Potvyniai

Pragaro karštis ir potvyniai: mokslininkai teigia, kad jų apokaliptinė prognozė išsipildė

Pasaulyje išsipildė viena iš ilgamečių ekspertų prognozių, kai po rekordiškai aukštos temperatūros atėjo dideli potvyniai.

Taigi, kaip rašo "The Washington Post", kaip tik praėjusią savaitę Brazilijos pietuose smogė smarki liūtis, sukėlusi potvynius, o kitoje Žemės rutulio pusėje Honkongo gatvės virto greitais slenksčiais.

Ten lijo šešių colių per valandą greičiu - tai intensyviausias lietus nuo 1884 m., kai buvo pradėti registruoti duomenys.

Pirmadienį Libijos šiaurės rytuose praūžusi liūtis nusinešė 5 300 žmonių gyvybių, tūkstančiai dingo be žinios.

O, pasak Niukaslo universiteto profesorės Hayley Fowler, Viduržemio jūros regione stagnuojantis oras ir šilta jūra prisidėjo prie potvynių nuo Ispanijos iki Graikijos, Bulgarijos ir Turkijos.

Šie potvyniai kilo abipus nuolatinio aukšto slėgio karščio kupolo virš šiaurės ir centrinės Europos, kuris tapo praėjusios vasaros skiriamuoju bruožu ir prisidėjo prie didelių potvynių.

Mokslininkai teigia, kad šios vasaros rekordinė karščio banga padeda paaiškinti potvynių intensyvumą ir trukmę. Klimato modeliai jau seniai prognozavo, kad šį reiškinį lydės būtent temperatūros kilimas.

"Esu šokiruotas, kiek jų (potvynių - red. past.) šiemet buvo", - dalijosi Godardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Maiklas Bosilovičius.

Pažymima, kad kiekvienu atveju nelaimes sukėlę veiksniai buvo skirtingi: dėl smarkių orų audros sustojo virš Ispanijos, Graikijos, Turkijos ir Bulgarijos. Pietų Kinijoje taifūno "Haikui" uodega susidūrė su musonu.

Organizatorių nuotr.
Libijoje 16 cm lietaus dykumų kraštovaizdyje užtvindė rezervuarus ir užtvankas.

Tačiau, kaip pastebėjo mokslininkai, visus potvynius lėmė šiltas žemės rutulys, ypač vandenynai, kurių didžioji dalis kelis mėnesius buvo keliais laipsniais šiltesni nei įprastai.

Kol kas per anksti pasakyti, kiek pasaulinis atšilimas prisidėjo prie kiekvieno atskiro potvynio, tačiau mokslininkai teigė, kad neabejotina, jog šiltesnis vanduo yra labiau linkęs garuoti, o šiltesnis oras gali pernešti daugiau vandens garų - šie veiksniai gali sukelti intensyvesnį lietų ir audras.

"Kol vidutinė temperatūra ir toliau kils, taip bus ir toliau", - sakė Geraldas Meehlis (Gerald Meehl) iš Nacionalinio atmosferos tyrimų centro.

Tuo tarpu vidutinė pasaulinė temperatūra tiek sausumoje, tiek jūroje gali tapti viena aukščiausių kada nors Žemėje užfiksuotų temperatūrų.

Tai receptas išskirtinėms audroms, teigia mokslininkai. Apie 80 proc. drėgmės, kuri skatina audras, atkeliauja iš vandenynų ir kitų didelių vandens telkinių, sakė Milas. O su kiekvienu laipsniu atšilimo ore gali būti maždaug 4 proc. daugiau vandens garų.

"Kadangi planeta ir toliau šyla, tai leidžia manyti, kad tokių ekstremalių drėgnų ir sausų reiškinių visame pasaulyje bus daugiau", - sakė NASA atstovas Matthew Rodellas.

Pasaulinis atšilimas

Mokslininkai jau seniai teigia, kad visuotinis atšilimas neatsiejamas nuo stichinių nelaimių.

Todėl jie primygtinai rekomenduoja mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį ir sąmoningiau bei taupiau vartoti išteklius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder