Mokslininkai: vanduo visatoje atsirado daug anksčiau, nei manyta anksčiau

Jie teigia, kad Didžiojo sprogimo metu atsirado lengvesni elementai, pavyzdžiui, vandenilis. 

Supernovų sprogimai davė pradžią sunkesniems elementams, pavyzdžiui, deguoniui.

Atlikę eksperimentą modeliuose, imituojančiuose supernovų elgseną, jie nustatė, kad vanduo galėjo egzistuoti anksčiau nei pirmosios galaktikos.

Naudodama du kompiuterinius modelius, sukurtus po dviejų supernovų, komanda, vadovaujama Portsmuto universiteto vyresniojo kosmologijos dėstytojo Danielio Whaleno, pirmajame ir antrajame modeliavime susidarė sunkesnis deguonis - dėl aplinkos temperatūros ir tankio.

„Supernovoms plečiantis ir vėsėjant, išmetamas deguonis reaguoja su H ir H2 ir sudaro vandenį aureolėje, o H2 taip pat susidaro ant dulkių dalelių“, - aiškino autoriai savo naujame tyrime, paskelbtame žurnale ‚Nature Astronomy‘.

Pažymima, kad atvėsęs deguonis kaip dujos susimaišo su vandeniliu, kuris liko po kosminio sprogimo. Tikėtina, kad vanduo susiformavo „grumstelių“ liekanose, kurios davė pradžią antrosios kartos žvaigždėms ir planetoms.

Kadangi nuo 3 mln. iki 90 mln. metų po supernovos buvo vandens, atrodė, kad pats vandens šaltinis išgyveno pirmųjų galaktikų aušrą. 

Atsižvelgiant į „naikinamąjį procesą“, vanduo iš tiesų galėjo būti pagrindinis užtaisas, leidęs atsirasti „mūsų didžiajam namui“. Rašo tyrimo autoriai:

„Pagrindinės vandens susidarymo vietos šiose liekanose yra tankūs molekulinių debesų branduoliai, kurie kai kuriais atvejais buvo praturtinti pirminiu vandeniu iki masės dalių, kurios buvo tik kelis kartus mažesnės nei dabartinėje Saulės sistemoje. 

Mūsų modeliavimas ne tik rodo, kad pagrindinis gyvybės ingredientas jau egzistavo Visatoje praėjus 100-200 mln. metų po Didžiojo sprogimo, bet ir tai, kad vanduo greičiausiai buvo pagrindinė pirmųjų galaktikų sudedamoji dalis.“

Tyrimas taip pat rodo, kad H3O+ susidarymas kosminiais spinduliais yra svarbus vandens susidarymo kelias šiandieninėje Galaktikoje.

Svarbu tai, kad vanduo gimė iš epinių šviesos spindulių praėjus maždaug 100-200 mln. metų po Didžiojo sprogimo per antrąjį didelį įvykį, kuris pastūmėjo Visatą mūsų kryptimi.

Šaltinis: unian.net