Maskvos ginkluotosios pajėgos treniravosi leisdamos hipergarsines raketas, kad atremtų hipotetinę ataką iš oro ir jūros.
Šis jėgos demonstravimas varžovams parodė Rusijos pajėgumus Baltijos regione, rašo „The Wall Street Journal“ leidinys.
Nuo to laiko šis regionas tapo nauju Maskvos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konfrontacijos teatru dėl įtariamų povandeninių kabelių diversijų.
Prieš pat karinės invazijos Ukrainoje pradžią Maskva sustiprino karinę galią Kaliningrade.
Tačiau vėliau eksklavas perkėlė didelę dalį savo personalo ir įrangos į fronto liniją.
Kelias savaites trukusios pratybos išryškino Kaliningrado pažeidžiamumą, NATO sąjungininkams stiprinant gynybą sausumoje ir jūroje.
Kaliningradas yra labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos teritorija, kuri yra savarankiška ir nesiriboja su likusia šalies dalimi.
Dėl savo neįprastos geografinės padėties Kaliningrado sritis yra ir našta, ir vertingas aktyvas Maskvai.
Ji suteikia Rusijai uostą jūroje, apsuptą NATO šalių, ir „Iskander“ raketų paleidimo aikštelę vos už kelių šimtų kilometrų nuo Europos sostinių.
„Akivaizdu, kad rusai Kaliningradą naudoja psichologiniam spaudimui Vakarams ir NATO daryti“, – sakė Lenkijos bendrovės ‚Rochan Consulting‘, kuri specializuojasi Rusijos karinių pajėgų srityje, direktorius Konradas Muzyka. – „Nors tokia tikimybė nedidelė, teoriškai rusai galėtų smogti Stokholmui, Berlynui ar Varšuvai branduolinį užtaisą turinčia „Iskander“ raketa“.
Kaliningradas po Antrojo pasaulinio karo buvo atimtas iš nacistinės Vokietijos – jis primena Rusijos karinę galią.
Tikimasi, kad gegužės mėnesį minint 80-ąsias nacių pralaimėjimo metines jis atliks svarbų vaidmenį.
Valdant Vladimirui Putinui, Pergalės diena Rusijoje tapo svarbia švente.
Vietos įstatymų leidėjai internete jau paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose Antrojo pasaulinio karo dainos skamba virš plytų mūro pastatų regiono sostinės centre.
Kaliningrado srityje, kuri yra šiek tiek mažesnė už Delavero valstiją, gyvena apie pusę milijono žmonių.
Šaltojo karo metais Maskva ją užpildė raketomis, kad galėtų kelti grėsmę NATO sostinėms, ir pažangia radiolokacine įranga, kad galėtų „žvalgytis“ už geležinės uždangos.
Žlugus Sovietų Sąjungai, jis trumpai buvo reklamuojamas kaip langas į Europą.
Klestintis informacijos sektorius ir bevizis režimas su kaimyninėmis šalimis palengvino keliones tarp Rusijos ir Europos Sąjungos.
Tačiau 2017 m., didėjant įtampai, šis langas užsitrenkė, o Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, dauguma pasienio kontrolės punktų buvo visiškai uždaryti.
Šiandien Kaliningradas vėl atsidūrė įtampos regione centre. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, abi jo kaimynės – Lenkija ir Lietuva – sustiprino savo sienas su Rusija.
Neseniai Lenkijos majoras Michalas Bednarko apžiūrėjo šviežius griovius ir betonines užtvaras (dar vadinamus drakono dantimis), skirtas neleisti Maskvos kariams ir tankams patekti į Lenkiją.
Už jo plytėjo tuščia žemės juosta, pasiruošusi būti užminuota, vos tik Kremliaus kariai užsimins, kad ruošiasi invazijai. „Bandymas ją kirsti priešui brangiai kainuos“, – patikino jis.
NATO taip pat daro spaudimą iš jūros. Kaliningrade yra įsikūręs Baltijos laivyno štabas, kurio misija – saugoti laivybą svarbiausiame vandens kelyje.
Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ Baltijos jūroje, padedančiam Maskvai apeiti Vakarų sankcijas, praėjusiais metais teko apie 40% šalies naftos eksporto.
Tačiau Rusijos laivynas Baltijos jūroje turi ir daugiau konkurentų.
Dvi regiono šalys – Švedija ir Suomija – po karinės invazijos pradžios įstojo į NATO ir padėjo vandens telkinį paversti „NATO ežeru“, kaip mėgsta sakyti Vakarų pareigūnai.
Šių metų pradžioje NATO pradėjo operaciją „Baltic Sentry“, kad sustiprintų aljanso buvimą jūroje aplink Kaliningradą.
Operacijos tikslas – patruliuoti sekliuose Baltijos jūros vandenyse, kur keli laivai, įskaitant, kaip įtariama, su Rusija susijusius laivus, ištraukdami inkarą neseniai sugadino povandeninius kabelius ir vamzdynus.
Estijos parlamentas svarsto įstatymą, kuris leistų šalies gynybos pajėgoms nuskandinti laivus, keliančius grėsmę pagrindinei šalies ar NATO infrastruktūrai.
„Estija labai rimtai vertina įtartiną veiklą Baltijos jūroje“, – sakė Estijos ministrė pirmininkė Kristen Michal „X“ tinkle.
Rusija pažadėjo apsaugoti savo laivus. „Jei toks įstatymas bus priimtas, mūsų laivai gaus palydą.
O jei jie bandys nuskandinti tariamai „įtartinus“ laivus, mūsų kariuomenė duos atkirtį“, – pareiškė Kaliningrado srities parlamento narys Andrejus Kolesnikas.
Vakarų pareigūnai teigia, kad NATO reikia išsamių planų, jei įtampa jūroje peraugtų į karo veiksmus.
„Baltijos jūra toli gražu nėra saugi“, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas generolas majoras Maciejus Klišas (Maciej Klisz). – „Turime kontroliuoti Baltijos jūrą, ypač Kaliningradą, kad galėtume veiksmingai kovoti su rusais.
NATO taip pat ruošiasi galimiems sausumos konfliktų scenarijams. Apskritai Rusija gali aprūpinti eksklavą tik jūra arba oru.
Tai savo ruožtu paskatino spėliones, kad Maskva bandys „pralaužti“ sausumos koridorių tarp Kaliningrado ir sąjungininkės Baltarusijos, kurias skiria 80 km ilgio „Suvalkų koridoriaus“ juosta.
Kai kurie analitikai spėja, kad Maskva bandys greitai įsiveržti į vieną iš Kaliningrado kaimynių, kad sutrikdytų pirmąją NATO gynybos liniją.
„Jei rusai nori, kad jų kariuomenė Kaliningrade išliktų, jie turės įsiveržti į Lenkiją arba Lietuvą, kad užkirstų kelią jos sunaikinimui ir užtikrintų manevravimo gylį“, – samprotavo Muzyka.
Todėl Lenkijos kariniai strategai svarsto įvairius Kaliningrado apsupimo variantus, įskaitant ir blokadą.
Tarp eksklavo ir Sankt Peterburgo yra tik vienas povandeninis šviesolaidinis kabelis, o karinius ir civilinius krovinius tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado gabena tik keturi laivai.
„Mes žinome kiekvieno kapitono pavardę, – sakė generolas majoras Klišas. – Ten galima įkurdinti net diviziją, bet jei jie bus atkirsti nuo sausumos ir jūros ir liks be amunicijos, degalų ir maisto, tai bus tik būrys alkanų žmonių.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą