Dar balandį šis centras konstatavo, kad civiliniai sektoriai jau perėjo į recesijos būseną.
Pažymoje, pavadintoje „Ką rodo sisteminių finansinių ir makroekonominių rizikų išankstiniai rodikliai?“, remiantis liepos mėnesio statistiniais duomenimis, vertinama, kiek tikėtina, kad sudėtinis išankstinis indikatorius (SOI), rodantis Rusijos ekonomikos perėjimą į recesiją, pasieks kritines reikšmes.
Ekonomistai pažymi, kad gegužę SOI reikšmė siekė 0,1 (palyginti su 0,07 balandį), o kritinė riba – 0,18.
Jie pabrėžia, kad tolesnis SOI augimas ir kritinės ribos peržengimas yra „neišvengiami“.
Ekonomistai išskiria kelis veiksnius, lemiančius SOI augimą, kuris, kaip tikimasi, „signalizuos“ iki metų pabaigos: einamosios sąskaitos balanso „susitraukimas“, auganti bankų krizės tikimybė Rusijoje, išliekantis aukštas pinigų rinkos palūkanų lygis ir kt.
Pažymoje teigiama, kad net jei Centrinis bankas dar labiau mažins bazinę palūkanų normą, tai nesustabdys jau prasidėjusių procesų.
Šiemet Centrinis bankas normą sumažino du kartus – paskutinį kartą liepos pabaigoje – nuo 20 % iki 18 %.
Pasak analitikų, jei bazinė palūkanų norma liks ties prognozuojamos 2025 m. apatinės ribos lygiu, SOI jau spalį pasieks kritinę ribą, o tai bus ženklas, kad recesija prasidės nuo 2026 metų.
Ekonomistai taip pat analizavo kitą rodiklį – recesijos pabaigos SOI.
Pasak jų, šis rodiklis jau antrą mėnesį iš eilės rodo 0,25 reikšmę, nors kritinis minimumas yra 0,35.
„Jei šio rodiklio reikšmės ir toliau liks žemiau kritinės ribos ilgiau nei dvylika mėnesių iš eilės, tai gali būti signalas, kad laukia užsitęsusi recesija – t. y. fizinio BVP mažėjimas gali tęstis ilgiau nei keturis ketvirčius iš eilės“, – aiškina ekonomistai.
Pasak „T-investicijų“ vyriausiosios ekonomistės Sofijos Donets, nuogąstavimai dėl artėjančios recesijos yra pagrįsti.
Ji pažymi, kad ekonomikos lėtėjimas yra inertiškas procesas.
Donets primena, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį daugelyje sektorių fiksuota stagnacija, o ekonominis aktyvumas išliko plokščias.
Tokios sąlygos, kartu su investicijų sulėtėjimu, sudaro pagrindą tolesniam ekonominio aktyvumo mažėjimui 2025 m. antroje pusėje ir, tikėtina, 2026 m. pradžioje.
Dar birželį Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas pareiškė, kad šalies ekonomika atsidūrė ties recesijos riba.
Liepos mėnesį paskelbtose vidutinio laikotarpio prognozėse Centrinis bankas prognozavo, kad BVP augimas 2025 m. sieks 1–2 %.
Visgi neseniai jis patikslino, kad iki metų pabaigos augimas praktiškai sustos, o 2026 m. neviršys 0,5–1,5 %, nepaisant anksčiau deklaruoto spartaus augimo dėl karinės pramonės finansavimo.
Tuo tarpu Ekonomikos ministerija balandį prognozavo, kad 2025 m. augimas sieks 2,5 %.
Šaltinis: The Moscow Times
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą