau gali būti, kad ukrainiečių, kuriuos priėmė Lenkija, skaičius yra keliskart didesnis, sakė R. Sikorskis.
Lenkijos diplomatijos vadovas ragino Vakarus ryžtingai toliau remti Ukrainą ir pareiškė įsitikinimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendrų Vakarų pastangų dėka karą pralaimės.
Ukrainai ir Rusijai apsikeitus ugnimi, žuvo mažiausiai septyni žmonės
Ukrainos ir Rusijos pajėgos ketvirtadienį apsikeitė dronų ir artilerijos ugnimi, per kurią žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė regionų pareigūnai abiejose fronto pusėse.
Civilių žūčių padaugėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos stipriai spaudžia Ukrainos rytinį Donecko regioną prieš gegužės 9 dieną Maskvoje vyksiančius renginius, skirtus Sovietų Sąjungos pergalei Antrajame pasauliniame kare paminėti.
Pietinėje Zaporižios srityje per Ukrainos drono ataką žuvo du žmonės, o dar du – nuo Ukrainos artilerijos ugnies Chersono srityje, pranešė pareigūnai.
Kremlius teigė 2022 metų pabaigoje aneksavęs abu regionus, nors Rusijos pajėgos vis dar kovoja dėl visiškos jų kontrolės.
„Vyras ir moteris žuvo dėl smūgio į civilinį automobilį. Jų keturi mažamečiai vaikai liko našlaičiais“, – socialiniame tinkle rašė Rusijos paskirtas Zaporižios vadovas Jevgenijus Balickis. Jis sakė, kad vaikai bus paimti į globą ir jiems bus suteikta psichologinė pagalba.
Rusijos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo atskirai pranešė, kad dar du žmonės žuvo nuo ukrainiečių ugnies Dniprijanų kaime.
Abiejuose pafrontės regionuose intensyvūs mūšiai vyko 2022 metais ir 2023-ųjų vasarą, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kuris nepateisino lūkesčių Zaporižioje.
Nuo to laiko pagrindinė kovų dalis persikėlė į rytinį Donecko regioną, į kurį Maskva taip pat pretenduoja kaip į Rusijos teritoriją.
Ukrainietis Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas sakė, kad per atskirus apšaudymus Udachnės kaime žuvo du žmonės, o Kurachivkos kaime – vienas žmogus. „Galutiniai apšaudymo padariniai dar nenustatyti“, – sakė jis.
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė nuolatinė prezidento atstovė Krymui Tamila Taševa.
„Žinoma, Krymas yra neatsiejama Ukrainos valstybės dalis, todėl su Rusijos Federacija negali būti jokių derybų dėl to, kam jis priklauso“, – pabrėžė T. Taševa.
Ji pakartojo prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad Ukraina savo teritorijas išvaduoti siekia ne tik todėl, kad tai yra saugumo ir teritorijos vientisumo klausimas, bet ir dėl to, kad jose okupacijos ir priespaudos sąlygose gyvena Ukrainos piliečiai.
„Visuomet kalbame apie tai, kad turime susigrąžinti saviškius. Mes kovojame ne tik dėl teritorijų, bet ir dėl savo gyventojų. Vienintelė galimybė Krymo totoriams ir kitoms vietinėms tautoms gyventi taikiai, siekti plėtros ir egzistuoti atsiras tik tuo atveju, kai Krymo pusiasalis bus išvaduotas iš okupantų ir sugrįš po Ukrainos valstybės vėliava“, – pabrėžė T. Taševa.
Komisarė taip pat pabrėžė, kad 2021 m. pristatyta Krymo platforma, prie kurios dabar yra prisijungę daugiau nei 60 šalių, aktyviai dirba visais lygmenimis ir matmenimis. Pernai prie šios iniciatyvos prisijungė ir keletas pasaulio Pietų šalių, ypač Lotynų Amerikos, Persijos įlankos ir kitų regionų.
T. Taševos teigimu, tai yra labai svarbi darbo kryptis.
Šiuo metu rengiamasi vyriausybių vadovų viršūnių susitikimui, kuris įvyks rugpjūčio 23 d., taip pat parlamentų vadovų susitikimui, kuris vėliau šiais metais bus surengtas Latvijoje.
Kremlius teigia, kad Ukrainos gautos ATACMS raketos neturės įtakos karo baigčiai
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos aprūpinimas tolimojo nuotolio ginklais, įskaitant Jungtinių Valstijų suteiktas ATACMS, neturės esminės įtakos jau trečius metus vykstančio karo baigčiai.
Šie komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Valstybės departamentas pranešė, kad JAV slapta nusiuntė Ukrainai ATACMS raketas, skirtas naudoti jos teritorijoje, ir kad ginklai buvo pristatyti šį mėnesį.
„Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvauja šiame konflikte. Jos eina link to, kad padidintų savo jau tiekiamų ginklų sistemų nuotolį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tai iš esmės nepakeis specialiosios karinės operacijos rezultatų. Mes pasieksime savo. Tačiau tai sukels daugiau problemų pačiai Ukrainai“, – pridūrė D. Peskovas.
Kai kurios ATACMS raketos gali pataikyti į taikinius, esančius iki 300 km atstumu, o Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad būtent toks tolimojo nuotolio raketų variantas tiekiamas Ukrainai.
Omsko mieste esančioje naftos bazėje kilo milžiniškas gaisras
Rusijos Omsko mieste esančioje Krasnojarsko trakto įmonėje ketvirtadienio ryte užsidegė trys konteineriai su naftos produktais, kilo didelis gaisras. Gaisrui gesinti buvo iškviesti net specialūs traukiniai, praneša ukrainiečių portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija ir socialiniais tinklais.
„Krasnojarsko trakte dega trys konteineriai su naftos produktais, kurių kiekvieno tūris yra 200 litrų. Gaisro plotas – 500 kvadratinių metrų“, – pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija 10 valandą vietos laiku.
Įvykio vietoje dirba 58 specialistai ir 15 technikos vienetų, į gaisro gesinimą įsitraukė du ugniagesių automobiliai.
Vėliau Rusija paskelbė, kad tariamas gaisras lokalizuotas, jo plotas – 1000 kvadratinių metrų. Tikėtina, kad gaisras pakankamai greitai išplito dvigubai didesniame plote, rašo „rbc.ua“.
Rusai apšaudė kaimą Charkivo srityje, sužeistos dvi moterys
Ketvirtadienį Charkivo srities Kupiansko rajone per rusų apšaudymą buvo sužeistos dvi moterys.
Tai per televizijos maratoną pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Novoosynovės gyvenvietėje dvi moterys buvo sužeistos dėl priešo smūgio“, – sakė pareigūnas.
Jis patikslino, kad nukentėjo 70 ir 73 metų amžiaus moterys.
Kaip jau buvo pranešta, praėjusią parą rusai apšaudė Čuhujivo, Charkivo ir Kupiansko rajonus. Sugriauta apie 30 privačių namų, Kyrylivkoje nukentėjo licėjaus ir kaimo tarybos pastatai, dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas.
Sakydamas kalbą E. Macronas įspėjo, kad Europa yra „mirtinga“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Europą įveikti pasikeitusio pasaulio keliamus iššūkius ir įspėjo, kad „mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“.
„Ji gali mirti, ir tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimų“, – sakydamas kalbą pareiškė E. Macronas.
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti.
Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Kaip pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas, Ukraina turi teisę savarankiškai formuoti savo ateitį su tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis.
„Rusija meluoja apie tariamus lenkų planus aneksuoti dalį Ukrainos. Donbasas – tai Ukraina, Krymas – tai Ukraina, Lvivas, Voluinė, senoji Rytų Galicija – tai taip pat Ukraina. Todėl pakartosiu taip, kad būtų girdėti ir Kremliuje (ukrainietiškai): Lvivas – tai Ukraina“, – pareiškė R. Sikorskis aidint Seimo narių plojimams.
Jis pabrėžė, kad Rusijos lyderiai ir propagandistai mėgina sukiršinti lenkus su ukrainiečiais, tačiau jiems tai nepavyks.
„Jie pralaimės ir šiame fronte“, – sakė R. Sikorskis.
„Ukrinform“ primena, jog nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos propaganda sistemingai skleidžia melagienas, kad esą Lenkija ketina užgrobti dalį Vakarų Ukrainos teritorijos.
Ukraina pranešė sulaikiusi kolaborantą, padėjusį Rusijai nukreipti smūgius
Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai.
Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo.
Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.
Pasak SBU, įtariamasis mėgino pabėgti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją netoli Kupiansko miesto, esančio prie pat fronto linijos.
Buvęs kareivis kaltinamas dirbęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) agentu, jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo, pranešė SBU. „Žengti šiuos žingsnius jį paskatino okupuotoje teritorijoje gyvenantys jo tėvai“, – sakoma pranešime.
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų gynybos pajėgų Strateginės komunikacijos centro vadovas Dmytro Pletenčukas, praneša „Ukrinform“.
„Jie kompensuoja sparnuotųjų raketų nešėjų stygių jūrų akvatorijoje mobiliosiomis platformomis Kryme. Šiuo tikslu jie atlieka žvalgybą. Šiandien danguje galima pamatyti, kaip sako ekspertai, visą dronų zoologijos sodą. Tai „Orlan“, „Shahed“, „Forpost“ ir t. t. Nuolat skraido lėktuvai – MiG, TU, AN“, – sakė jis.
Anot D. Pletenčuko, priešas iš oro ieško objektų, kuriems būtų galima smogti iš Krymo.
Jis išreiškė viltį, kad Ukraina, gavusi dar vieną karinės pagalbos partiją iš JAV, įstengs išlyginti situaciją.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos informavo, kad ketvirtadienį, balandžio 25-ąją, 7 val., Juodojoje ir Azovo jūrose nebuvo Rusijos karinių laivų.
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu.
Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais.
„Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai. Verta tai priminti, bet ne tam, kad keltume rusams didesnės grėsmės jausmą, nes NATO yra gynybos paktas, o tam, kad parodytume, jog Rusijos ataka prieš bet kurią Aljanso narę baigtųsi neišvengiamu jos pralaimėjimu“, – sakė jis.
R. Sikorskis pažymėjo, kad „Rusijos karinis ir ekonominis potencialas nublanksta prieš Vakarų potencialą“. Pasak URM vadovo, „jei mums nepritrūks valios, Rusija pralaimės“. „Vienintelė Putino viltis yra mūsų ryžto stygius“, – perspėjo jis.
Pasak R. Sikorskio, „Rusija po pirmosios mobilizacijos bangos turėjo kiek daugiau nei 1 milijoną 300 tūkstančių kareivių“. „NATO karinis personalas – be papildomos mobilizacijos – viršija tris su puse milijono žmonių ir yra beveik tris kartus didesnis“, – pridūrė jis.
„NATO aviacijos ištekliai yra trigubai didesni už Rusijos aviacijos išteklius. Aljansas turi keturis kartus daugiau antvandeninių laivų ir tris kartus daugiau povandeninių laivų“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Jis informavo, kad NATO ir ES šalių nominalus bendrasis vidaus produktas viršija 45 trilijonus dolerių. „Bendras Rusijos ir Baltarusijos BVP sudaro tik 2,2 trilijono dolerių ir yra 20 kartų mažesnis“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat priminė, kad „2022 metais penkiolika aktyviausiai Ukrainą remiančių NATO šalių gynybos tikslams išleido daugiau nei 1,17 trilijono dolerių, o Rusija – tik 86,4 milijardo dolerių, arba 14 kartų mažiau“.
Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo penkis Rusijos regionus
Balandžio 24-osios naktį Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo Voronežo, Smolensko, Kursko ir Belgorodo sritis, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Dar vienas dronas buvo numuštas Lipecko srityje, savo „Telegram“ kanale parašė srities vadovas Igoris Artamonovas.
Smolensko srities vadovas Vasilijus Anochinas teigė, kad atakos prieš regioną taikinys galėjo būti kuro ir energetikos objektai. Dėl smūgių kilo gaisrai, tačiau niekas nenukentėjo, pažymėjo gubernatorius.
Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas teigė, kad virš regiono buvo numušti keturi bepiločiai orlaiviai, nors anksčiau Gynybos ministerija buvo pranešusi tik apie du.
Kaip savo ruožtu rašo ASTRA, remdamasi šaltiniais, bepilotis orlaivis bandė atakuoti karinį aerodromą Voroneže, tačiau buvo numuštas. Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito ant namo, aerodromas nenukentėjo.
Anksčiau tapo žinoma, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė dviem naftos bazėms Smolensko srityje. SBU koordinuojama ataka buvo nukreipta į bendrovės „Rosneft“ degalų ir tepalų sandėliavimo ir perpumpavimo bazes Jarcevo ir Razdorovo gyvenvietėse.
Jose buvo laikoma 26 000 kubinių metrų degalų.
A. Jermakas žada geras naujienas dėl „Patriot“ perdavimo Ukrainai
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad netrukus bus gerų naujienų dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimo Ukrainai.
Jis tai sakė trečiadienį per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Galiu jums tvirtai pasakyti – naujų „Patriotų“ bus. Mums klausimas, iš kur jie mus pasieks, yra antraeilis dalykas, svarbiausia, kad jų būtų, ir būtų kuo greičiau, nes tai – mūsų miestų apsauga, mūsų žmonių apsauga“, – pabrėžė A. Jermakas.
Paklaustas, iš kurių šalių tikimasi oro gynybos sistemų „Patriot“, pareigūnas atsakė: „Mes kalbamės su daugeliu partnerių, pirmiausia – su amerikiečiais, nes tai jų ginkluotė, nuo jos neabejotinai daug kas priklauso. Tačiau mums žinoma ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, ir kitų pozicija. Esu įsitikinęs, kad netrukus sulauksime gerų naujienų“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietija paragino Europos Sąjungą ir NATO kuo greičiau sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iškėlė bendrą iniciatyvą ir paragino trečiąsias šalis peržiūrėti savo galimybes šioje srityje. Iniciatyva praėjusią savaitę buvo svarstoma Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
Rusai iš artilerijos apšaudė Kupiansko centrą
Trečiadienio rytą Rusijos kariškiai iš artilerijos apšaudė Charkivo srities Kupiansko miesto centrą ir sukėlė gaisrą.
Kaip rašo „Ukrinform“, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba tai pranešė feisbuke.
„Balandžio 24-osios rytą šalies teroristės kariuomenė smogė artilerijos smūgį Kupiansko centrui. Vienas iš sviedinių pataikė į nebenaudojamą dviejų aukštų pastatą ir sukėlė gaisrą, apėmusį 300 kvadratinių metrų plotą“, – sakoma pranešime.
Gelbėtojai užgesino gaisrą, dirbdami gresiant pakartotinių apšaudymų pavojui.
Nukentėjusiųjų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, žmonių, sužeistų per naktinį Rusijos raketų smūgį Charkivo Ševčenkos rajonui, skaičius išaugo iki šešių.
V. Zelenskis apie ginklų tiekimą: dabar svarbiausia – sparta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dabar svarbiausia – susitarimų su partneriais dėl ginklų tiekimo Ukrainos kariams įgyvendinimo sparta.
Jis tai pareiškė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.
„Dabar svarbiausia – sparta. Susitarimų su partneriais dėl ginklų tiekimo mūsų kariams įgyvendinimo sparta. Visų Rusijos sankcijų apėjimo schemų įveikimo sparta. Politinių sprendimų, kuriais siekiama apsaugoti gyvybes nuo Rusijos teroro, priėmimo sparta“, – sakė V. Zelenskis.
Anot jo, kiekvienas laiko negaištantis lyderis yra gyvybės gelbėtojas. Kiekviena valstybė, kuri moka elgtis operatyviai, gina taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką.
V. Zelenskis taip pat padėkojo visiems pasaulyje, kurie padeda ukrainiečiams atkurti normalų gyvenimą po Rusijos smūgių. „Dėkoju visiems, kurie padeda mūsų kariams ginti Ukrainos miestus ir kaimus nuo Rusijos blogio“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV Kongreso Senatas antradienį priėmė įstatymo projektą H.R.815, numatantį pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui bei atsaką į kitus iššūkius JAV nacionaliniam saugumui.
Vokietijos laikraštis svarsto apie Lenkijos vaidmenį atblokuojant JAV pagalbą Ukrainai
Remiantis antradienio vakarą Vokietijos dienraščio tinklalapyje paskelbtu straipsniu, Rusijai užpuolus Ukrainą Lenkija tapo priešakinės linijos valstybe ir itin svarbia NATO nare.
„Kitaip nei jos sąjungininkės Europoje, Varšuvos valdžia dabar turi svarbių įrankių“, – teigia straipsnio autoriai Stefanie Bolzen and Philippas Fritzas. – Jėgos demonstravimas Vašingtone parodė didelę Lenkijos įtaką, kariniu požiūriu šalis priklauso sunkiasvorėms“.
Autorių nuomone, reikšmingi Lenkijos kariniai pajėgumai leidžia daryti įtaką sąjungininkėms, Lenkijos diplomatai galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį palengvinant susitarimą JAV dėl pagalbos Ukrainai.
„Die Welt“ apžvalgininkai akcentavo neseniai įvykusį prezidento Andrzejaus Dudos vizitą Vašingtone ir jo susitikimą su Donaldu Trumpu. Per diskusiją abu lyderiai aptarė tokius svarbius klausimus kaip karinė parama Ukrainai ir būtinybė NATO šalims didinti išlaidas gynybai.
Gana netikėtai netrukus po susitikimo respublikonai nusprendė nutraukti ilgai trukusį 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai blokavimą.
Straipsnyje sakoma, kad prezidento A. Dudos pastangos įtikinti D. Trumpą galėjo suvaidinti reikšmingą vaidmenį tokiai įvykių raidai, ypač turint omenyje ilgalaikę jųdviejų draugystę. „Galbūt priežastis buvo prezidento A. Dudos pastangos įtikinti D. Trumpą? Juk jis nuo seno yra jo draugas“, – rašoma straipsnyje.
Autoriai taip pat pabrėžia mažiau žinomą faktą, kad pastarosiomis savaitėmis Lenkija buvo aktyviai įsitraukusi į diplomatinį puolimą Vašingtone, siekdama užtikrinti, kad Ukraina gautų reikiamą karinę pagalbą.
Didžiosios Britanijos žvalgyba: dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį
Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos srityje.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Kaip pažymima jos pranešime, nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos grupės „Mediazona“ duomenimis, 2024 metų kovą Rusijos kariniai teismai už dezertyravimą nuteisė rekordinį skaičių Rusijos kariškių – 684. Bendras dezertyravimo atvejų skaičius nuo „dalinės“ mobilizacijos 2022 metų rugsėjį pasiekė 7 400, o daugiausia atvejų užfiksuota Maskvos srityje – 496.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, daugelis kareivių, kurie buvo susekti ir perduoti kariniam teismui, buvo nuteisti lygtinai ir grąžinti į savo dalinius bei priešakines linijas. O Rusijos piliečių, vengiančių atlikti karinę tarnybą, prašymų suteikti prieglobstį Vakarų šalyse skaičius pasiekė rekordinį lygį.
„Rusijos kariškiai, įskaitant tuos, kurie buvo priverstinai užverbuoti per dalinę mobilizaciją 2022 m. rugsėjį, turi likti karinėje tarnyboje neribotą laiką ir mažai tikėtina, kad jie bus demobilizuoti“, – pažymėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Naktį okupuotame Mariupolyje griaudėjo sprogimai
Rusijos kariuomenės laikinai okupuotame Mariupolyje naktį į trečiadienį nugriaudėjo mažiausiai 12 galingų sprogimų, kurie buvo girdimi net Zaporižios srities Berdiansko mieste.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 1 val. 20 min. Mariupolyje ir jo apylinkėse nugriaudėjo mažiausiai 12 sprogimų. Juos girdėjo visi miesto ir pakrantės rajonai. Taip pat pranešama, kad jų aidas buvo girdimas iki Berdiansko“, – informavo P. Andriuščenka.
Anot jo, Mariupolyje griaudėjant sprogimams, pietuose buvo paskelbtas raketų pavojus.
P. Andriuščenka pažymėjo, kad tikėtina sprogimų priežastis yra smūgiai iš oro, detalės šiuo metu tikslinamos. Vietiniai gauleiteriai ir okupacinės administracijos atstovai sugalvojo abejotiną paaiškinimą. Praėjus pusvalandžiui po sprogimų, Rusijos tinklalapiai pranešė apie „sistemos „Tornado-S“, kurios raketos gali nuskrieti iki 300 km, smūgius Kurachovės miestui“.
Sužeistųjų per naktinę Rusijos raketų ataką Charkive skaičius išaugo iki šešių
Charkive sužeistųjų per Rusijos raketų ataką Ševčenkos rajone skaičius išaugo iki šešių, feisbuke pranešė Charkivo srities prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, priešo ataka įvyko trečiadienį, maždaug pusvalandį po vidurnakčio. Dvi raketos pataikė į gyvenamojo komplekso teritoriją.
Preliminariai nustatyta, kad rusai paleido raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities. Per smūgį nukentėjo trys daugiaaukščiai pastatai, mažiausiai 33 privatūs automobiliai, kavinės, parduotuvės ir biurai.
„Iš viso buvo sužeisti šeši civiliai. Trys 33, 45 ir 53 metų vyrai sužaloti nesunkiai. Trims moterims 25, 45 ir 54 metų pasireiškė ūminė streso reakcija“, – pranešė prokuratūra. Iš pradžių buvo pranešta, kad sužeisti du žmonės.
Teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.
Pasak Charkivo srities administracijos vadovo Oleho Syniehubovo, per pastarąją parą Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir minosvaidžių apšaudė 15 vietovių Charkivo srityje.
JAV analitikai: netrukus Rusija sustiprins smūgius ir suaktyvins puolimo operacijas
Rusija ketina suintensyvinti smūgius Ukrainai, kad padarytų maksimalią žalą Ukrainos kariuomenės infrastruktūrai ir logistikai iki JAV pagalbos atvykimo, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.
ISW išanalizavo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kalbą, pasakytą Gynybos ministerijoje balandžio 23 d., kurioje jis akcentavo Rusijos puolimo operacijas netoli Časiv Jaro, Avdijivkos ir Donecko bei paskelbė apie Rusijos ketinimą intensyvinti smūgius į Ukrainos logistiką.
„Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos sustiprins dabar vykdomas puolimo operacijas, kad pasinaudotų ribotomis Ukrainos galimybėmis prieš atvykstant JAV saugumo pagalbai“, – sakoma pranešime.
Pasak analitikų, S. Šoigu dėmesys puolimo operacijoms netoli Časiv Jaro, į vakarus nuo Avdijivkos ir į vakarus bei pietvakarius nuo Donecko rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai sustiprins puolimą šiose srityse.
„DeepState“: okupantai pasistūmėjo keliose Donbaso gyvenvietėse
Rusijos kariuomenė pasiekė laimėjimų prie kai kurių fronto linijos gyvenviečių, kur tęsėsi įnirtingi mūšiai.
Stebėjimo grupės „DeepState“ duomenimis, priešas pasistūmėjo mažiausiai šešiose gyvenvietėse, praneša UNIAN.
„Priešas pasistūmėjo Očeretynėje, Novobachmutivkoje, Novokalynovėje, Berdyčiuose, Semionovkoje ir į pietus nuo Georgijevkos“, – pažymi analitikai.
Rusai praėjusią parą apšaudė 24 gyvenvietes Chersono srityje, yra aukų
Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė 24 Chersono srities gyvenvietes – vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Priešo smūgius patyrė Chersonas, Bilozerka, Antonivka, Sadovė, Poniativka, Jantarnė, Tomyna Balka, Mylovė, Tiahinka, Beryslavas, Novoberyslavas, Novooleksandrivka, Lvovė, Kizomysas, Novokajiriai, Krupycia, Kozackė, Osokorivka, Havrylivka, Novovoroncovka, Michailivka, Stanislavas, Kačkarivka ir Olhivka.
Okupantai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, apgadino daugiaaukštį pastatą ir 14 privačių namų. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, administracinis pastatas, degalinė, ūkiniai pastatai, garažas, automobiliai.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 880 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 461 940 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 242 tankų (+1), 13 928 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 11 808 artilerijos sistemų (+43), 1 048 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 771 oro gynybos priemonės (+2), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 439 dronų (+32), 2 117 sparnuotųjų raketų (+0), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 892 automobilių (+47), 1 944 specialiosios technikos vienetų (+8).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Rusija: Buriatijos gyventojas nuteistas 10 metų kalėti už geležinkelio relinės spintos padegimą
Rusijos Buriatijos respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjas Timūras Cirenovas nuteisė vietos gyventoją 10 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje diversijos ir valstybės išdavimo byloje.
Tai pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis teismo tinklalapiu, rašo „Ukrinform“.
Teismas pareiškė, jog teisiamasis padegė transporto infrastruktūros objektą, kad „pakirstų Rusijos ekonominį saugumą ir gynybinį pajėgumą, tuo suteikdamas pagalbą užsienio valstybei ar jos atstovams“.
„Telegram“ kanalas „Babr Mash“ teigia, kad Užbaikalės gyventojas buvo teisiamas būtent už relinės spintos padegimą.
Pasak teismo spaudos tarnybos, tyrimo metu teisiamasis visiškai pripažino savo kaltę ir sudarė ikiteisminį susitarimą dėl bendradarbiavimo su prokuroru.
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijoje ėmė reguliariai liepsnoti geležinkelių infrastruktūra. Kaltinamieji iš pradžių buvo teisiami už chuliganizmą, o vėliau – pagal straipsnį dėl diversijos. Daugeliu atvejų Rusijos pareigūnai teigia, kad teisiamieji veikė Ukrainos specialiųjų tarnybų nurodymu.
VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net
Taip pat skaitykite
