Minima ataskaita virto 1972 m. dienos šviesą išvydusiu bestseleriu „The Limits to Growth“.
Komanda mokslininkų iš Masačusetso technologijų instituto (MIT) šioje ataskaitoje teigė, kad pramoninė civilizacija pasmerkta žlugti, jei korporacijos ir šalių vyriausybės toliau sieks tebesitęsiančio ekonominio augimo, nepriklausomai nuo to, kiek tai kainuoja.
Taigi mokslininkai numatė 12 galimų ateities scenarijų, o daugumoje iš jų numatomas etapas, kai gamtiniai ištekliai išseks, tolesnis ekonominis augimas taps neįmanomas, o asmeninės gerovės rodikliai smuks.
Nepatraukliausiame scenarijuje, kuris gavo „Business as Usual“ (BAU) pavadinimą, numatoma, kad pasaulinis ekonomikos augimas piką pasieks apie penktąjį XXI a. dešimtmetį, tada įvyks staigus nuosmukis, kuris turės įtakos pasaulinei populiacijai, maisto prieinamumui ir gamtiniams ištekliams, rašo livescience.com.
Tiesa, ši neišvengiama griūtis nereikš žmonių rūšies išnykimo, tačiau tarp esminiu lūžiu, dėl kurio gyvenimo standartai ne vienam dešimtmečiui smuks visame pasaulyje.
Taigi kokios būtų prognozės žmonijai dabar, praėjus beveik pusšimčiui metu nuo MIT mokslininkų parengtų ir publikuotų prognozių?
Tvarumo ir dinamiškų sistemų analizių mokslininkė Gaya Herrington, dirbanti konsultacijų bendrovėje KPMG, papasakojo apie tyrimą, kurį pradėjo dar studijuodama Harvardo universitete.
Taigi šiame tyrime analizuojamos „Limits to Growth“ knygoje pateiktos prognozės kartu su naujausiais duomenimis apie realią situaciją pasaulyje.
G. Herrington išsiaiškino, kad dabartinė pasaulinė situacija, vertinama atsižvelgiant į 10 skirtingų rodiklių, tarp kurių – populiacija, gimstamumo rodikliai, taršos lygis, maisto gamyba ir pramonės produkcija, labai arti dviejų 1972 m. pateiktų scenarijų – BAU ir kito, gavusio „Comprehensive Technology“ (CT) pavadinimą.
Pastarojo esmė – taršą mažinanti ir maisto atsargas didinanti technologinė pažanga, suteikianti papildomų šansų judėti pirmyn net ir tada, kai baigiasi gamtiniai ištekliai.
Rašyti komentarą