Netikėtas atradimas: kažkas Žemės branduolyje keičia dienos trukmę planetoje

Diena Žemėje trunka 24 valandas, o tai reiškia, kad per tą laiką mūsų planeta padaro visą apsisukimą aplink savo ašį. 

Tačiau Žemė yra sudėtingas pasaulis, kuris sukasi aplink Saulę 107 000 km per valandą greičiu, aplink ją sukasi Mėnulis, kuris daro gravitacinį poveikį mūsų planetai. 

Todėl Žemės apsisukimas griežtai neatitinka 24 valandų laiko tarpo. 

Daugelis paros trukmės svyravimų Žemėje turi žinomas priežastis. 

Tačiau nuo dešimtmečių iki tūkstantmečių mokslininkai pastebėjo mažyčius dienos ilgio svyravimus, kuriuos nustatyti kiek sunkiau. 

Dabar mokslininkai mano, kad atsakymą rado išsilydžiusiame išoriniame Žemės geležies branduolyje, kuris daro įtaką planetos sukimosi procesui. 

Tyrimas paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters“, rašo „ScienceAlert“.

Dienos ilgio pokyčius Žemėje lemia įvairūs svyravimai. 

Vienas iš jų - apie 1,72 milisekundės per šimtmetį - atsiranda dėl Mėnulio gravitacinio poveikio ir lėto Žemės plutos kilimo, kai kadaise ją slėgė senovinis ledas. 

Vandens kiekio pokyčiai taip pat gali daryti įtaką Žemės sukimosi procesui, nes masė juda po jos paviršiumi, kaip ir ledo kiekis.

Dešimtmečių masteliu 2-3 milisekundžių svyravimai buvo susiję su didelio masto srautais Žemės skystajame branduolyje. 

Tačiau kas tūkstantį metų vyksta dar vienas 3-4 milisekundžių svyravimas, kurio priežastis neaiški.

Šio svyravimo laikas atitinka judėjimą išorinėje branduolio ir mantijos riboje, tačiau ankstesnis bandymas susieti šį modelį su stebėjimų duomenimis nebuvo visiškai sėkmingas. 

Pasak mokslininkų, nuo to laiko teorinio modeliavimo metodai ir stebėjimų duomenų rinkimas gerokai patobulėjo. Todėl jie nusprendė pabandyti dar kartą.

Kad nustatytų teisingą svyravimą, mokslininkai turėjo atimti visus kitus žinomus svyravimus. 

Jie turėjo sumodeliuoti ledo ir vandens tūrio poslinkius ir nustatyti, kaip jie keičia Žemės sukimąsi. 

Mokslininkai taip pat atsižvelgė į Mėnulio įtaką ir Žemės plutos pakilimą. Taip jie rado išorinio branduolio įtakos Žemės sukimuisi įrodymų.

Mokslininkai naudojo Žemės magnetinio lauko matavimus iš senovinių uolienų ir šiuolaikinius magnetinio lauko matavimus. 

Be to, tyrimo autoriai naudojo beveik 2700 metų Žemės sukimosi duomenis.

Dėl to buvo nustatyta, kad ledo ir vandens masių pasislinkimo poveikis Žemei buvo daug mažesnis, nei manyta anksčiau. 

Be to, tūkstantmečių trukmės svyravimai atitiko supaprastintą Žemės išorinio skysto branduolio magnetohidrodinamikos modelį.

Tai nereiškia, kad mokslininkai visiškai išsprendė dienos šviesos trukmės svyravimų mūsų planetoje paslaptį. 

Rezultatai rodo, kad turime daug atidžiau pažvelgti į mūsų planetą, jei norime išsiaiškinti visus smulkius poveikius, dėl kurių ji sukimosi metu svyruoja. Be to, reikia didesnio duomenų rinkinio.

Mokslininkai teigia, kad rezultatai rodo vidinės geodinamikos svarbą dienos ilgio svyravimams ilguoju laikotarpiu, ypač dėl išlydytos geležies judėjimo išoriniame Žemės branduolyje.

Nuotrauka: ScienceAlert | Svarbus atradimas: kažkas Žemės branduolyje keičia dienos trukmę planetoje