Karas Ukrainoje: Okupuotame Kryme – sprogimai ir gaisras

Atnaujinta 11:29 val.

Okupuotame Kryme – sprogimai ir gaisras: atakuotas karinis aerodromas

Po sprogimų, kuriuos girdėjo vietos gyventojai, pranešta apie gaisrą Sakų kariniame aerodrome vakariniame Novofedorivkos mieste okupuotame Kryme, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“ naktį į liepos 26 d.

Pasak „Krymo vėjo“, gaisras, kaip įtariama, kilo dėl smūgio į aerodrome esantį amunicijos sandėlį, nors ši informacija nepriklausomai nepatvirtinta.

Anksčiau naktį, apie 1 val. nakties vietos laiku, apie kelis sprogimus pranešė gyventojai vakarinėse Dobrušino, Novoozerno bendruomenėse, taip pat Jevpatorijos mieste. Sprogimai taip pat buvo girdimi pietiniame Simferopolio mieste.

Gyventojai pranešė, kad pranešimų apie sprogimus rajone matė dronus ir raketas. Vietos okupacinė valdžia Sevastopolyje taip pat pranešė apie Ukrainos bepiločių orlaivių atakas.

Ukraina šių teiginių nekomentavo. Laikraštis „Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patikrinti jokių teiginių.

Okupuotas pusiasalis ne kartą tapo Ukrainos dronų ir jūrų pajėgų smūgių taikiniu, todėl Rusijos pajėgos buvo priverstos atitraukti didžiąją dalį savo jūrų pajėgų ir sustiprinti priešlėktuvinę gynybą.

Liepos 23 d. per ukrainiečių ataką prieš okupuotą Krymą buvo „rimtai apgadintas keltas, kuriuo Rusijos pajėgos gabeno karinę įrangą“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Naktį pastebėjus Rusijos dronus, Kyjivo regione buvo paskelbtas oro pavojus

Kyjivo regione buvo suaktyvinti oro gynybos pajėgumai, kad būtų galima perimti atskriejančius dronus-kamikadzes.

Apie tai pranešė regiono karinė administracija.

„Oro pavojus Kyjivo regione!“ – tinkle „Telegram“ parašė spaudos tarnyba. – Atskrieja iš Černihivo srities į Kyjivo regioną (Vyšgorodo rajoną). Be to, dar daugiau spiečių atskrieja per Sumų sritį!“

Administracija taip pat perspėjo gyventojus, kad regione veikia oro gynyba, ir paragino juos nefiksuoti nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie galėtų atskleisti jų buvimo vietą.

Kiek vėliau administracija informavo, kad oro pavojus buvo atšauktas.

Karininkas atskleidė, kokią taktiką prie Torecko naudoja rusai: „Jie tam ilgai ruošėsi“

Jau daugiau nei mėnesį rusai labai aktyviai puola ukrainiečių pozicijas Torecko kryptimi, smūgiuoja raketomis ir artilerija, bando žengti į priekį mažomis ir didelėmis puolamosiomis grupėmis, sutelkdami labai daug pėstininkų.

Teletilto eteryje AFU SSV 95-osios atskirosios oro desantininkų brigados „Polesė“ 1-ojo oro desanto šturmo bataliono būrio vadas Stanislavas Krasnovas papasakojo apie operatyvinę padėtį savo sektoriuje Torecko kryptimi, kokius pranašumus nori įgyti priešas ir kokia taktika remiasi rusų okupantai, siekdami žengti į priekį.

„Mūsų gynybos linija laikosi dėl mūsų pėstininkų stabilumo nulinėje vietoje, bepiločių orlaivių operatorių, artilerijos ir aukšto vadų profesionalumo. Mes nesitraukiame, neleidžiame priešui ateiti tiesiai į patį Torecką ir sunaikiname labai daug priešo personalo ir priemonių“, – pabrėžė S. Krasnovas.

Į patikslinantį klausimą, jei okupantams pavyktų užimti Toretską, kokius pranašumus priešas įgyja, jis paaiškino, kad iš jo labai arti yra didelis Konstantinovkos miestas.

„Kuris juos neabejotinai domina ir taktiniu, ir strateginiu požiūriu. O toliau, tai jau tiesioginis kelias į Slavianską ir Kramatorską – labai didelius miestus, turinčius daug gyventojų. Be to, jie nukirto dideles magistrales, kurios eina į Pokrovską.

Tai jiems bus labai didelė pergalė visomis prasmėmis“, – pabrėžė S. Krasnovas.

Pasak kariškio, bandydami pralaužti Ukrainos karių gynybą, okupantai aktyviai naudoja artileriją, aviaciją ir bepiločius orlaivius, tačiau daugiausia statoma ant pėstininkų.

„Mano nuomone, šiam proveržiui jie ruošėsi jau seniai, sukaupė čia slapta didžiulius rezervus. Mat, jie ilgai šturmavo, patirdami didžiulius nuostolius.

Bet tuo pat metu puolimo intensyvumas nemažėja, jie vis dar turi rezervų.

Pagrindinis statymas čia, visų pirma, išimtinai ant vadinamųjų „mėsos šturmų“, – pabrėžė jis.

S. Krasnovas pridūrė, kad pėstininkų puolimams rusai naudoja „nuteistuosius, taip pat separatistus, kurie iš jų verbuojami privačiose karinėse bendrovėse“ ir prievarta mobilizuojami iš okupuotų teritorijų, ypač Donecko ir Luhansko.

„Jie taip pat jų visiškai negailėdami, meta juos kaip „patrankų mėsą“ į mūsų pozicijas. Tačiau jiems vis tiek nesiseka, jie patiria didžiulių nuostolių“, – pabrėžė jis.

Karininkas pažymėjo, kad Rusijos okupantai turi visišką aviacijos pranašumą.

„Čia mes negalime niekuo pasipriešinti. Jie meta dešimtis KAB į mūsų pozicijas, meta juos tiesiai į Torecką, bandydami nutraukti mūsų ryšius ir logistiką.

Bet svarbiausia, kad dėl šių valdomų aviacinių bombų kenčia Torecko gyventojai.

Čia apgadinti beveik visi daugiaaukščiai pastatai, kaimynystėje sugriauti, o čia gyvenę taikūs žmonės, deja, gausiai dėl to žuvo“, – sakė Krasnovas.

Jis pridūrė, kad kovos sąlygomis tankiai užstatytų pastatų likučiuose labai svarbų vaidmenį atlieka bepiločiai orlaiviai, kurie faktiškai pakeitė karo taisykles.

„Tai žvalgyba visą parą – dieną ir naktį. Tai vienintelis dalykas, kurio laikosi mūsų gynyba, nes laiku pastebime priešo puolamąsias grupes ir stengiamės jas sunaikinti net mūsų kariuomenės prieigose.

Jei ne tai, būtų neįmanoma išlaikyti mūsų gynybos. Antra, tai atakos bepiločiai orlaiviai ir įvairių mažų bepiločių orlaivių mėtymai. Taip pat FPV kamikadzės, kurios čia labai sėkmingai naudojamos labai dideliais kiekiais“, – sakė S. Krasnovas.

Ekspertas: Ukrainos bepiločių orlaivių efektyvumas per metus smarkiai sumažėjo

Karo Ukrainoje metu sėkmingų AFU atakos dronų operacijų dalis šiuo metu sudaro apie 10 proc., o prieš metus jų buvo 40 proc.

Tai leidiniui BILD sakė Vokietijos karinis ekspertas. Padėtį Donecko srityje jis apibūdino kaip „blogą“, nes okupantai žengia į priekį ir gali „aplenkti Ukrainos gynėjus ar net smogti jiems į užnugarį“. Tokia grėsmė egzistuoja, pavyzdžiui, Bachmuto ar Torecko apylinkėse.

Kitas karinis ekspertas, kovojęs AFU, leidiniui sakė, kad „didelė problema ta, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos vis geriau ir geriau naudoja prietaisus, kurie sukuria radijo trukdžius“.

„Vis sunkiau valdyti kamikadzių dronus, nes pirmiausia reikia ieškoti spragų Rusijos radijo dažnių slopinimo sistemoje. Tai reiškia, kad vis mažiau dronų pasiekia taikinius“, – situaciją aiškino jis.

„Pagrindinė problema ta, kad per dvejus metus rusai išmoko tinkamai naudoti savo oro pajėgas. Kas mėnesį jie numeta ant mūsų tūkstančius bombų, kurios daro didžiulę žalą. Rusijos bombardavimo taktika neleidžia mums ginti apgyvendintų teritorijų. Nes kariams reikia pozicijų joms ginti.

O rusų bombonešiai iš anksto sunaikina devynis namus iš dešimties, todėl puikiai žino, kad mes sėdime paskutinio namo rūsyje. Būtent į jį jie sutelkia savo taiklią ugnį“, – leidiniui sakė AFU karininkas.

Susprogdino naujausią Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešraketinį radarą

Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiolokacinė stotis 1K148 „Jastreb-AV“ (RLS) sunaikinta Ukrainos žvalgybinio drono į taikinį nukreiptų raketų HIMARS MLRS .

Pranešimas apie pataikymą į radiolokacinę stotį „Hawk-AV“ tinkle pasirodė liepos 22 d. Nurodoma, kad įvykis įvyko nenurodytoje teritorijoje kažkur Donecko srityje.

Žvalgybinį droną valdė 14-ojo BpAK pulko operatoriai. Vaizdo įraše, be pataikymo į nurodytą stotį, matyti daug kitų pataikymų į priešo kameras, antenas, sekimo sistemas ir radarus.

Filmuotoje medžiagoje matyti viduryje lauko stovintis rusų radiolokacinis įrenginys. Jis šiek tiek priartintas, apvestas apskritimu ir nurodyta, kad tai yra „Hawk-AV“.

Po akimirkos netoli radiolokacinio įrenginio sprogsta sviedinys. Priartinus kadrą matyti, kad įrenginys nepatyrė jokios akivaizdžios žalos.

1K148 „Yastreb-AV“ radaras - charakteristikos

Radaras 1K148 „Yastreb-AV“ - naujausias Rusijos kovos su sprogimais įrenginys, kuris buvo parodytas ginkluotės parodoje „Armija-2022“, atlikti minimalūs bandymai ir iš karto išsiųstas į kariuomenę.

Panašu, kad įrenginys yra slaptas, todėl informacijos apie jį nedaug, išsiaiškino žurnalistai „Army Inform“. Jį gamina įmonė „Almaz Antey“, kuriai dėl darbo Rusijos ginkluotosioms pajėgoms taikomos sankcijos. Kariniai ekspertai papasakojo, kuo ypatingas naujausias radaras:

Apytikrė naujausio radaro „Hawk-AV“ kaina - apie 250 mln. dolerių

Užfiksavo, kaip raketa numuša rusų šturmo lėktuvą Su-25

Ukrainos gynybos pajėgos socialiniame tinkle „X“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame – momentas, kuomet ukrainiečių oro gynybos raketa pataikė į Rusijos šturmo lėktuvą Su-25. Medžiagoje taip pat matomas šalia skrendantis kitas rusų lėktuvas.

„Rusų lėktuvai toliau krenta. 110-osios mechanizuotosios brigados kariai Donecko srityje numušė rusų lėktuvą Su-25. Puikus šūvis!“, – rašoma įraše.

Vėliau ukrainiečiai paskelbė ir kitą vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip tas pats lėktuvas rėžiasi į žemę.

Antradienį Ukrainos kariai paskelbė atakos metu sunaikinę Rusijos šturmo lėktuvą Su-25. Anot šalies gynėjų, tai jau antras per pastarąjį mėnesį numuštas Su-25 tipo lėktuvas.

Vokietijos gynybos vadas perspėja: Rusija nukreipia kariuomenę į Vakarus

Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad didėja pavojus, jog Rusija stiprina kariuomenę. „Matome, kad Rusijos kariuomenė nukreipiama į Vakarus“, – vietos laikraščiui „Sächsische Zeitung“ sakė Bundesvero generalinis inspektorius C. Breueris.

Pasak jo, per penkerius ar aštuonerius metus Maskvos pajėgos turės pakankamai technikos ir kareivių, kad galėtų pulti NATO teritoriją.

C. Breueris rėmėsi savo paties analize, žvalgybos pranešimais ir sąjungininkių pajėgų pareiškimais, taip pat Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymais.

„Rusijos kariuomenė kasmet padidina savo tankų skaičių nuo 1 000 iki 1 500 papildomų vienetų. Penkios didžiausios NATO valstybės narės Europoje kartu turi tik pusę jų atsargų“, – sakė C. Breueris.

Bundesveru vadinamos Vokietijos ginkluotosios pajėgos turi apie 300 kovinių tankų. „Jei palygintume šį pajėgumą su ketinimu, kurį tikrai galima numanyti iš V. Putino kalbų, tai turėtų kelti mums nerimą.

Mano darbas yra atsižvelgti į tokį blogiausią scenarijų. Bundesverui tai reiškia: turime būti pasirengę šiai galimybei per penkerius metus. Tik tokiu būdu galime atgrasyti“, – sakė C. Breueris ir pridūrė, kad nauja grėsmės situacija dar ne visur iki galo pripažįstama.

Rusija tvirtina užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytuose

Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad užėmė dar vieną nedidelį kaimą Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kur jos pajėgos veržiasi į priekį.

Gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai „išlaisvino“ Ivano Darivkos gyvenvietę. Tai nedidelis kaimas, kurį prieš prasidedant Rusijos kariniam puolimui sudarė vos kelios gatvės ir namai.

Jis yra išsidėstęs už maždaug 30 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto miesto, kurį Rusijos kariškiai užėmė 2023 m.

Maskvos pajėgos lėtai juda į priekį Rytų Ukrainoje, siekdamos pasinaudoti pranašumu žmogiškųjų išteklių ir technikos srityje.

Ukrainoje pratęsta karo padėtis ir visuotinė mobilizacija

Ukrainos Aukščiausioji Rada nubalsavo už tai, kad karo padėtis Ukrainoje būtų pratęsta iki 2024 m. lapkričio 9 d. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas. Jis pažymėjo, kad 339 jo kolegos balsavo už įstatymo projektą „Dėl Ukrainos prezidento dekreto „Dėl karo padėties Ukrainoje pratęsimo“ patvirtinimo“ (registracijos numeris 11433), kurį šiandien parlamentui pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Įstatymo projektą palaikė 338 liaudies deputatai. Juo taip pat buvo pratęstas visuotinės mobilizacijos terminas 90 dienų.

Tai jau 12-as balsavimas Ukrainos parlamente dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo.

V. Zelenskis Ukrainos parlamentui pateikė įstatymų projektus dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymų projektus dėl karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo.

Apie tai pranešama parlamento tinklalapyje.

Parlamentaras Jaroslavas Železniakas platformoje „Telegram“ prognozavo, kad Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komitetas jau šiandien apsvarstys abu įstatymų projektus, o vėliau dėl jų bus balsuojama posėdžių salėje.

„Dabar Komitetas, o šiandien Rada patvirtins juos savo posėdyje. (Pratęsiama) 90-čiai dienų nuo rugpjūčio 12 d. iki lapkričio 9-osios. Tai bus 12-as balsavimas dėl šių klausimų“, – rašė J. Železniakas.

Kiek anksčiau Ukrainos vadovybės sprendimu karo padėtis ir visuotinė mobilizacija buvo pratęsta 90-čiai dienų nuo gegužės 14 d. iki rugpjūčio 11 d.

Po dronų atakos Rusija skelbia apie degantį keltą: praneša apie aukas

Ukrainos dronai viename uoste Rusijos pietuose, netoli Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio atakavo keltą, tvirtina rusai. Mažiausiai vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti, antradienį pranešė vietos pareigūnai.

Pasak Krasnodaro krašto gubernatoriaus Veniamino Kondratjevo, antradienį uoste užsidegė laivas, tarp įgulos narių ir uosto darbuotojų yra sužeistų ir žuvusių.

„Šį rytą dronai atakavo kelto laivą Kavkazo uoste. Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Gaisras lokalizuotas, nėra jokios grėsmės, kad ugnis išplistų“, – tikino rusų pareigūnas.

Valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos pareigūnais, skelbė, kad vienas žmogus žuvo, o dar penki patyrė sužalojimų. Pasak „Telegram“ kanalo „Krymskij veter“, po išpuolio greitosios pagalbos ir ugniagesių automobiliai važiavo uosto link.

Socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad keltas „gerokai nukentėjo“. „Kymskij veter“ praneša, kad rusai ištrina pranešimus apie dronų ataką uoste.

„Visi rusų komentarai ištrinti, žmonės ten pradėjo rašyti per daug tiesos apie „atvykimą“ į Kavkazo uostą (dronų ataką – red. past.)“, – pažymima žinutėje.

Kavkazas yra nedidelis uostas ir geležinkelio stotis Kerčes sąsiauryje, už 12 km nuo Kerčės tilto.

Anksčiau Ukrainos pusė pažymėjo, kad rusai naudojasi keltu iš Krasnodaro regiono karinei logistikai. Be keleivių transportavimo, Kavkazo uoste veikia geležinkelio keltų linija, kuria gabenami kroviniai, suskystintos dujos, naftos produktai, techniniai tepalai, stiklas ir chemijos produktai.

Gegužės pabaigoje tapo žinoma, kad Ukrainos kariai smogė keltų perkėlai ir Kavkazo uosto naftos terminalui.

J. Borrellis: rugpjūčio pradžioje Ukraina gaus pirmuosius 1,4 mlrd. eurų iš įšaldyto Rusijos turto

Rugpjūčio pradžioje Europos Sąjunga perves pirmąją 1,4 mlrd. eurų išmoką iš lėšų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, už ją bus perkama karinė įranga Ukrainai.

Atitinkamą pareiškimą spaudos konferencijoje po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio padarė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.

Pasak jo, minėtos lėšos bus nukreiptos finansuoti prioritetinės karinės įrangos Ukrainai įsigijimą, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų, artilerijos šaudmenų, taip pat pirkimus Ukrainos gynybos pramonei.

„Taigi, mes ketiname teikti ne tik karinę paramą Ukrainai, bet ir [pirkti] iš pačios Ukrainos. Tai tikrai yra logiškiausias ir efektyviausias dalykas, kurį galime padaryti“, – pridūrė J. Borrellis.

„Ukrinform“ primena, kad Didžiojo septyneto (G7) šalys patvirtino sprendimą iki 2024 metų pabaigos suteikti Ukrainai dar 50 mlrd. dolerių paskolą įšaldyto Rusijos turto sąskaita. Tai amerikiečių paskola, tačiau ji gali būti papildyta Europos pinigais arba nacionaliniais įnašais.

Tikimasi, kad šią paskolą Ukraina grąžins pajamų, gautų iš daugiausia Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto, sąskaita.

Ukraina numušė septynis Rusijos dronus-kamikadzes iš aštuonių

Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė septynis iš aštuonių Rusijos smogiamųjų „Shahed“ tipo dronų, paleistų į šalį.

Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.

Kaip teigiama, rusai smogė Ukrainai panaudodami valdomąją raketą „Kh-69“ ir aštuonis smogiamuosius „Shahed“ tipo bepiločius, paleistus iš Kursko srities. Visais ginklais taikytasi į Sumų sritį.

Pažymima, kad oro gynybos pajėgos numušė septynis „Shahed-131/136“ tipo dronus. Ėmusis „aktyvių atsakomųjų priemonių“, raketa „Kh-69“ nepataikė į numatytą taikinį, sakoma paskelbtame pranešime.

J. Borrellis: kitas taikos viršūnių susitikimas turėtų vykti dalyvaujant Rusijai, bet ne V. Putino sąlygomis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau ieškos būdų, kaip surengti kitą taikos konferenciją dalyvaujant Rusijai, tačiau toks dalyvavimas turėtų vykti remiantis tarptautine teise, o ne „išankstinėmis sąlygomis“, kurias Vladimiras Putinas kelia Ukrainai.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis tai pareiškė spaudos konferencijoje Briuselyje pirmadienį, po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio.

„Ukrinform“ korespondentas paklausė J. Borrellio, ar jis mano, kad kitą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą galima surengti šį rudenį ir kokiomis sąlygomis į jį būtų galima įtraukti Rusiją.

J. Borrellis sakė esąs įsitikinęs, kad prezidentas V. Zelenskis tęs pasirengimą šioms deryboms, kad kita konferencija vyktų dalyvaujant Rusijai.

„Tačiau kaip reikėtų vertinti tai, ką prezidentas V. Putinas pasakė per [Vengrijos] ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą Maskvoje? Žiūrėkite – tai yra išankstinės sąlygos, kurias iškėlė Putinas. Taip, žinoma, turėtume tikėtis taikos per diplomatines derybas, bet tam tikru pagrindu. O tai nėra Putino pagrindas“, – sakė jis.

Jis sakė, kad jam bendraujant su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, Europos vyriausybių pareigūnai aptarė tolesnius veiksmus po taikos viršūnių susitikimo Šveicarijoje. Jie sutarė, kad reikėtų daugiau nuveikti, siekiant pritraukti kuo daugiau partnerių iš viso pasaulio.

„Aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje davė gerą rezultatą, tačiau jį reikia tobulinti. Apie 90 šalių pritarė šio susitikimo baigiamajam pareiškimui, tačiau turime žengti toliau, kad atremtume Rusijos propagandą, išaiškintume kiekvienam pasaulio gyventojui, kas konkrečiai vyksta. Kad būtent Rusija vykdo karą prieš Ukrainą. Priminti [visiems], kad yra agresorius ir yra šalis, prieš kurią vykdoma agresija. Kad Ukraina ginasi, o mes padedame Ukrainai gintis“, – sakė jis.

Anot jo, tiesa ta, kad ES pozicija jau ilgą laiką išlieka nepakitusi.

„Mes remiame prezidento Zelenskio taikos formulę, kuri yra vienintelis taikos planas šiame mieste, Briuselyje. Tai vienintelis taikos planas, kurį remia Europos Sąjunga“, – užbaigė J. Borrellis.

Pentagonas: JAV stebi Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą

JAV stebi Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo plėtrą, be kita ko, Pchenjano karinės paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą kontekste.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė JAV gynybos departamento atstovas generolas Patrickas Ryderis.

Jis pabrėžė, kad ir toliau vykdomas abiejų šalių santykių stebėjimas.

Pasak P. Ryderio, tai kelia nerimą, nes „Šiaurės Korėja iš tikrųjų prisideda prie Rusijos vykdomos neteisėtos Ukrainos okupacijos tąsos, teikdama materialinę ir moralinę paramą Rusijos Federacijai“.

Pentagono atstovas pakartojo, kad JAV toliau atidžiai tai stebi.

Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas Pchenjane susitiko su Rusijos gynybos viceministru Aleksejumi Krivoručko. Jie aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą.

Rusija teigia numušusi 25 ukrainiečių dronus

Rusija per naktį šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 25 Ukrainos dronus, antradienį pranešė gynybos ministerija Maskvoje.

„Per praėjusią naktį... budinčios oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino du dronus virš Briansko srities ir du virš Belgorodo srities, taip pat 21 droną virš Krymo Respublikos teritorijos ir Juodosios jūros vandenų“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegrame“.

Pirmadienį Rusija pranešė, kad per naktį numušė 85 ukrainiečių bepiločius orlaivius, 47 iš jų sunaikino Rostovo srityje, kuri ribojasi su Ukraina.

Rusijos Juodosios jūros Krasnodaro krašto Tuapsės miesto valdžia pirmadienį pranešė, kad numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir atskirai pražudė vieną žmogų.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva apkaltino Ukrainą įvykdžius mirtiną ataką Kryme JAV raketomis, per kurią žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant du vaikus, ir buvo sužeista daugiau kaip 150 žmonių, pranešė okupacinė Rusijos valdžia.

Šiais metais Ukraina suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje, taikydamasi tiek į energetikos įmones, kurios, pasak jos, tiekia degalus Rusijos kariuomenei, tiek į miestus ir kaimus kitapus sienos.

Abi pusės per 2022 metais prasidėjusį karą plačiai naudoja bepiločius orlaivius, įskaitant didesnius susisprogdinančius aparatus, kurie gali nuskristi šimtus kilometrų.

Ukrainoje žuvo japonas, kariavęs Rusijos pusėje

Praėjusį mėnesį žuvo Japonijos pilietis, kariavęs prieš Ukrainą Rusijos pusėje, antradienį pranešė Tokijas.

Vyriausybės atstovas spaudai Yoshimasa Hayashis nepateikė jokios informacijos apie vyro tapatybę, tik pasakė, kad jam buvo daugiau kaip 20 metų.

Nacionalinis transliuotojas NHK įvardijo vyrą kaip 29 metų buvusį karį, kuris lapkričio mėnesį išvyko iš Japonijos ir žuvo per sprogimą rytų Ukrainos Donecko mieste.

Y. Hayashis sakė, kad Rusijos valdžios institucijos birželio 5 dieną informavo Japonijos ambasadą Rusijoje, o diplomatai patvirtino mirtį liepos 15 dieną.

Per reguliarų brifingą jis sakė, kad vyriausybei neteko girdėti apie kokias nors kitas Japonijos piliečių, kariavusių Rusijos pusėje, žūtis.

Yra žinoma, kad keletas Japonijos piliečių tapo savanoriais ir kariauja Ukrainos pusėje prieš Rusiją, tačiau nežinoma, kiek jų gali būti kitoje pusėje.

Nuo invazijos pradžios Ukrainoje prieš daugiau nei dvejus metus žuvo dešimtys tūkstančių rusų karių, o Maskva visame pasaulyje, ypač Pietų Azijos šalyse, ieško, kuo juos pakeisti.

Gegužės mėnesį Nepalo vyriausybė pranešė, kad 22 jos piliečiai žuvo kariaudami Rusijos pusėje. Šri Lanka skelbė apie 17 jos piliečių žūčių.

Rusai fronte pradėjo naudoti „nuodingą“ taktiką: atskleidė, kas žinoma

Tavrijos kryptimi rusų okupantai pradėjo aktyviau taikyti masinio šaudmenų mėtymo iš bepiločių orlaivių taktiką, daugelyje jų yra nuodingos medžiagos.

Apie tai papasakojo operatyvinės kariuomenės grupuotės „Tavrija“ kalbėtojas Dmitrijus Lichovijus eterio teletilte.

„Be to, kad priešas aktyviai naudoja aviaciją ir artileriją, vakar mūsų operatyvinėje zonoje panaudojo 180 bombų, ​​iš kurių 16 buvo su nuodinga medžiaga“, – pabrėžė jis.

Jis pažymėjo, kad Tavričeskio kryptimi dabar yra du objektai, kuriuos rusai aktyviai šturmuoja.

„Vienas jų – Orechovskoje kryptis, Robotinskio iškyšulio rajonas. Ten užvakar įvyko trys kariniai susirėmimai prie Robotino ir Novodanilovkos gyvenviečių. Buvo sunaikinti šeši šiuose išpuoliuose dalyvavę priešo kariai“, – sakė D. Lichovojus.

Be to, išlieka aktyvi tiltų prieigų vieta kairiajame Dniepro krante, netoli Krynkų kaimo.

„Ten per vakarykštę dieną taip pat buvo atremti trys rusų puolimai. Ir ten diena iš dienos vyksta didelis aktyvumas, tačiau mūsų kariai ir toliau laiko priešakines prieigas kairiajame Chersono krante. Iliustracijai papasakosiu apie kovinio darbo rezultatus. Vakar kazokų stovyklų rajone buvo sunaikintas vienas tankas, viena REB stotis ir vienas 122 mm. minosvaidis“, – pabrėžė jis.

Apibūdindamas bendrą situaciją kryptimi, Tavria karinio dalinio pranešėjas pažymėjo, kad kovų „temperatūra“ yra „aukšta, stabili, bet ne pati aukščiausia, palyginti su visa kovinio kontakto linija“. Kalbant apie nenormalų karštį, tai paliečia ir Ukrainos gynėjus, ir priešą.

„Reikia daug vandens, o kai sudėtinga logistika, šį vandenį labai sunku atvežti, kartais jį tenka pristatyti tiesiog dronais. Be to, daugiau dega žolė. Nuo okupantų užsidega sausa mediena, o tai taip pat sukelia daug nepatogumų kariams. Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad tai žaidimas, kurį žaidžia dviese. Kai galima padegti priešą padegamaisiais užtaisais, mūsų kariškiai tai daro noriai“, – sakė D. Likhovijus.

Žvalgyba: Ukrainoje šiuo metu dislokuota daugiau kaip 30 000 Rusijos gvardijos karių

Šiuo metu Ukrainoje dislokuota daugiau kaip 30 000 Rusijos nacionalinės gvardijos karių.

Apie tai pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atnaujintoje žvalgybos informacijoje apie Ukrainą, praneša „Ukrinform“.

„Labai tikėtina, kad Ukrainoje šiuo metu dislokuota daugiau kaip 30 000 „Rosgvardijos“ (Rusijos nacionalinės gvardijos) karių. Beveik neabejotina, kad didžioji dalis „Rosgvardijos“ personalo vykdo saugumo operacijas užnugario zonoje ir tik keli padaliniai dalyvauja kovose fronte“, – teigiama atnaujintoje informacijoje.

Ministerija pridūrė, kad „Rosgvardijos“ pagrindinį kovinį vienetą – 116-ąją specialiosios paskirties brigadą – labai tikėtina, kad sudaro trys karių pulkai, turintys galimybę naudotis tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir artilerija.

„Rosgvardija“ nuo 2024 m. pradžios beveik neabejotinai bandė padidinti savo fronto pajėgas absorbuodama Rusijos nereguliariosios kariuomenės formuotes. 2024 m. gegužę „Rosgvardija“ į savo gretas sėkmingai integravo Donecko liaudies respublikos batalioną „Vostok“. Labai tikėtina, kad numatomas susitarimas dėl „Vagnerio“ pajėgų tarnavimo „Rosgvardijos“ 1-ojo savanorių korpuso sudėtyje nutrūko 2024 m. kovo mėn.“, – teigė ministerija.

Ekspertas: Donaldas Trumpas gali suteikti daugiau paramos Ukrainai nei Joe Bidenas

Donaldas Trumpas yra tuščias, narciziškas žmogus, ir jeigu jis laimės rinkimus, jam atsivers beprecedentė istorinė perspektyva tapti vienu iš tų prezidentų, kurie dalyvautų Antrojo pasaulinio karo pergalės lygio ir net JAV ir Rusijos konfrontacijos kontekste.

Tokią nuomonę išsakė karinis ir politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.

„Labiausiai baiminamasi dviejų dalykų: kad į valdžią atėjęs D. Trumpas ne tik užblokuos JAV pagalbą Ukrainai, bet ir taps taikos užtikrinimo apoteoze, ir netgi Rusijos sąlygomis.

Tačiau kyla klausimas: kaip faktinį pralaimėjimą kare, kuriame priešas praktiškai išsekęs, galima panaudoti tam, kad įeitų į istoriją kaip nugalėtojas?“ - stebėjosi ekspertas.

Anot jo, D. Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad jam valdant karas Ukrainoje niekada nebūtų prasidėjęs, o jo šūkis „Padarykime Ameriką vėl didžią“ yra lakmuso popierėlis, parodantis, ko šis žmogus nori pasiekti: „O pralaimėjus didybės negali būti“.

Jo nuomone, D. Trumpas norės užbaigti karą būtent iš nugalėtojo, o ne taikos balandėlio pozicijos, o to istorija tikrai neįvertins.

„Donaldas Trumpas yra labai sudėtinga politinė figūra, kurios atėjimas į valdžią turės įtakos Europai, Azijos šalims ir, žinoma, karui tarp Ukrainos ir Rusijos.

Tačiau lygiai tiek pat, kiek pati D. Trumpo figūra yra dviprasmiška, neįmanoma kalbėti ir apie jo užsienio politikos vienareikšmiškumą.

Tačiau taip pat verta pripažinti, kad D. Trumpo pergalė privers Ukrainą keisti savo užsienio politiką, atsižvelgiant į ambicingo respublikono, kuris kartais gerokai peržengia tradicinės diplomatijos ir statutinio elgesio ribas, ypatumus.

Jei Kijevui pavyks tai padaryti per trumpą laiką, D. Trumpo parama gali būti daug reikšmingesnė nei ta, kurią JAV suteikė J. Bideno prezidentavimo laikotarpiu“, - teigė A. Kovalenko.

Bepiločiuose orlaiviuose „Shahed“ rasta lenkiškų komponentų

Irano bepiločiuose orlaiviuose „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja Ukrainos miestams atakuoti, rasta lenkiškų komponentų.

Pasak valstybinės įmonės WSK Poznanė valdybos nario Nikolajaus Haukės, jų konstrukcijos degalų siurbliai dėl savo svorio nepritaikyti orlaivių varikliams maitinti.

NATO sąjungininkai turi pasirengti blogiausiam scenarijui

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepos 18 d. BBC sakė, kad NATO sąjungininkai turi pasirengti blogiausiam scenarijui – dešimtmetį truksiančiam karui Ukrainoje. Į BBC klausimą, ar NATO sąjungininkės turi būti pasirengusios, kad karas tęsis ilgiau nei 10 metų, J. Stoltenbergas atsakė „taip“.

„Pagrindinė žinia yra ta, kad kuo stipresnė parama Ukrainai ir kuo ilgiau esame pasirengę įsipareigoti, tuo greičiau šis karas gali baigtis“, – BBC sakė J. Stoltenbergas.

„Paradoksas tas, kad dabar (Rusijos) prezidentas V. Putinas mano, jog gali mūsų palaukti. Todėl karas tęsiasi.“

Rusijos valstybinė žiniasklaida pakartojo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo teiginį, kad Ukrainos valstybės nebus iki 2034 m. Vadinasi, propaganda ruošia rusus ilgam karui Ukrainoje.

Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos visuomenė verčiama manyti, kad Rusija per dešimt metų įvykdys savo tikslą sugriauti Ukrainos valstybingumą.

Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. pabaigos Krynkuose, Chersono srityje, dingo 788 Ukrainos kariškiai. Apie tai rašo „Slidstvo.info“. Tačiau padėtis šiame kaime nėra tokia kritinė, kaip aiškinama. Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo kovines užduotis kairiajame krante.

Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kur šiuo metu fronte vyksta intensyviausios kovos. Pranešta, kad situacija įtempta Torecko, esančio Donecko apskrityje, fronto linijoje, o nuožmiausios kovos vyksta netoli Pokrovsko.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 565 610 karių

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 20 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 565 610 karių, įskaitant dar 990 kariškių, kurie buvo eliminuoti per pastarąją parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 257 (+7) Rusijos tankus, 15 917 (+15) šarvuotųjų kovos mašinų, 15 542 (+22) artilerijos sistemas, 1 121 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 895 (+1) oro gynybos sistemas, 362 (+1) lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 20 968 (+59) automobilius, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 12 350 (+34) dronų, 2 607 (+14) specialiosios technikos vienetus ir 2 401 sparnuotąją raketą.

Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Gubernatorius: Rusija Rostovo regione numušė 26 Ukrainos dronus

Rusija naktį pietiniame Rostovo regione numušė 26 Ukrainos dronus, šeštadienį pareiškė regiono gubernatorius.

„Praėjusią naktį oro gynybos pajėgos Rostovo regione perėmė ir sunaikino iš viso 26 bepiločius orlaivius. Per ataką niekas nenukentėjo“, – tinkle „Telegram“ teigė gubernatorius Vasilijus Golubevas.

„Avarinės tarnybos vyksta į vietą, kur nukrito bepiločio orlaivio nuolaužos“, – pažymėjo jis.

Praėjusį šeštadienį Rostovo regione po Ukrainos dronų atakos užsiliepsnojo naftos saugykla.

Ukraina šįmet suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje, taikydamasi tiek į energetikos objektus Rusijos gilumoje, kurie, anot jos, padeda aprūpinti Rusijos kariuomenę, tiek miestus ir kaimus prie pat sienos bei Kryme.

Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį abi pusės plačiai pasitelkia dronus.

Ketvirtadalis modernizuotų Rusijos karinių lėktuvų Il-76 neveikia: atskleidė priežastį

Dėl nekokybiškų guolių tiekimo sugedo penki rusiški Il-76 lėktuvai, kurie kelis kartus sudužo besileidžiant; Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą, rašo Kremliaus ruporas „Kommersant“.

Tyrimo duomenimis, Balašichos liejykla ir mechaninė gamykla (BLMZ) įsigijo nežinomo gamintojo guolius, kurie neatitiko dokumentacijos reikalavimų, ir perdavė juos įmonei „Aviastar“ orlaivių Il-76MD-90A gamybai. Tai modernizuoti Il-76, skirti kariuomenei ir kroviniams gabenti.

Dėl to dėl važiuoklės problemų sugedo penki orlaiviai. Kaip „Vazhie Istorii“ apskaičiavo iš atvirų šaltinių, Gynybos ministerija 2023 metų pabaigoje iš viso disponavo 18 tokių orlaivių. Dauguma jų (11) buvo pristatyti 2022–2023 m.

Iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį „Piktnaudžiavimas valdžia vykdant valstybės gynybos pavedimus“. Tyrimo duomenimis, „buvo padaryta didelė žala įstatymiškai saugomiems Rusijos gynybos ministerijos atstovaujamos valstybės interesams“, taip pat padaryta žala valstybės gynybiniam pajėgumui ir saugumui.

Saugumo pajėgos atliko kratą BLMZ ir dabar tardo jos direktorius bei steigėjus.

Rusijos gynybos ministerija pirmąją sutartį dėl Il-76MD-90A tiekimo pasirašė dar 2012 m. Pagal ją „Aviastar“ iki 2018 m. turėjo pristatyti 39 orlaivius, kurių vidutinė kaina 3,6 mlrd. rublių už vienetą. Tačiau 2020 m. nusprendė sušvelninti sutartį. Buvo manoma, kad pagal senąsias sąlygas „Aviastar“ iki 2021 metų pristatys 13 lėktuvų, o nuo 2021 metų – nauja sutartis dėl 14 lėktuvų įsigalios iki 2028 metų.

D. Trumpas teigia kalbėjęsis su V. Zelenskiu

Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, ir pažadėjo nutraukti Rusijos pradėtą karą.

„Vertinu tai, kad prezidentas V. Zelenskis norėjo susisiekti, nes aš, kaip kitas Jungtinių Valstijų prezidentas, atnešiu taiką pasauliui ir nutrauksiu karą, kuris nusinešė tiek daug gyvybių ir sugriovė daugybę nekaltų šeimų“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

„Abi pusės galės susitelkti ir suderėti susitarimą, kuris užbaigs smurtą ir atvers kelią klestėjimo link“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Jungtinės Valstijos suteikė Kyjivui dešimčių milijardų dolerių vertės karinę pagalbą, tačiau D. Trumpo pergalė lapkričio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose gali sukelti abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.

V. Zelenskis patvirtino pranešimus apie skambutį, kurio metu jis pasveikino D. Trumpą oficialiai tapus Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus ir palinkėjo jam stiprybės po pasikėsinimo į jo gyvybę prieš savaitę.

„Su prezidentu D. Trumpu susitarėme asmeniniame susitikime aptarti, kokie žingsniai galėtų užtikrinti, kad taika būtų teisinga ir tikrai ilgalaikė“, – tinkle „X“ pažymėjo V. Zelenskis.

„Atkreipiau dėmesį į gyvybiškai svarbią abiejų partijų ir abiejų rūmų amerikiečių paramą ginant mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę“, – tvirtino jis.

D. Trumpo ir V. Orbano susitikimas

D. Trumpas yra ne kartą pareiškęs, kad nutrauktų karą labai greitai, tačiau nepateikė detalių, kaip tai padarytų.

Praėjusią savaitę buvęs prezidentas savo rezidencijoje Floridoje priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris anksčiau šį mėnesį buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Dažnos D. Trumpo liaupsės V. Putinui ir nenoras atvirai kritikuoti Rusijos invaziją pakurstė susirūpinimą Ukrainos sąjungininkų gretose, kad jis priverstų Kyjivą sutikti su daliniu pralaimėjimu.

Jis taip pat ne kartą užsiminė apie galimą atsitraukimą nuo NATO ir pareiškė, kad skatins Rusiją pulti tas šalis nares, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

D. Trumpo kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance‘as vadovauja izoliacionistiniam Kongreso respublikonų sparnui, kuris tvirtina, kad JAV turėtų atsisakyti paramos Ukrainai.

D. Trumpas nacionaliniame Respublikonų partijos suvažiavime Milvokyje ketvirtadienį patikino, kad padarys galą tarptautinėms krizėms, sakydamas, jog gali „sustabdyti karus telefoniniu skambučiu“.

„Užbaigsiu kiekvieną tarptautinę krizę, kurią sukūrė dabartinė administracija, įskaitant siaubingą Rusijos ir Ukrainos karą“, – teigė D. Trumpas.

V. Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad bendradarbiautų su D. Trumpu, jei šis laimėtų lenktynes dėl Baltųjų rūmų. „Dėl to nesijaudinu“, – spaudos konferencijoje nurodė jis.

Putinas Ukrainoje sunaudojo beveik visas sovietinių ginklų atsargas

Vladimiras Putinas bando sugrąžinti savo valdomai šaliai imperinę didybę, kurią ji prarado žlugus Sovietų Sąjungai. Visų pirma jis gali padėkoti savo sovietiniams pirmtakams už tai, kad paliko jam palikimą - didžiulį kiekį karinės technikos. 

Tūkstančių senų tankų ir šarvuočių dėka V. Putinas jau trečius metus tęsia karą Ukrainoje.

 Tačiau dėl Putino kariuomenės patiriamų nuostolių net ir milžiniškos sovietinės atsargos gali būti išeikvotos jau kitais metais, rašo „The Economist“.

SSRS turėjo daugiau tankų nei visos NATO šalys kartu sudėjus. Ir apskritai šarvuotos technikos - daugiau nei visose pasaulio šalyse, pažymi Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Aleksandras Golcas: Politbiuras suprato, kad vakarietiška ginkluotė yra efektyvesnė, todėl karo atveju pasikliovė kiekybe, o ne kokybe. 

Panašaus požiūrio laikosi ir V. Putinas. 

Liepos 17 d. „Oryx“ interneto svetainės, kurioje fiksuojami technikos nuostoliai Ukrainos konflikto metu, duomenimis, Rusijos kariuomenė jau neteko 16 906 vienetų, įskaitant 3 235 tankus (daugiau, nei jų buvo karo pradžioje), 1 464 BPC, 4 288 BMP ir t. t.

 Atsižvelgiant į nedokumentuotus nuostolius, žala gali būti daug didesnė.

Gruodį tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu gyrėsi, kad 2023 m. kariuomenė gaus 1 530 tankų. Jis tik nepaminėjo, kad beveik 85 proc. jų (Tarptautinio strateginių tyrimų instituto IISS vertinimu) yra sena technika, paimta iš atsargų: daugiausia tankai T-72, bet taip pat T-62 ir net po Antrojo pasaulinio karo pagaminti T-54 ir T-55. 

Jie buvo modernizuoti, išmesti į mūšį ir šimtais sudeginti Ukrainos laukuose, nukentėję nuo bepiločių lėktuvų, HIMARS raketų, sviedinių iš savaeigių haubicų ar nešiojamųjų granatsvaidžių (vien įvairių modelių T-72 nuo karo pradžios, „Oryx“ duomenimis, sunaikinta ir palikta 1515 T-72).

Rusija šiemet turėtų pagaminti apie 1 500 tankų ir 3 000 kitų šarvuotų transporto priemonių, tačiau 85 proc. jų sudaro iš atsargų perkonstruotos ir pertvarkytos transporto priemonės, pažymi ir Karališkojo Jungtinių tarnybų gynybos studijų instituto (RUSI) ekspertai.

Didžiausia Rusijos problema yra tankai ir BMP, kurie yra būtini bet kokiam didesniam puolimui, teigia ekspertai. 

Nors vasario mėn. Rusija turėjo apie 3 200 tankų sandėliuose, iki 70 proc. jų „nuo karo pradžios nepajudėjo nė per centimetrą“, „The Economist“ sakė IISS analitikas Michaelas Gjerstadas (Maiklas Gjerstadas). 

Pasak jo, didelė dalis T-72 (šių tankų Rusija turi daugiausiai) nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios stovėjo atviroje aikštelėje, todėl atrodo, kad jų būklė yra labai prasta.

Pasak Golco ir Rusijos karinio eksperto Pavelo Luzino, Tuftso universiteto Fletcherio teisės ir diplomatijos mokyklos ir Europos politikos analizės centro vizituojančio mokslininko, esant dabartiniam kovinių nuostolių tempui, iš atsargų paimtų tankų ir BMP remonto galimybės išseks maždaug po metų - iki 2025 m. antrojo pusmečio.

Atsivėrusių skylių kariuomenėje nepavyks pakeisti nauja technika: Luzino skaičiavimais, Rusija per metus gali pagaminti tik 30 naujų tankų. Ir net jie gali baigtis užtaisytomis skylėmis: kai 2023 m. ukrainiečiai paėmė į nelaisvę tanką T-90M (pažangiausią karo tanką, pradėtą naudoti 2020 m.), paaiškėjo, kad jo patranka pagaminta 1992 m. (tada pradėtas gaminti pirmasis T-90 modelis).

Gjerstadas apskaičiavo, kad per metus nuo surinkimo linijos gali nuvažiuoti ne daugiau kaip 28 visiškai nauji T-90M.

Nuo karo pradžios į frontą buvo išsiųsti 175 tankai T-90M, kuriuos V. Putinas kelis kartus pavadino geriausiais pasaulyje. Oryx užfiksavo beveik 60 proc. jų praradimą.

Ukraina sunaikino mažiausiai 100 tankų, kuriuos V. Putinas vadino „geriausiais pasaulyje“

Naujų tankų ir BMP gamybą ir senų modernizavimą apsunkina komponentų trūkumas - tiek vakarietiškų komponentų, kuriuos tenka tiekti siekiant apeiti sankcijas, tiek savų Ukrainos. Luzinas pažymi, kad atsargos, skirtos naudoti 2025 m., jau iš esmės išnaudotos, o daugelis svarbiausių komponentų ir atsarginių dalių anksčiau buvo importuojamos iš Europos. 

Kartais pavyksta rasti alternatyvų, tačiau jos paprastai būna prastesnės kokybės. Pavyzdžiui, prancūzų „Thales“ termovizoriai buvo pakeisti kiniškais ir baltarusiškais, pažymėjo RUSI - „mažiau efektyviais, bet tinkamais“.

Be to, nebeliko senųjų sovietinių gamybos grandžių. Svarbūs karinės gamybos centrai buvo Gruzija, VDR ir Ukraina (pagrindinė T-72 bokštelių gamyba vyko Charkove). Luzinas priduria, kad nuo sovietinių laikų darbuotojų skaičius kariniame pramoniniame komplekse sumažėjo nuo 10 iki 2 mln.

Daug dėmesio skiriama Rusijos kariuomenės ugnies galios pranašumui.

 Neigiama to pusė - greitas artilerijos šautuvų vamzdžių dėvėjimasis. Rusija turi tik dvi gamyklas, kuriose yra rotacinės kalimo mašinos, reikalingos statinėms gaminti, ir kiekviena iš jų gali pagaminti tik apie 100 vienetų per metus, palyginti su tūkstančiais reikalingų. 

Šios įrangos nėra kuo pakeisti, pažymi Luzinas: per visą sovietinę ir posovietinę istoriją šalyje buvo naudojamos tik importuotos mašinos.

Dėl elektronikos sankcijų kas penkta Rusijos raketa praskrieja pro taikinį

Nuo karo pradžios Rusija beveik aštuonis kartus padidino Kh-101 raketų gamybą, jos aktyviausiai naudojamos smūgiams į Ukrainos taikinius. Nepaisant sankcijų, į šias raketas vis dar montuojami vakarietiški elektroniniai komponentai. 

Tiesa, kontrabanda turi įtakos kokybei - X-101 gedimų skaičius gali siekti 20 proc. 

Tačiau ta, kuri pataikė į vaikų ligoninę Kijeve, veikė be gedimų: nepaisant Kremliaus pareigūnų neigimų, tai buvo rusiška raketa, parodė ekspertų analizė.

Pirmadienį Rusija paleido 38 raketas, iš kurių, Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, 30 pavyko numušti. 

Kh-101 pataikė į Ochmatdeto ligoninę. 

Sausio mėn. paleistos panašios raketos liekanose buvo 16 elektroninių dalių, kurias pagamino Šveicarijos bendrovė „STMicroelectronics“ ir kelios JAV bendrovės, įskaitant „Texas Instruments“, „Analog Devices“ ir „Intel“, parodė Kijevo ekonomikos mokyklos atlikta analizė. 

Remiantis „Financial Times“ išnagrinėtais Rusijos muitinės dokumentais, importuotojai jas pirko atviroje Kinijos rinkoje ir ženklino kaip pagamintas Kinijoje, Malaizijoje, Tailande, Taivane ir Filipinuose.

Visą raketą galėjo sudaryti daugiau kaip 50 užsienyje pagamintų dalių, rodo Ukrainos prezidento kanceliarijos atlikta analizė.

Visi Kh-101 rastoje raketoje rasti komponentai yra skirti naudoti civiliniuose gaminiuose, o kai kurie iš jų yra gana seni. 

Kadangi dėl sankcijų Rusijai tapo sunku įsigyti efektyvesnių ir ekstremaliai atsparių gaminių, ji gali gaminti raketas dideliais kiekiais, „tačiau jų kokybė yra labai prasta“, - sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Litvinenka.

Oslo universiteto mokslininkas Fabianas Hoffmanas (Fabian Hoffman) apskaičiavo, kad Rusijos sparnuotųjų raketų gedimų skaičius gali siekti 20 proc., nes ne visai kariniams tikslams tinkami komponentai lemia netikslų nukreipimą, neatlaiko didelio greičio arba tiesiog sugenda paleidimo metu.

Dar vienas daugiamilijoninis nuostolis Rusijai: sunaikinta brangi priešlėktuvinė sistema

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai surengė balistinės raketos ATACMS smūgį prieš Rusijos priešlėktuvinę sistemą „S-300“ Donecko srityje.

Smūgio filmuotą medžiagą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, rašo „Militarnyj“. 

Remdamasis žvalgybos duomenimis, vyriausiasis vadas pranešė, kad patvirtinta, jog buvo pataikyta į radiolokacinę stotį ir nenurodytą skaičių paleidimo įrenginių.

„Telegram“ kanalo duomenimis, smūgis buvo suduotas naktį iš liepos 15 į 16 d.

Vaizdo įraše matyti, kad dar prieš prasidedant balistinių raketų smūgiams, dalis priešlėktuvinės sistemos jau buvo pažeista ir degė. Tai gali reikšti, kad buvo panaudota daugiau raketų.

Be to, gali būti, kad Ukrainos kariškiai priešlėktuvinei sistemai sunaikinti galėjo panaudoti kombinuotą smūgį, kurio metu kitos naikinimo priemonės galėjo išjungti sistemos radarą.

Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos buvimo vieta buvo geolokuota į rytus nuo Mangušo kaimo Donecko srityje. Ji buvo už 7 kilometrų nuo Mariupolio oro uosto.

Keliomis dienomis anksčiau, liepos 12 d., Ukrainos raketų paleidimo įrenginiai netoli oro uosto pataikė į kitą Rusijos karinį objektą – tikriausiai priešlėktuvinės gynybos sistemą „S-300V“.

„Telegram“ kanalo „CyberBoroshno“ analitikai publikavo palydovinę oro uosto, kuriame rusai buvo dislokavę priešlėktuvines raketų sistemas „S-300V“, nuotrauką.

Okupantų šaltiniai tada pranešė apie tariamai numuštas penkias raketas, paleistas iš JAV raketų paleidimo įrenginių „M142 HIMARS“.

Remiantis atvirųjų šaltinių duomenimis, komplekso „S-300“ kaina viršija 100 mln. JAV dolerių.

GYVAI: Karas Ukrainoje. Liepos 17-osios naujienos

Ukraina įvykdė reformų reikalavimus ir gaus iš ES milijardų eurų išmoką

Ukraina netrukus gaus pirmąją reguliarią išmoką iš naujojo milijardinio ES pagalbos programos fondo. Šalis įvykdė tam reikalingas reformų sąlygas, pranešė peržiūrą atlikusi Europos Komisija. Jos vertinimu, Ukrainai galėtų būti išmokėti 4,2 mlrd. euro.

Reformų reikalavimai pirmajai išmokai gauti numatė, kad vyriausybė Kyjive turi priimti naujus įstatymus, kurie leistų veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir ekonominiu nusikalstamumu. Be to, turėjo būti adaptuoti valstybinių įmonių valdymo principai ir priimtas nacionalinis energetikos ir klimato planas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen komentavo, kad Rusijos užpulta Ukraina, nepaisydama visų sunkumų, vykdo svarbias reformas ir daro pažangą kelyje į ES. Ji sakė tikinti, kad ES šalių vyriausybės dabar greitai duos reikiamą savo sutikimą pinigų išmokėjimui.

Nauja ES pagalbos programa numato 50 mlrd. eurų paramą ketverių metų laikotarpiui. 33 mlrd. bus išmokėti kaip paskola, o likusi suma – kaip negrąžinama dotacija. Tarpinio finansavimo forma iki šiol išmokėta 7,9 mlrd. eurų.

Teikdama finansinę pagalbą, ES nori sudaryti galimybę Ukrainos valstybei toliau mokėti atlyginimus ir pensijas. Be to, turi būti užtikrintas ligoninių, mokyklų ir laikinų prieglaudų perkeltiems asmenims funkcionavimas. Pinigai taip pat galės būti naudojami karo sugriautai infrastruktūrai atstatyti.

Nyderlandų gynybos ministras: naikintuvai F-16 į Ukrainą atvyks artimiausiu metu

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad artimiausiu metu į Ukrainą atvyks Nyderlandų naikintuvai F-16.

Tai jis sakė išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje.

„Taigi galiu pasakyti, kad F-16 atvyks artimiausiu metu, ir mes daug dirbame, kad tai įvyktų kuo greičiau. Tačiau nesidaliju jokiomis operatyvinėmis detalėmis. Ir ne dėl to, kad nenoriu informuoti visuomenės, nes norėčiau informuoti visus, kiek tik galiu.

Bet mes žinome, kad naikintuvai F-16 taip pat yra Rusijos taikinys, ir jeigu išduosime operatyvines detales, tikslią datą ir tikslų laiką, tuomet tai bus labai vertinga informacija Rusijos režimui. O mes nenorime, kad jie būtų labiau informuoti, nei jau yra. Taigi tuo nesidalysiu“, – sakė jis.

R. Brekelmansas taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių pilotai labai greitai mokosi ir puikiai atlieka savo darbą.

„Nesakysiu tikslaus skaičiaus, nes tai taip pat vertinga informacija Rusijai. Galiu pasakyti tik tai, ką dabar veikia Ukrainos pilotai. Tai išties nuostabu.

Paprastai olandų pilotams prireikia daug laiko, kartais net daugiau nei penkerių metų, kad išmoktų valdyti F-16, perprastų sistemą, kuri yra tikrai sudėtinga. O ukrainiečių pilotai dabar tai padaro per vienerius ar pusantrų metų. Tai iš tiesų kažkas nepaprasto“, – sakė jis.

Pasak jo, visi ginklų perdavimo procesai turėtų vykti saugiai ir patikimai.

Jis taip pat pažymėjo, kad naikintuvai yra svarbūs gynybai ir apsaugai.

„Manau, kad pirmuoju laikotarpiu oro gynyba bus svarbiausias dalykas, kuriam bus naudojami F-16. O laikui bėgant galbūt jie galės būti naudojami ir kitiems manevrams. Tačiau prioritetas teikiamas oro gynybai“, – sakė jis.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Nyderlandai skiria papildomus 300 mln. eurų įsigyti amunicijai naikintuvams F-16, kurie bus perduoti Ukrainai.

Žiniasklaida: Vokietija perpus sumažins karinę pagalbą Ukrainai

Vokietijos karinė pagalba Ukrainai kitais metais bus sumažinta perpus, teigiama 2025 m. biudžeto dokumento projekte, apie kurį liepos 17 d. pranešė „Reuters“.

Šiais metais Berlynas Kijevui skirs apie 8 mlrd. eurų, o 2025 m. – tik 4 mlrd. eurų.

Šis žingsnis žengtas didėjant susirūpinimui, kad Donaldo Trumpo pergalė artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose smarkiai sumažins Vašingtono paramą Ukrainos kovai su Rusijos agresija.

Pasak „Reuters“, Berlynas tikisi, kad trūkstamą sumą kompensuos pelnas iš įšaldyto Rusijos turto.

Praėjusį mėnesį G7 šalių vadovai galiausiai susitarė dėl plano iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, kuri būtų padengta iš palūkanų, gautų už įšaldytą 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos turtą.

Į šią sumą, kurią Ukraina tikisi gauti iki metų pabaigos prieš galimą D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, įeina po 20 mlrd. dolerių, kuriuos įsipareigojo skirti JAV ir ES, liepos 17 d. pranešė „Kyodo News“.

Tikimasi, kad likusius 10 mlrd. dolerių padengs Japonija, Kanada ir Jungtinė Karalystė. Otava anksčiau sakė, kad yra pasirengusi prisiimti 5 mlrd. dolerių paskolos dalį.

Ohajo senatoriaus J. D. Vance'o pasirinkimas D. Trumpo kandidatu šią savaitę dar labiau padidino susirūpinimą dėl JAV paramos Ukrainai ateities.

J. D. Vance'as yra vienas iš aršiausių JAV pagalbos Ukrainai priešininkų ir yra pasakęs daugybę pareiškimų, rodančių, kad Baltųjų rūmų politika, palyginti su dabartine J. Bideno administracija, smarkiai pasikeis.

Šaltinis: Ukrainos pajėgos atsitraukė iš pozicijų pietryčiuose

Ukrainos daliniai, neoficialia informacija, dėl Rusijos spaudimo buvo priversti palikti pozicijas šalies pietryčiuose – prie Krynkų Chersono srityje ir Urožainės Donecko srityje. „Abiejose gyvenvietėse dėl didelių sugriovimų nebuvo prasmės laikyti pozicijų“, – Ukrainos žiniasklaida citavo šaltinį Generaliniame štabe.

Ypač mūšiai dėl Krynkų vietovės pietiniame Dnipro upės krante Chersono srityje nuo pat pradžių buvo kritikuojami dėl jų beviltiškumo.

Ar Dnipro žemupyje pietiniame krante dar yra ukrainiečių karių, kol kas neaišku. Urožainę Donecko srityje Ukrainos daliniai buvo atsikovoję per kontrpuolimą praėjusiais metais.

Naujienų agentūros „Interfax-Ukraine“ teigimu, Ukrainos daliniams tuo tarpu pavyko atstumti priešą per 2 km Charkivo srityje netoli Rusijos sienos. Apie panašią pažangą, kurios nepriklausimai patikrinti nėra galimybės, pranešta iš miškingų teritorijų prie Serebriankos vietovės Donecko srityje.

Ukraina daugiau nei dvejus metus ginasi nuo Rusijos invazijos. Rusai kontroliuoja beveik penktadalį šalies teritorijos.

NATO specialiuoju pasiuntiniu Ukrainoje paskyrė Didžiosios Britanijos pareigūną

NATO į aljanso specialiojo pasiuntinio Kyjive pareigas paskyrė Patricką Turnerį, trečiadienį pranešime spaudai paskelbė gynybos aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

P. Turneris NATO atstovybei Ukrainoje (NRU) vadovaus nuo rugsėjo. J. Stoltenbergo teigimu, aukšto rango oficialus britų asmuo „šias pareigas eis, turėdamas daugiametės vadovaujamo darbo patirties“.

Šiam pareigūnui teks užduotis vietoje koordinuoti politinę ir praktinę aljanso pagalbą, Ukrainai toliau ginantis nuo plataus masto rusų invazijos.

P. Turneris pirmiau ėjo NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo operacijoms bei generalinio sekretoriaus padėjėjo gynybos politikai ir planavimui pareigas.

Oficiali NATO atstovybė Kyjive veikia jau beveik dešimtmetį, jai taip pat priklauso santykių palaikymo biuras bei praėjusio amžiaus pabaigoje įsteigtas informacijos ir dokumentų centras.

Be kita ko, atstovybė palaiko ryšius su Ukrainos ministerijomis ir valdžios institucijomis bei siekia skatinti politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su NATO.

Naujasis pasiuntinys paskirtas po Vašingtone įvykusio NATO viršūnių susitikimo, kurio metu sąjungininkės pirmąsyk oficialiai patvirtino NATO karinės pagalbos Ukrainai koordinavimo planą, kurį įgyvendinti padės oficiali NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai (NSATU) misija.

Kol kas NATO sąjungininkės karinę pagalbą koordinuodavo ne per patį NATO, bet per Jungtinių Valstijų vadovaujamą ryšių su Ukraina palaikymo grupę.

NATO laikosi nuomonės, kad jis Rusijos ir Ukrainos konflikte nedalyvauja.

Tačiau ryšių palaikymo grupės darbas priklauso nuo JAV koordinavimo ir sąjungininkės Europoje nerimauja, kad jos veikla gali užstrigti, jei lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas, abejodamos D. Trumpo noru padėti Ukrainai jos kare.

Pagrindinė NSATU buveinė bus įsteigta Vokietijos Viesbadeno mieste.

EP priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vengrijos premjero kelionę į Rusiją

Europos Parlamentas trečiadienį balsavo už rezoliuciją, kuria pasmerkė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliuje.

ES įstatymų leidėjai 495 balsais už, 137 prieš ir 47-iems susilaikius pareiškė, kad V. Orbáno veiksmai yra „akivaizdus ES sutarčių ir bendros užsienio politikos pažeidimas“, rašoma pranešime spaudai.

V. Orbánas į Maskvą išvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai liepos pradžioje Vengrija rotacijos tvarka pradėjo pirmininkauti ES, ir, jo teigimu, tai buvo „taikos misija“.

Tačiau pasipiktinę ES lyderiai griežtai pasmerkė šią kelionę ir pabrėžė, kad V. Orbánas neturėjo ES įgaliojimų vesti kokias nors derybas.

Vengrijos premjeras taip pat surengė vizitus, kad susitiktų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu – toks diplomatinis sujudimas tik sukėlė didelį Briuselio susierzinimą.

ES įstatymų leidėjai, susirinkę Prancūzijos mieste Strasbūre, rezoliucijoje pareiškė, kad Vengrija turėtų patirti pasekmes dėl prieštaringai vertinamų V. Orbáno kelionių į užsienį.

Rezoliucijoje taip pat pasmerkta Rusijos raketų ataka prieš Ohmatdyto vaikų ligoninę Kyjive ir dar kartą patvirtinta parama ES pastangoms padėti Ukrainai.

Ukraina prisiminė tragediją, kai prieš dešimt metų virš jos teritorijos buvo numuštas keleivinis lėktuvas

Praėjus dešimčiai metų nuo 298 žmonių gyvybes nusinešusio Malaizijos keleivinio lėktuvu numušimo virš Rytų Ukrainos, Kyjivas prisiminė šią tragediją. „MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimas buvo siaubingas rusų teroro aktas tarp daugelio, įvykdytų per Rusijos agresijos prieš Ukrainą dešimtmetį“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Kyjive.

Rusija esą nuo pat pradžių mėgino nuslėpti savo dalyvavimą, taikydama strategiją „Žudyk, meluok, neig“.

„Todėl taip svarbu Rusiją ir rusų nusikaltėlius patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė ministerija, turėdama omenyje ir 2022 m. Kremliaus pradėtą invaziją į Ukrainą. Maskva negali jaustis nebaudžiama – tik taip esą bus nutrauktas „teroras ir agresija“ ir pasiekta teisinga taika Ukrainoje ir kitose šalyse.

„Prieš dešimt metų Rusijos žudikai virš Ukrainos numušė MH17 reisu skridusį keleivinį lėktuvą MH17. Visas pasaulis tada matė, kas pradėjo karą prieš Ukrainą ir kad Rusijos blogis kelia grėsmę ne tik mums“, – tinkle X rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija visus dešimt metų neigė atsakomybę dėl lėktuvo numušimo. Ji atmeta tarptautinio tyrimo rezultatus ir teigia, kad jai nebuvo leista dalyvauti tyrime. „Į Rusijos išvadas nebuvo atsižvelgta, mes nedalyvavome tyrime“, – metinių dieną sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Iš tikrųjų Maskva per dešimt metų pateikė daug, net prieštaringų savo versijų dėl lėktuvo numušimo ir mėgino sabotuoti Nyderlandų vadovaujamą tyrimą.

2014 m. liepos 17 d. virš Rytų Ukrainos Donecko srities buvo numuštas Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Žuvo visi 298 jame buvę žmonės, tarp jų – labai daug olandų.

Nyderlandų teismas 2022 m. pripažino, jog yra įrodyta, kad orlaivis numuštas panaudojant rusų kilmės priešlėktuvinę raketą. Du rusai ir ukrainietis už akių buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Rusija ir Ukraina paleido po 95 karo belaisvius

Per naujausią apsikeitimą belaisviais Rusija ir Ukraina paleido iš viso 190 į nelaisvę paimtų karių, trečiadienį pranešė Maskvos ir Kijevo pareigūnai.

Tūkstančiai karo belaisvių buvo išlaisvinti per daugiau kaip 50 atskirų mainų viso karo metu – tai sritis, kurioje abi šalys sugebėjo sudaryti retus susitarimus nuo Rusijos įsiveržimo 2022 metų vasarį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad buvo išlaisvinta po 95 karius abiejose pusėse.

„Mes toliau grąžiname savo žmones namo. Iš Rusijos nelaisvės išlaisvinti dar 95 gynėjai“, – sakoma V. Zelenskio žinutėje „Telegrame“. Jis sakė, kad mainams tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai.

„Po derybų proceso buvo sugrąžinti 95 Rusijos kariai“, – „Telegrame“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį pareiškė, kad Ukrainos nelaisvėje laikomi 1 348 rusų kariai ir kad Rusija yra sulaikiusi 6 465 ukrainiečių karo belaisvius.

Apsikeitimai nereguliariai vyko viso karo metu.

Per retą tiesioginių Maskvos ir Kijevo pareigūnų derybų atvejį Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova sakė, kad jos biuras mainų metu susitiko su kolegomis iš Ukrainos.

Pirmasis toks susitikimas įvyko per birželį vykusius mainus, tuomet AFP sakė Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

Pareigūnai aptarė „bendrus humanitarinius veiksmus, įskaitant ir veiksmus dėl šeimų susijungimo“, sakė D. Moskalkova.

Kijevas kaltina Rusiją prievarta deportavus tūkstančius ukrainiečių vaikų iš Maskvos kontroliuojamos teritorijos ir siekia užtikrinti jų grąžinimą. Maskva teigia, kad vaikai buvo perkelti dėl jų pačių saugumo. Keletas jų buvo grąžinti, be kita ko, sudarius susitarimus, kuriems tarpininkavo Kataras.

Partizanai: rusai Krymo paplūdimiuose įrenginėja gausybę ugnies pozicijų

Laikinai okupuotame Kryme tiesiog miesto paplūdimiuose palei krantą užfiksuota daugybė ugnies pozicijų.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“.

„ATEŠ“ agentai pranešė apie daugybę ugnies pozicijų, išdėstytų palei visą krantą tiesiog miesto paplūdimiuose“, – rašoma pranešime.

Partizanai atkreipė dėmesį, kad okupantai nuolat kelia grėsmę civiliams gyventojams, karinę technikę ir gynybines struktūras įrengdami poilsio zonose, netoli civilinės infrastruktūros objektų, taip pat tarp Krymo vietos gyventojų namų.

„Sprendžiant iš šių įtvirtinimų išvaizdos, prasidėjus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desanto operacijai rusai sugebės gintis ne daugiau nei 5 minutes“, – pridūrė „ATEŠ“.

Pirmiau buvo pranešta, kad rusai Juodosios jūros pakrantėje Kryme įrengė daugiau nei 100 kilometrų ilgio įtvirtinimų liniją.

Ukrainiečių dronas Rusijos pasienyje pražudė du žmones

Per ukrainiečių drono ataką Rusijos pasienio Belgorodo regione trečiadienį žuvo du žmonės, pranešė regiono gubernatorius, vos prieš dieną paskelbęs apie planus dėl reguliariai vykstančio bombardavimo apriboti galimybes patekti į keletą pasienio kaimų.

„Dronas su jame sumontuota kamera Cerkovno kaimelyje atakavo lengvąjį automobilį, kuriuo važiavo jaunavedžių pora. Automobilyje kilo gaisras, kuriame iki atvykstant skubiajai medicininei pagalbai pora ir žuvo“, – pranešė Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Vokietijos teismas paskelbė nuosprendį dronų dalis į Rusiją tiekusiems asmenims

Vokietijos Štutgarto miesto teismas trečiadienį buvusiam verslininkui iš pietvakarinio Saro krašto skyrė šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad šis neteisėtai į Rusiją tiekė nepilotuojamų orlaivių dalis.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas nustatė, kad prekės buvo karinės paskirties. Kitai bendraatsakovei iš Badeno-Viurtembergo už tai, kad padėjo jam nusikalsti, skirta 21 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant.

Aukštesniosios instancijos regiono teismas nuosprendį priėmė federalinės prokuratūros prašymu.

Teismo teigimu, abu kaltinamieji turi Vokietijos ir Rusijos pilietybę.

Kaltinamųjų klientas Rusijoje užsiima karinės technikos ir priedų gamyba, nurodė teismas. Teigiama, kad jo gaminamos produkcijos asortimente yra ir dronai „Orlan-10“, kuriuos rusų kariai naudoja Ukrainoje.

Pranešama, kad neteisėtai tiektų dalių vertė siekia maždaug 875 000 eurų.

Teismo pirmininko teigimu, tiektos elektros dalys yra dažnai naudojamos šios rūšies dronų gamyboje ir joms yra taikomos Europos Sąjungos Rusijai nustatyto embargo sąlygos.

Kai kurios iš šių dalių, pavyzdžiui, konverteriai, stiprintuvai ir tranzistoriai, buvo įsigytos Vokietijoje. Po to buvo nurodoma melaginga informacija apie gavėjus, sukuriant įspūdį, kad dalys liks Vokietijoje.

Tačiau prekės buvo tiekiamos vienai Sankt Peterburgo bendrovei ir į kitas vietas, nurodoma kaltinamajame akte.

Po to, kai 2022 m. vasarį Ukrainoje prasidėjo plataus masto rusų invazija, ES dar labiau sugriežtino savo sankcijas. Tačiau, teismo teigimu, vyras ir moteris savo verslo modelį pritaikė taip, kad per Turkiją, Kiniją ar Jungtinius Arabų Emyratus galėtų tiekti dalis Rusijai.

Tyrimas: ES šalims skirtingai sekasi integruoti Ukrainos pabėgėlius

Daugeliui ES valstybių narių sunkiai sekasi integruoti Ukrainos pabėgėlius į savo darbo rinkas, teigiama trečiadienį paskelbtame Vokietijos užimtumo tyrimų instituto (IAB) tyrime.

IAB nustatė, kad 2024 metų pradžioje Vokietija pasiekė 27 proc. integracijos lygį. Visoje Europoje pirmauja Lietuva – 57 proc., po jos seka Danija – 53 proc. ir Lenkija – 48 proc.

Suomijoje, Norvegijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje, integracijos rodikliai yra prasčiausi – mažiau nei 20 proc.

„Šalyse, kuriose yra didelė žemos kvalifikacijos darbo jėgos paklausa, užimtumo rodikliai yra aukštesni“, – sako IAB skyriaus vadovė Julija Kosiakova, pati kilusi iš Ukrainos. Šioms darbo vietoms reikia mažiau kalbos ir kitų įgūdžių, todėl jas galima greičiau užpildyti.

Šalyse, kuriose nedarbo lygis auga, konkurencija dėl darbo vietų yra didesnė, o tai apsunkina integraciją.

Svarbūs ir tokie veiksniai kaip socialiniai ryšiai. Šalyse, kuriose yra daugiau Ukrainos piliečių, įsikūrusių dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, užimtumo lygis yra aukštesnis.

„Geras gyventojų anglų kalbos mokėjimas taip pat turi teigiamos įtakos rodikliams, nes tai palengvina integraciją“, – sako IAB tyrėja Ksenija Gatskova.

Vokietijoje laikomasi principo „pirmiausia kalba“, pabrėžiant ilgalaikį požiūrį į integraciją, o tai mažina trumpalaikius užimtumo rodiklius.

„Vokietijos patirtis su pabėgėliais 2013–2019 metais rodo, kad investicijos į išsilavinimą didina įsidarbinimo galimybes ir integracijos tvarumą vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu“, – sako IAB tyrėja Theresa Koch.

Vokietijos vyriausybės duomenys rodo, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į Vokietiją pabėgo daugiau kaip milijonas žmonių – dažnai moterys su vaikais.

Federalinės vyriausybės duomenimis, balandžio mėnesį 135 000 iš jų dirbo Vokietijoje. Birželio mėnesį 112 000 vis dar dalyvavo integracijos programose, kurių pagrindinis tikslas – išmokyti juos vokiečių kalbos.

Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma apie 42 000 žmonių

Rusijos užpultoje Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 42 tūkst. žmonių laikomi dingusiais be žinios. Tai yra ir kariai, ir civiliai.

Prieš kurį laiką buvo skelbta, kad dingusiųjų yra 51 tūkst. Šis skaičius sumažėjo, kai buvo rasta apie 4 tūkst. žuvusių karių kūnų ir jie identifikuoti. Be to, nustatyta, kad maždaug 3 000 dingusiais laikytų asmenų yra gyvi, agentūrai „Ukrinform“ Kyjive sakė ministerijos pareigūnas Dmytro Bohatjukas. Tai daugeliui atvejų yra karo belaisviai.

Žuvusiuosius identifikuoti sudėtinga, nes Gynybos ministerija prieš siųsdama karius į frontą nepaima jų genetinių mėginių. Kitose saugumo institucijose, pavyzdžiui, policijoje, nacionalinėje gvardijoje ar pasienio apsaugoje ši problema beveik išspręsta padedant tarptautiniams partneriams ir Raudonajam Kryžiui, sakė ministerijos atstovas.

Ukraina jau beveik pustrečių metų priešinasi plataus masto Rusijos invazijai. Rusija yra užėmusi maždaug penktadalį jos teritorijos.

D. Trumpas: „Sakiau Putinui, kad jis niekada neitų į Ukrainą“

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam vadovaujant „mums niekada negrėstų karas“ ir jis neleistų Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pradėti karo prieš Ukrainą.

Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“.

D. Trumpas jame dar kartą pasigyrė gerais santykiais su V. Putinu. „Mes su Putinu labai gerai sutarėme, mūsų santykiai labai geri. Mums niekada negrėsė karo pavojus. Jis niekada nebūtų įsiveržęs į Ukrainą. Sakiau, kad niekada, niekada neitų į Ukrainą“, – sakė buvęs JAV prezidentas.

Pasak D. Trumpo, dabartinė saugumo padėtis pasaulyje „gali baigtis Trečiuoju pasauliniu karu“. Dėl to jis kaltino savo varžovą rinkimuose, dabartinį prezidentą Joe Bideną.

„Mes neturėjome jokio karo. Jokio karo, išskyrus su ISIS („Islamo valstybe“ – red.).

Aš juos pribaigiau per labai trumpą laiką. Man sakė, kad tai užtruks penkerius metus, man beveik neprireikė laiko, mes juos nušlavėme... Rusija neužėmė jokios žemės“, – pabrėžė D. Trumpas.

Kartu D. Trumpas pažymėjo, kad svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai, nes jis nėra tokių apribojimų šalininkas.

Jis taip pat pareiškė, kad jei JAV vadovybė būtų „protinga“, tokios šalys kaip Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja nebūtų JAV priešininkės.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, leidinys „Politico“, remdamasis ekspertais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga, rašė, kad D. Trumpas derasi su V. Putinu dėl to, kiek Ukrainos teritorijos „gali pasilikti“ Rusija.

D. Trumpas užsiminė apie galimą sankcijų sušvelninimą Rusijai ir V. Putinui

Anot jo, apribojimai akimirksniu atstumia „visus, kurie prisiartina prie mūsų“.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis nėra apribojimų šalininkas, komentuodamas galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai.

Duodamas interviu „Bloomberg“ D. Trumpas buvo paklaustas, ar jo tikėtinas „susitarimas“ užbaigti karą Ukrainoje apims sankcijų Rusijai ir diktatoriui Vladimirui Putinui švelninimą. Politikas į tai atsakė sakydamas, kad jam sankcijos nepatinka.

„Sankcijomis mes atstumiame visus, kas prie mūsų prisiartina. Todėl man sankcijos nepatinka. Maniau, kad jos buvo labai naudingos Iranui, bet su Iranu man net nereikėjo sankcijų“, – teigė jis.

Ukrainos kariškiai: Rusija pergrupuoja šturmo grupes Charkovo kryptimi

Rusijos okupacinė kariuomenė pergrupuoja šturmo grupes Charkovo kryptimi.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos operatyvinės-taktinės grupuotės „Charkovas“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Gautomis žiniomis, nuo šios paros pradžios Gynybos pajėgų daliniai atmušė penkias priešo atakas Charkovo kryptimi, o rytą vyko dar trys susirėmimai.

„Priešas bando pergrupuoti savo šturmo grupes iš Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados ir 11-ojo armijos korpuso 18-osios motorizuotųjų šaulių divizijos Glibokės gyvenvietės rajone, taip pat ruošia šturmo grupes iš 6-osios armijos 138-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados puolimui Vovčanske“, – informavo spaudos tarnyba.

Kaip pažymima, priešas smogė Ukrainos kariuomenės pozicijoms vieną raketų smūgį ir 20 aviacijos smūgių, panaudodamas 45 valdomąsias aviacines bombas. Jis taip pat panaudojo 49 dronus kamikadzės ir surengė 446 apšaudymus.

Spaudos tarnybos duomenimis, negrįžtami ir sanitariniai priešo nuostoliai sudaro 102 žmones. Be to, buvo sunaikinti 3 tankai, 1 prieštankinis pabūklas, 7 artilerijos sistemos, 10 automobilių, 2 specialiosios technikos vienetai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino 1 110 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų liepos 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 562 510 kareivių.

D. Trumpas apie sankcijas Rusijai: man nepatinka sankcijos, visus stumiame nuo savęs

Paklaustas, ar sankcijų Rusijai sušvelninimas būtų galimo taikos plano dalis, respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas liepos antradienį paskelbtame interviu agentūrai „Bloomberg“ atsakė, kad jam „nepatinka sankcijos“.

Kaip dažnai būna su D.Trumpu, jis tiesiogiai neatsakė į klausimą apie galimą sankcijų sušvelninimą, o kalbėjo šia tema apskritai.

„Taigi tai, ką mes darome su sankcijomis, yra tai, kad mes verčiame visus nuo mūsų atsitraukti. Taigi man sankcijos nepatinka“, – sakė D.Trumpas.

„Man jos buvo labai naudingos su Iranu, bet su Iranu man sankcijų net ne tiek ir reikėjo. Tai pasakiau Kinijai, ir Rusija yra panašioje padėtyje“, – pridūrė jis.

D.Trumpas ne kartą žadėjo, kad jei bus išrinktas, per 24 valandas nutrauks plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau viešai nedetalizavo, kaip ketina tai padaryti. Pranešama, kad vienas iš planų yra remti okupuotų Ukrainos teritorijų perdavimą Rusijai.

Manoma, kad senatorius J. D. Vance'as, kuris buvo išrinktas D.Trumpo kandidatu į viceprezidentus, yra dar atviresnis JAV paramos Ukrainai priešininkas ir atvirai pritarė teritorinėms nuolaidoms kaip galimo taikos susitarimo daliai.

Tada buvęs prezidentas greitai perėjo prie prezidento Joe Bideno peikimo ir pateikė ilgą, vingiuotą atsakymą apie muitus ir ekonominius santykius su Kinija.

Birželio mėn. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas išdėstė savo paliaubų sąlygas, tarp kurių buvo Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių, Ukrainos NATO ambicijų nutraukimas ir Vakarų sankcijų Rusijai nutraukimas.

D.Trumpas, būdamas prezidentu, kartais nesiryždavo įvesti sankcijų Rusijai, motyvuodamas noru pagerinti santykius su šia šalimi.

Tačiau jo retorika dažnai nesutapdavo su administracijos veiksmais, kuri jam einant pareigas įvedė dešimtis sankcijų paketų.

„Mūsų laukia apokalipsė, katastrofa“ - Strelkovo bendražygis reikalauja Putino atsistatydinimo dėl pralaimėto karo

Rusijos samdinys ir ultrapatriotas Jevgenijus Skripnikas pripažino, kad karas prieš Ukrainą jau pralaimėtas, ir paragino atsistatydinti visą šalies vadovybę.

Rusijos samdinys Jevgenijus Skripnikas, 2014 m. kartu su čekistu Igoriu Strelkovu kurstęs karą Donbase, puolė į neviltį.

Jis skundėsi dėl didžiulių Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje ir ragino atsistatydinti diktatorių Vladimirą Putiną. 

Šį drąsų pareiškimą Skripnikas padarė interviu su Strelkovo žmona, praneša Dialog.UA.

Samdinys pažymėjo, kad dabartinė padėtis fronte labai skiriasi nuo tos, kuri buvo 2014 metais.

Rusijos kariuomenė šiandien patiria milžiniškus nuostolius, o kartu neturi jokių galimybių laimėti.

Skripnikas paragino nedelsiant atsistatydinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną ir visą šalies vadovybę dėl pralaimėto karo.

„Slavianskas, palyginti su tuo košmaru, kuris vyksta dabar, yra vaikų darželis...

Dabar sakyti, kad Slavianske buvo sunku, žinant, kas dabar vyksta fronte, man gėda.

Apokalipsė! Mūsų laukia katastrofa...

Aerodromas prie Kijevo nusėtas mūsų specialiųjų pajėgų karių krauju?

Kur Černigovas, kur Sumai, kur Charkovas, kur Chersonas?

Mes viską išdalijome! (...) Tuoj pat reikia viską pašalinti ir į šalies vadovus pastatyti kitus žmones.

Kitą žmogų! Viskas! Jis negali, jis nerodo rezultatų...

Jis eina pas turką, paskui pas vengrą, prašo derybų...

Tai mūsų šalies gėda.

Dabar nėra jokių šansų (laimėti - red.)! Ne! (...) Mes turime eiti į Kijevą...

To nebus. Nėra nei ryžto, nei jėgų“, - sakė samdinys.

Jis ragino rusų vyrus dabar neiti į okupacinę Rusijos Federacijos kariuomenę, o likti Rusijoje ir ruoštis artėjantiems perversmams.

„Mūsų laukia daug bėdų. Neagituosiu dabar eiti į frontą, neimsiu nuodėmės ant savo sielos.

Savo sūnaus į frontą dabar nesiųsčiau, nesiųsiu ir kitų vaikų“, - sakė Skripnikas.

Netikėta: prancūziški naikintuvai Ukrainą gali pasiekti anksčiau nei manyta?

„Suprantate, nepaisant mūsų noro tai padaryti kuo greičiau, yra tam tikri terminai, kurių negalima sutrumpinti.

Kalbama apie šių lėktuvų pilotų ir techninės priežiūros personalo apmokymą, kalbame apie kelis mėnesius“, – kalbėjo G. Veyssière'as, kurį cituoja „Ukrinform“.

Tikslus perduodamų „Mirage 2000–5“ naikintuvų skaičius neatskleidžiamas, ir plačiau kalbėti šia tema G. Veyssière'as atsisakė. „Visa tai vyksta glaudžiai derinant su Ukrainos karine vadovybe“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie „Mirage“ perdavimą.

„Defense Express“ primena, kad apie įsipareigojimą tiekti šiuos naikintuvus birželio 6 d. pirmą kartą paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – pažymėdamas, kad netrukus prasidėsiantys pilotų ir technikų mokymai truks šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, neaišku, ar ambasadorius užsiminė, kad likę penki mėnesiai yra tik „keli“, kurie liko, ar jis turėjo omenyje, kad mokymai vyksta sparčiau, nei tikėtasi.

Prancūzijos žiniasklaida 2023 m. kovą iš pradžių buvo pranešusi, kad ukrainiečių pilotai mokosi dirbti su „Mirage 2000“, tačiau tuo metu Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė tai paneigė.

Oficialiai ši tema vėl iškilo 2024 m. vasario pabaigoje per Prancūzijos Senato posėdį, kuriame buvo svarstomos šių reaktyvinių lėktuvų tiekimo Ukrainai perspektyvos.

Šiuo metu Prancūzijos karinės oro pajėgos turi 27 naikintuvus „Mirage 2000–5“ ir septynis dviviečius mokomuosius „Mirage 2000B“ – tačiau ne visi jie yra eksploatuojami. Todėl žiniasklaidoje kartais nurodoma, kad turimų naikintuvų skaičius yra 20.

Šiuos orlaivius planuota išvesti iš eksploatacijos, tačiau tikslus išvedimo iš tarnybos grafikas nebuvo paskelbtas.

„Mirage 2000–5“ versija buvo sukurta dešimtojo dešimtmečio pradžioje, o jos tikslas buvo atnaujinti lėktuvo pilotų kabinos sistemas. Serijiniu būdu pagaminti orlaiviai pradėti tiekti 1997 m.

Svarbiausias atnaujinimas – naikintuvai gavo naują „Thales“ RDY radarą. Sistema gali aptikti tipinį taikinį 130 km atstumu, vienu metu sekti aštuonis taikinius ir atakuoti keturis iš jų. Išskirtinis šio radaro bruožas – kokybiškas taikinių atpažinimas ant žemės.

Lėktuvo ginkluotės arsenalą papildė naujausia (tuo metu) MBDA gaminama „oras-oras“ raketa MICA, kurios deklaruojamas veikimo nuotolis siekia iki 80 km. Raketos gaminamos dviejų versijų: su infraraudonųjų spindulių ir aktyvaus radaro nukreipimo galvutėmis.

Žiniasklaida: Graikija planuoja perduoti Ukrainai 32 naikintuvus F-16

Graikija ketina nutraukti 32 senų naikintuvų F-16/Block-30 eksploataciją ir perduoti juos Ukrainai.

Tai pranešė leidinys „Al Jazeera“, remdamasi savo šaltiniais, rašo „Ukrinform“.

Graikija taip pat planuoja modernizuoti 82 naikintuvus F-16 iki Block-70 lygio ir iš Prancūzijos įsigyti 24 ketvirtosios kartos naikintuvus „Rafale“.

Be to, JAV Kongreso komitetas leido Graikijai įsigyti iki 40 daugiafunkcių penktosios kartos naikintuvų F-35.

„Al Jazeera“ šaltinių teigimu, Graikija norėtų grąžinti šiuos lėktuvus JAV, kad šios juos modernizuotų ir perduotų Kyjivui.

Tačiau šaltinis Graikijos karinėse oro pajėgose pareiškė, kad „32 naikintuvų F-16 pardavimas atvertų didelę skylę oro pajėgose... Turėtų būti maždaug 200 orlaivių kvorumas, o tiek modernesnių ir brangesnių naikintuvų nėra“.

Iš viso Graikija oficialiai patiekė Ukrainai papildomus 20 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, taip pat raketų „Stinger“ ir 40 sovietinių laikų šarvuotųjų transporterių BMP-1, pažymi „Al Jazeera“. Be to, šiuo metu ruošiamasi išsiųsti keturis galingus transformatorius, kurie elektrinių gaminamą aukštosios įtampos nuolatinę srovę paverčia žemesnės įtampos kintamąja srove.

Graikijos šiaurėje esantis Aleksandropolio uostas turi tiesioginį susisiekimą geležinkeliu su Odesa per Rumuniją arba per Lvivą. Karinė technika Ukrainą gali pasiekti per 24 valandas po jos iškrovimo Aleksandropolyje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Graikija tęsia šalies karinių jūrų pajėgų pratybas, kurios iš esmės neleidžia perkrauti Rusijos naftos netoli jos krantų ir verčia ją gabenti į kitas vietas.

Nuo karo pradžios Lietuva perdavė Ukrainai 80 energetikos įrangos siuntų

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos energetikai iš Lietuvos gavo 80 įrangos remonto darbams siuntų.

Kaip rašo trečiadienį „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

„Nuo 2022 metų kovo Ukraina iš Lietuvos gavo 80 energetikos įrangos siuntų, kurių bendras svoris viršijo 1 445 tonas. Jas sudarė galingi autotransformatoriai, srovės ir įtampos transformatoriai, galios transformatoriai, rezervinio maitinimo sistemos ir kita įranga remonto darbams“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad anonsuotoje dar vienoje daugiau kaip 50 milijonų eurų vertės humanitarinės pagalbos siuntoje iš Lietuvos yra daugiau nei 300 vienetų svarbios įrangos, kuri padės atkurti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Ukrinform“ primena, kad liepos 15 d. Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis gamyba“ nusprendė perduoti Ukrainai Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės įrangą.

D. Medvedevas vėl grasina Vakarams: Ukrainos narystė NATO reikštų karą

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO būtų vertinamas kaip karo Maskvai paskelbimas. Jis pabrėžė, kad tik „apdairumas“ iš Aljanso pusės gali užkirsti kelią „katastrofiškoms“ pasekmėms planetai, sakoma jo interviu, kurį paskelbė vietos savaitraštis.

D.Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, interviu „Argumenty i Fakty“ sakė, kad Ukrainos narystė neva keltų daugiau nei tiesioginę grėsmę Maskvos saugumui. „Nuo pat pradžių mes aiškiai pasakėme NATO, kad Ukrainos narystė kelia ne tik tiesioginę grėsmę Rusijos nacionaliniams interesams. Iš tikrųjų tai yra karo paskelbimas, nors ir su uždelsimu“, – dėstė jis.

Per neseniai vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą NATO vadovai įsipareigojo remti Ukrainą siekiant visiškos euroatlantinės integracijos, įskaitant galimą narystę NATO, nenurodydami stojimo terminų.

„Veiksmai, kurių Rusijos priešininkai daugelį metų ėmėsi prieš mus, plečiant aljansą... veda NATO į tašką, iš kurio nebegalima grįžti“, – cituojamas D.Medvedevas.

D.Medvedevas yra padaręs daug prieštaringų ir kurstančių pareiškimų socialinių tinklų platformose ir atvirai kvestionavo Ukrainos teisę egzistuoti kaip nepriklausomai valstybei, pareikšdamas, kad „Ukraina neabejotinai yra Rusija“, ir vadindamas ją „neatskiriama Rusijos strateginių ir istorinių sienų dalimi“.

2008–2012 m. prezidentavimo laikotarpiu D. Medvedevas, kadaise laikytas provakarietišku modernizuotoju, virto griežtu Vladimiro Putino šalininku, nuolat grasinančiu JAV ir jų sąjungininkėms, kad jų parama Kijevui gali sukelti „branduolinę apokalipsę“.

Laikydamasis standartinės Kremliaus linijos nuo 2022 m., kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą, D.Medvedevas sakė, esą pati Rusija grėsmės NATO aljansui nekelia: „Rusija... neketina pulti aljanso šalių narių ir tikrai nesiekia paversti jų gyventojų smulkiomis radioaktyviomis dulkėmis“, – sakė D.Medvedevas.

Žiniasklaida: Ukraina ir Rusija surengs didelį apsikeitimą belaisviais

Ukraina ir Rusija planuoja didelį apsikeitimą belaisviais. Jei mainai įvyks, namo grįš 90 ukrainiečių.

Kaip praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytu šaltiniu, šalys planuoja apsikeisti 180 karo belaisvių. Jungtiniams Arabų Emyratams tarpininkaujant susitarimas turėtų būti realizuotas trečiadienio, liepos 17-osios, rytą.

Agentūros duomenimis, kiekviena pusė planuoja išlaisvinti po 90 žmonių. Jei susitarimas bus įvykdytas, bendras belaisvių, kuriais buvo apsikeista šiais metais tarpininkaujant JAE, skaičius pasieks beveik 1 400.

Anksčiau buvo pranešta, kad popiežius Pranciškus paragino Ukrainą ir Rusiją apsikeisti belaisviais formatu „visi į visus“. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Kyjivas yra už tai, tačiau Rusija tuo nesuinteresuota.

Pentagonas: JAV pasiekė tam tikrą pažangą, kurdamos hipergarsinius ginklus

Kaip rodo naujausių bandymų rezultatai, Jungtinės Valstijos pasiekė tam tikrą pažangą, kurdamos hipergarsinius ginklus, ir planuoja aktyviai plėtoti šias programas.

Tai pareiškė JAV gynybos departamento atstovas generolas Patrickas Ryderis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Mes toliau plėtosime hipergarsinių ginklų kūrimo programas. Spartinsime darbus ir vykdysime bandymus pagal šias programas“, – sakė Pentagono atstovas.

Jis pažymėjo, kad JAV karinės jūrų pajėgos ir armija neseniai atliko naujų hipergarsinės raketos pavyzdžių skrydžio bandymus Ramiajame vandenyne. „Tai buvo žingsnis į priekį programų kontekste“, – teigė generolas, bet išsamesnių detalių jis nepateikė.

„Tačiau pasakysiu, kad mes esame įsipareigoję plėtoti šiuos hipergarsinius pajėgumus, kurie palaiko nacionalinę gynybos strategiją“, – pabrėžė Pentagono atstovas.

Kaip pažymi „Ukrinform“, naujos hipergarsinės technologijos kuriamos visame pasaulyje. Be JAV, joms daug dėmesio skiria Japonija, Didžioji Britanija ir kai kurios kitos šalys.

Rusijos žiniasklaidoje – naujas propagandos naratyvas: šįkart mini pasikėsinimą į D.Trumpą

Rusijos žiniasklaidoje praėjusią parą pasirodė dar viena propagandinė žinia. Kremliaus valdoma naujienų agentūra TASS paskelbė, kad buvęs prorusiškas Ukrainos politikas Viktoras Medvedčukas neva išsiuntė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuriame tikino, kad vykdant tyrimą dėl pasikėsinimą į pastarojo gyvybę „gali atsirasti Ukrainos pėdsakų“.

TASS agentūra nurodė, kad neva gavo V.Medvedčuko parašytą tekstą. Jame V.Medvedčukas neva vadina D.Trumpą asmeniniu Volodymyro Zelenskio priešu.

Kaip nurodė „Kyiv Independent“, straipsnyje jokių įrodymų pateikta nėra, kaip tai ir yra įprasta Rusijos propagandai.

Kaip galima numanyti, TASS tekste rašoma, kad V.Medvedčukas ragino D.Trumpą sustabdyti JAV paramą Ukrainai ir pritaikyti sankcijas Ukrainos atstovams.

V.Medvedčukas ilgą laiką buvo dešiniąja Vladimiro Putino ranka Ukrainoje. V.Medvedčukas buvo suimtas Ukrainos teisėsaugos ir 2022 metais per belaisvių apsikeitimą jis buvo išsiųstas į Rusiją.

Birželio pradžioje „The Washington Post“ citavo neatskleistus pareigūnus ir dokumentus, kad Rusijos propaganda vykdė operaciją, kurios tikslas buvo V.Medvedčuką tarptautinei bendruomenei pristatyti kaip potencialią pamainą V.Zelenskiui.

Žiniasklaida: Vokietija slapta perdavė Ukrainai didelį ginklų paketą

Vokietija slapta perdavė Ukrainai didžiulį karinės pagalbos paketą, į kurį įėjo sunkiosios šarvuotosios mašinos. Apie tai praneša Vokietijos leidinys. Merkur.

"Kad Ukraina galėtų toliau gintis nuo tarptautinę teisę pažeidžiančio puolimo, Berlynas birželio pabaigoje ir liepos pradžioje beveik slapta ir beveik nepastebimai nusiuntė Kijevui didžiulį karinį paketą savo kariuomenei.

Be kita ko, kalbama apie 39 tankus.

Be to, praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Vokietijos gavo dar dešimt pagrindinių kovos tankų "Leopard 1A5" ir dvidešimt BMP "Marder".

Tai reiškia, kad Vokietijos tiekiamų "Marder" skaičius padidėjo iki 120, o perdirbtų "Leopard" - iki 50.

Be amunicijos "Leopard 1" ir "Marder", Ukraina taip pat gavo du papildomus tiltus tiesiančius tankus "Biber", du papildomus inžinerinius tankus "Dachs", du evakuacinius tankus ir keturis papildomus išminavimo tankus "Wisent 1".

Iš viso Vokietija siekia pristatyti iki 105 atnaujintų "Leopard 1A5".

Savo ruožtu Ukraina tikisi iš "Leopard" ir "Marders" sukurti puolamųjų operacijų brigadą.

Vokietija taip pat pristatė papildomą oro gynybos sistemą IRIS-T SLM ir dar vieną oro gynybos sistemą IRIS-T SLS, skirtą apsaugoti svarbią infrastruktūrą ir miestus nuo klastingų Rusijos oro atakų.

Pristatytos ginkluotės sąraše atsirado sensacingi pavadinimai: trys daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai HIMARS.

Bundesveras neturi HIMARS, tačiau anksčiau perdavė Ukrainai keturis techniškai labai panašius daugkartinius raketų paleidimo įrenginius.

Gegužės pradžioje po derybų su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu federalinis gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) paskelbė, kad Vokietija sumokės už trijų raketinės artilerijos sistemų HIMARS pristatymą iš Jungtinių Valstijų Ukrainai.

Susitarimas jau įgyvendintas.

Vokietijos pagalba: naujausios žinios

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad šiemet du trečdaliai Vokietijos ginklų eksporto buvo skirti Ukrainai, jis pasiekė rekordinį lygį.

Birželį pranešta apie raketų sistemų HIMARS, priešlėktuvinės gynybos, tankų ir kitų ginklų perdavimą Ukrainai.

Rusus vis labiau erzina neįprasta ir itin sėkminga ukrainiečių kovos su okupantų dronais priemonė

Per tris mėnesius du „Jak-52“ lakūnai – priekyje sėdintis pilotas ir gale sėdintis šaulys – numušė mažiausiai 12 rusų bepiločių orlaivių – jei tikėsite žymėmis, kurias įgula nusipiešusi ant savo seno 1970-ųjų metų lėktuvo šono.

„Ar ne laikas jį numušti?“ – rašo vienas rusų tinklaraštininkas.

Tačiau rusų problema yra ta, kad „Jak-52“ sunku numušti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jis yra tokia veiksminga platforma šautuvu ginkluotam įgulos nariui, šaudančiam į netoliese skrendančius dronus.

„Jak-52“ yra tvirtas ir nepastebimas.

Sraigtiniais varikliais varomas „Jak-52“ nepalieka ryškaus pėdsako Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos baterijų radarų ekranuose.

Ir net jei „Jak-52“, tarkime būtų taranuotas bepiločiu, kurį lėktuvas medžioja, įgula vis tiek tikriausiai galėtų jį nutupdyti.

Anksčiau šį mėnesį kitas rusų tinklaraštininkas skundėsi, kad virš Odesos miesto pietų Ukrainoje „Jak-52“ įgula „šaudo į mūsų bepiločius orlaivius kaip tire“.

 

r rusams tai nėra nauja problema. Matyt, ieškodami efektyvaus būdo, kaip sunaikinti 100 000 dolerių kainuojančius rusų bepiločius orlaivius, nešaudant į juos 4 milijonus dolerių kainuojančiomis raketomis „Patriot“ (ar kita brangia oro gynybos amunicija), balandį ukrainiečiai pradėjo kilti į orą su „Jak-52“, manevruodami šaudymo atstumu nuo įsibrovusių bepiločių orlaivių – ir naikindami juos ore.

Tai pasiteisino taip gerai, kad šio mėnesio pradžioje Ukrainos žvalgybos direktoratas pradėjo mokyti šaulius medžioti rusų bepiločius iš vietoje pagamintų sportinių lėktuvų „Aeroprakt A-22“. Sėkmingos „Jak“ įgulos medžioklės įkvėpė visiškai naują kovos su dronais taktiką.

Rusai praranda kantrybę, nes jų nuostoliai vis didėja. „Jak-52“ skraido virš Odesos ir labai efektyviai savaitę numušinėja mūsų žvalgybinius bepiločius, sukeldamas juoką kai kuriuose sluoksniuose, – rašo tinklaraštininkas. – Bepiločių orlaivių operatoriams ir mums tai jau seniai nebejuokinga“.

Tačiau neaišku, ką Rusijos kariuomenė gali dėl to padaryti. „Jak-52“ patruliavimo zona yra mažiausiai už 80 kilometrų nuo artimiausios Rusijos pozicijos.

Tačiau artimiausios rusų priešlėktuvinės gynybos baterijos tikriausiai yra gerokai toliau – nes ukrainiečių bepiločių ir raketų antskrydžiai ir toliau mažina jų skaičių bei tolina jas nuo fronto linijos.

Bet kuriuo atveju. „Jak-52“ gali būti sunku aptikti.

Rusijos operatoriai, valdantys tuos pačius dronus, kuriuos medžioja „Jak-52“ įgula, gali bandyti taranuoti Ukrainos lėktuvą.

Ir tai nebūtų precendento neturintis atvejis – per 28 mėnesius trunkantį Rusijos plataus masto karą su Ukraina Rusijos ir Ukrainos įgulos ne kartą numušė priešingos kariaujančios pusės bepiločius, įsirėždamos į juos savo pačių bepiločiais.

Vis didėjantis išdavysčių ir šnipinėjimo bylų skaičius Rusijoje

Prieš 30 metų išdavystės atvejai Rusijoje buvo reti – kasmet išaiškėdavo tik kelios išdavystės, tačiau per pastarąjį dešimtmetį ir ypač po 2022 m. invazijos į Ukrainą šis skaičius išaugo.

Tai suvilioja piliečius ir užsieniečius. Pastarosios aukos – nuo ​​Kremliaus kritikų ir nepriklausomų žurnalistų iki mokslininkų veteranų, dirbančių su šalimis, kurias Maskva laiko draugiškomis.

Viena teisių grupė 2023 m. suskaičiavo daugiau nei 100 žinomų išdavystės bylų, o dar 100 – apie kurias niekas nežino.

Vyras sviedė granatą į Ukrainos kariuomenės šaukimo biurą

Vakare Ukrainos vakariniame Busko mieste nenustatytas asmuo sviedė granatą į kariuomenės šaukimo biurą ir sukėlė sprogimą.

Laimei, niekas nenukentėjo, pranešė policija.

Vakarinio Lvovo regiono policija pranešė, kad sprogimas apgadino pastato fasadą ir jo langus. Pasak jų, granatą išmetęs žmogus pabėgo.

Per visą karą buvo nuolatinių atvejų, kai vyrai bėga iš Ukrainos, kad išvengtų karinės tarnybos. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos žiniasklaidoje taip pat pasigirdo pranešimų apie smurtą, nukreiptą prieš šauktinių biurus ir karo pareigūnus.

Paklausti, ar jiems neramu, Ukrainos kariuomenė „Reuters“ sakė, kad visuomenės pasitikėjimo išlaikymas yra „svarbi (ginkluotųjų pajėgų) veiklos sudedamoji dalis, be kurios bus nepaprastai sunku pasiekti pergalę prieš priešą“.

V. Zelenskis: Ukrainai reikia mažiausiai 25 „Patriot“ sistemų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kiek mažiausiai „Patriot“ sistemų, jo duomenimis, reikia, kad būtų galima apsaugoti visą šalį. „Kad Ukraina būtų visiškai apsaugota, mums, mūsų kariuomenės nuomone, reikia 25 „Patriot“ sistemų“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive.

V. Zelenkis neatskleidė, kiek „Patriot“ sistemų jau yra Ukrainoje. Be to, jis pabrėžė, kad kompleksinei oro gynybai reikia ir kitokio nuotolio ir pajėgumo sistemų.

Prezidentas priminė, kad Kyjivui praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikime Vašingtone buvo pažadėtos penkios papildomos „Patriot“ baterijos arba panašios sistemos. Prieš mėnesį V. Zelenskis Italijoje G7 viršūnių susitikimo kuluaruose teigė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių tokių sistemų.

Nuo karo pradžios Ukraina gavo mažiausiai keturias „Patriot“ sistemas, įskaitant tris iš Vokietijos. Tačiau, anot žiniasklaidos, keli raketų paleidimo įrenginiai per Rusijos oro smūgius buvo sunaikinti arba apgadinti.

Ispanija siunčia Ukrainai naują tankų „Leopard 2“ partiją

Ispanija pradėjo naujos karinės pagalbos siuntos, kurioje – dešimt tankų „Leopard 2A4“, keletas ekskavatorių ir nemažas kiekis prieštankinių raketų perdavimo Ukrainai procesą.

Apie tai rašoma Ispanijos gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Prasidėjo dešimties tankų „Leopard 2A4“ pristatymo Ukrainai skirtingų rūšių transporto priemonėmis procesas. Tankai buvo visapusiškai suremontuoti, sureguliuoti ir parengti naudoti bendrovės „Santa Barbara Sistemas“ gamykloje Alkalos de Gvarairos mieste (Sevilija), buvo atlikti atitinkami bandymai, skirti įsitinkinti, kad jie yra visiškai tinkami naudoti“, – teigiama pranešime.

Ministerija atkreipė dėmesį, kad nauja pagalbos partija šį savaitgalį pasieks Lenkiją ir iš ten bus pristatyta Ukrainos kariams.

Skaičiuojant šią tankų „Leopard 2A4“ siuntą, Ispanija bus suteikusi Ukrainai jau 20 šio tipo tankų, o antruoju 2024 m. pusmečiu planuoja jų pristatyti dar daugiau.

Ispanija gegužės gale pranešė suteiksianti Ukrainai karinės pagalbos už 1,1 mlrd. eurų.

Vokietija dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų

Vokietijos vyriausybė pirmadienį dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų, po to, kai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujantis opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė palaikąs šią idėją.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Ukraina šią vasarą iš partnerių Vakaruose jau ir taip turėtų gauti ne vieną naikintuvą „F-16“, kurių Vokietija neturi.

„Nėra prasmės aprūpinti Ukrainą skirtingų rūšių naikintuvais“, – pasakė S. Hebestreit. „Nors naikintuvai iš išorės gali atrodyti panašūs, jų valdymas labai skiriasi. Jo reikia ilgai mokyti“, – pridūrė jis.

F. Merzas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ARD dar kartą pareikalavo suteikti Ukrainai daugiau pagalbos.

„Man atrodytų įmanoma dabar padėti Ukrainai bent jau susigrąžinti nuosavos oro erdvės kontrolę. Nes vis dažnesnių raketinių atakų prieš infrastruktūrą, elektros tinklus ir vandentiekį, prieš ligonines, globos namus, vien nuo žemės nesukontroliuosi“, – kalbėjo jis.

F. Merzas pridūrė: „Štai kodėl daugelis pasaulio, taip pat Europos šalių jau priėmė sprendimą suteikti Ukrainai naikintuvų. Mes, vokiečiai, neturėtume nuo jų atsilikti“.

S. Hebestreitas pirmadienį pasakė, kad F. Merzas nieko naujo nepasiūlė ir kad jis turėtų žinoti, jog Vokietija negali suteikti Ukrainai šios rūšies orlaivių.

Vieno Vokietijos gynybos ministerijos atstovo teigimu, Vokietija turėtų toliau teikti Ukrainai specializuotą pagalbą. „Praeityje tapo aišku, kad, kalbant apie pagalbą Ukrainai, nėra gerai, kai kiekvienas mėgina viską padaryti. Vietoje to turėtume sutelkti dėmesį į tai, ką kiekviena šalis ar šalių grupė sugeba geriausiai“, – pasakė jis.

V. Zelenskis: Rusija turėtų dalyvauti antrajame Ukrainos taikos viršūnių susitikime

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę taiką su Kremliumi po daugiau kaip dvejus metus užsitęsusio karo.

Dešimtys pasaulio lyderių išreiškė paramą teisingai taikai Ukrainoje po praėjusį mėnesį V. Zelenskio Šveicarijoje surengto viršūnių susitikimo, į kurį Rusija nebuvo pakviesta.

„Manau, kad antrajame viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive, kur papasakojo apie naujo susitikimo parengiamuosius darbus.

Prieš antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą V. Zelenskis paskelbė apie atskirus susitikimus svarbiausiais klausimais; susitikimas dėl energetinio saugumo vyks Katare, o dėl maisto saugumo – Turkijoje.

Daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukščiausi pareigūnai birželio 15 dieną susirinko Šveicarijos kalnų kurorte į dviejų dienų susitikimą, skirtą didžiausiam Europos karui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išspręsti.

Kremlius pareiškė, kad bet kokios diskusijos dėl karo užbaigimo, kuriose nedalyvauja Rusija, yra „absurdiškos“.