Neturtingas prezidentas, turtinga šalis - XXI a. utopija?

Tai Chosė Muchika (José Mujica) - asketas, vegetaras ir buvęs Urugvajaus prezidentas, valdęs šalį nuo 2010 iki 2015 metų, savo šalyje žinomas pravarde El Pepe.

„Neturtingiausiu prezidentu pasaulyje" pramintą Chosė leidinys „Daily Mail" apibūdino taip: „Pagaliau pasaulyje atsirado politikas, sąžiningai tvarkantis savo išlaidas". Išties, vadovaudamas šaliai, jis buvo neįprasto paprastumo, sąžiningumo ir teisingumo pavyzdys. Kodėl įgijęs dideles finansines galimybes Urugvajaus „Konstitucijos garantas" jomis taip ir nepasinaudojo?

Nepaprastai nerimaudamas dėl to, kad planetos ištekliai nėra neriboti, Chosė Muchika ne kartą sakė, kad jis yra ne prieš vartojimą, bet prieš švaistymą. Jis smerkė daugumą šių laikų politikos lyderių dėl ekonomikos augimo didinant vartojimą idėjos aklo laikymosi, „tarsi be to ateis pasaulio pabaiga", nes buvo įsitikinęs: kai žmonija išmoks gyventi pagal išgales, kiekvienas galės turėti visko, kas yra būtina.

Bet tai gali būti pasiekta, samprotavo El Pepe, tik pakeistus mąstymą. Jis taip pat tvirtino, kad rojus nesukuriamas vienu ypu ir visur. „Žingsnis po žingsnio siekiu mažesnio neteisingumo savo šalyje, padėti tiems, kam to reikia", - kalbėjo jis, ir už tų auksinių žodžių slypėjo realūs veiksmai.

Kelias į valdžią

Chosė Muchika gimė 1935 m. Jo mama - iš neturtingos italų imigrantų šeimos, tėvas - ispanas ūkininkas, miręs, kai berniukui buvo vos ketveri. Politika ir visuomeniniu gyvenimu Chosė pradėjo domėtis anksti, laikėsi radikalių kairiųjų pažiūrų. Įkvėptas revoliucijos Kuboje idėjų, 25-erių vaikinas prisijungė prie nacionalinio išsivadavimo judėjimo, suformavusio kažką panašaus į partizanų būrį.

1960-1970 metais to būrio nariai kaip Robinas Hudas apiplėšinėjo turtinguosius ir jų turtą atiduodavo vargšams. Chosė neretai aktyviai dalyvaudavo susirėmimuose ir buvo sužeistas. Kalėjime jis praleido iš viso 14 metų, dvejus iš jų - visiškai izoliuotas šulinio dugne, kur, kaip prisiminė pats, kad neišeitų iš proto diskutuodavo su varlėmis. Visa tai, suprantama, negalėjo nepadaryti įtakos būsimojo politinio lyderio pasaulėžiūrai.

Į laisvę būsimasis prezidentas išėjo 1985 m., kai Urugvajaus vyriausybė pasuko demokratijos keliu. Nuo tada ir prasidėjo Chosė politinė veikla. Jaunystėje, įkvėptas Če Gevaros (Che Guevara) kovos, jis siekė pertvarkyti pasaulį su ginklu rankose, o subrendęs požiūrį pakeitė: „Revoliucija - ne visada šaudymas ir prievarta"... Taip filosofiškai nusiteikęs jis kopė karjeros laiptais nuo deputato ir žemės ūkio ir žvejybos ministro iki senatoriaus, o paskui ir prezidento kėdės, kurią užėmė 2010 m. Tada ir gimė legenda apie „neturtingiausią prezidentą planetoje".

Pradėti nuo savęs

Chosė niekada neslėpė, kad būtent kalėjime praleisti metai formavo jo pasaulėžiūrą. O dabar, tapus valstybės vadovu, Ch.Muchikos jaunatvišką Robino Hudo įkarštį pakeitė suvokimas, kad reikai ieškoti naujų kovos su skurdu ir neteisingumu būdų. Pradėti prezidentas El Pepe nutarė nuo savęs.

Pirmiausia, gaudamas 12 500 dolerių mėnesinį valstybės vadovo atlyginimą, naujasis prezidentas iškart pareiškė, kad gyvenimui jam užteks dešimtosios šių pinigų dalies. Ir visus 5 prezidentavimo metus Chosė 90 proc. šios sumos skirdavo labdarai ir socialinėms reikmėms. Tad jo faktinis atlyginimas nedaug skyrėsi nuo vidutinio atlyginimo šalyje, kuris tuo metu siekė apie 775 dolerius.

Antra, Chosė atsisakė palikti šeimos ūkį Montevidėjo pakrašty ir persikelti į prezidento rezidenciją. Jo visiškai netrikdė, kad kelias iš ūkio į sostinę buvo neasfaltuotas; jo namus saugojo du policininkai, o garderobe buvo vienintelis padorus kostiumas oficialiems susitikimams.

Beje, Chosė iki šiol gyvena tame pačiame namuke ūkyje, kuris yra jo žmonos Liusijos Topolanski Savedros, buvusios jo kolegės Senate, nuosavybė. Jie susituokė 2005 m. Žmona palaikė vyrą visur ir visada - ir buvimo valdžioje metais, ir dabar, kai Chosė išėjo užtarnauto poilsio.

Reikia paminėti, kad kukliame prezidento šeimos name nėra net vandentiekio ir šeimininkui tenka nešioti vandenį iš šulinio. Jų turtą, be sodybos, sudaro senutėlis 1987 metų „Volkswagen Beetle", motoroleris ir pora traktorių. Namą dabar saugo kiemsargis šuo su trimis kojomis ir senas labradoras.

2014 m. Chosė buvo siūloma parduoti savo retro automobilį už 1 mln. dolerių, bet šis atsisakė.

Dar reikia pasakyti, kad buvęs prezidentas 2018 m. atsisakė ir pensijos, šiuos pinigus vertindamas kaip nesaikingumą. Ch.Muchika neturi nei sąskaitų banke, nei skolų. Didžiausią pasitenkinimą jam teikia bendravimas su neįgaliu šunimi vardu Manuela bei darbas šiltnamyje. Iki prezidentavimo jie su žmona, be samdomų darbininkų, augino gėles pardavimui. Bet dabar jėgos jau nebe tos...

Kaip El Pepe pakeitė Urugvajaus žmonių gyvenimą

Kad ir kaip buvęs Urugvajaus prezidentas skyrėsi nuo kitų lyderių, jis vis dėlto buvo politikas, ir gana išmintingas. Per 5 valdymo metus El Pepe pavyko nedarbo lygį sumažinti beveik perpus. Jis ir dabar Urugvajuje yra vienas mažiausių visoje Lotynų Amerikoje. Prezidentui taip pat pavyko gerokai sumažinti skaičių žmonių, gyvenančių už skurdo ribos. Jo iniciatyva valstybė kiekvieną moksleivį nemokamai aprūpino kompiuteriu. Valstybė taip pat padengdavo švietimo išlaidas ir kontroliavo pirmo būtinumo prekių kainas.

Prezidentas El Pepe, vadovaudamasis blaiviu protu ir rūpindamasis savo tautiečiais, pagarsėjo savo „liberaliomis" reformomis. Jis legalizavo vienalytes santuokas, abortus ir tapo pirmuoju prezidentu, atšaukusiu draudimą vartoti marihuaną. „Marihuanos vartojimas - ne baisiausias dalykas, - kalbėjo El Pepe. - Tikroji problema - narkotikų prekyba". Reguliuodama marihuanos verslą valstybė, kaip tikėjosi El Pepe, atims jį iš narkotikų prekeivių.

Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad šalyje viskas ėjosi sklandžiai. Urugvajaus opozicija dažnai kritikuodavo prezidento reformas ir metodus, teigė, kad ekonomikos augimas nepagerino švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos ir t.t. Bet El Pepe nebuvo ko prarasti (pagal Urugvajaus įstatymus prezidentą perrinkti antrai kadencijai nėra galimybės), jis toliau vykdė savo politiką ir naikino korupcijos šaknis. Visi Urugvajaus valstybės tarnautojai privalėjo deklaruoti pajamas ir asmeninį turtą.

„Aš taupus ir kuklus, bet ne vargšas"

2015 m. palikęs prezidento kėdę El Pepe turėjo teisę iki 2020 m. būti senatoriumi, dalyvauti didžiojoje politikoje ir gauti solidų atlyginimą. Bet jis atsisakė ir šios privilegijos, ir senatoriaus pensijos: „Aš labai gerai gyvenu su tuo, ką turiu". Jis pasirinko tylų, kuklų, be skubos gyvenimą savo jaukiame namuke su sodu ir šiltnamiais gėlėms auginti.

Savo nesavanaudiškumo filosofiją buvęs prezidentas lakoniškai išreiškė taip: „Esu vadinamas neturtingiausiu prezidentu, bet vargšas nesijaučiu. Vargšai - tai tie, kas dirba tik tam, kad galėtų gyventi prabangoje. Jiems visą laiką norisi daugiau ir daugiau... Jiems nelieka laiko nei sau, nei pačiam gyvenimui..."

P.S.

Praėjo 8 metai nuo El Pepe prezidentavimo pabaigos, ir kyla logiškas klausimas: kaip šalis gyvena šiandien? Atsivertus keletą interneto tinklalapių sužinai, kad Urugvajus, mažiausia Lotynų Amerikos šalis su 3,4 mln. gyventojų, dar vadinamas Lotynų Amerikos Šveicarija, ir šiandien yra viena ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių Lotynų Amerikos šalių, demokratinė, taiki šalis su žemiausiu korupcijos lygiu.

Taip pat ji - antroji žemyne pagal ekonominę laisvę, pajamų lygybę ir t.t. Ir kuo daugiau sužinai apie Urugvajų, tuo atkakliau į galvą lenda mintis: „Gal viską mesti ir nusipirkti bilietą? Kad taip nors akies krašteliu žvilgtelėti į šią stebuklingą šalį..."