Putino propaganda apsuka realybę: kaip Rusija savo žmonėms piešia NATO grėsmę

Iliuzijų pasaulyje

Kol Rusijos dronai ir naikintuvai bando NATO rytines sienas, Kremlius savo žmonėms kuria naują realybę – tą, kurioje Rusija yra auka, o Europa – agresorė.

Karas Ukrainoje, artėjantis prie ketverių metų ribos, gali užsitęsti ilgiau nei Sovietų Sąjungos kova su Hitleriu. Vis daugiau rusų nori karo pabaigos, tačiau propaganda pasitelkia seną formulę: „mes prieš pasaulį“.

Pastarosiomis savaitėmis Lenkija, Lietuva ir Estija pranešė apie Rusijos dronų ar naikintuvų įsibrovimus.

NATO tai įvardijo kaip „vis labiau neatsakingą elgesį“. Maskva pateikė kitą versiją: neva Europa pati stumia regioną į didesnį konfliktą, grasindama numušti kitus Rusijos lėktuvus.

Alternatyvi realybė

Kaip ir ankstesniais atvejais – nuo Malaizijos lainerio MH17 numušimo iki pilnos invazijos į Ukrainą – į pirmą liniją pasiųstas užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

JT Generalinėje Asamblėjoje jis apkaltino Vakarus eskaluojančia retorika ir net „planais pulti Kaliningradą bei kitas Rusijos teritorijas“. Tačiau jis nutylėjo, kad NATO generolo komentaras buvo tik hipotetinis scenarijus.

„Rusija niekada neturėjo ir neturi planų pulti NATO ar ES,“ – tikino Lavrovas. – „Tačiau bet kokia agresija prieš mūsų šalį bus sutikta ryžtingu atsaku.“

Šis derinys – neigimas kartu su užuominomis apie grasinimus – atkartojo paties Putino kalbą Saugumo taryboje: „Į bet kokias eskalacines Vakarų akcijas atsakysime ne žodžiais, o konkrečiomis karinėmis-techninėmis priemonėmis.“

Valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti iš karto išrėžė antraštę: „NATO ruošiasi numušti Rusijos lėktuvus. Putinas priėmė iššūkį.“

„Vakarai isterikuoja“

Rusijos valstybinė televizija buvo dar atviresnė. Pagrindinė propagandinė laida „60 minučių“ aiškino, kad Europos reakcija – „isteriška“, o pati Sąjunga – susiskaldžiusi.

„Jų atsakas atrodo chaotiškas – iš karto matosi, kuriai partijai kas priklauso. Labiausiai rėkia karo partija,“ – žiūrovams aiškino vedėja Olga Skabejeva, paminėdama Ursulą von der Leyen, Kają Kallas ir Emmanuelį Macroną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat tapo patogiu taikiniu – neva jis siekia įtraukti JAV dar giliau į konfliktą. „Pagrindinis šio triukšmo laimėtojas yra Zelenskis,“ – rašė prorusiškas bulvarinis laikraštis Moskovsky Komsomolets.

Įdomu, kad vienintelis, kurio Rusijos žiniasklaida smarkiai nekritikavo, buvo JAV prezidentas Donaldas Trumpas – už „santūrų reagavimą“, nes jis iš karto nepasmerkė Rusijos po drono incidento Lenkijoje.

Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas „60 minučių“ apibendrino: „Mes ramiai judame į priekį, Europa isterikuoja, o Trumpas elgiasi kaip visada – laukia pokalbio su Putinu arba pasako, koks puikus buvo pokalbis.“

Grasinimai raketomis

Kai kurie propagandistai pasuko dar toliau. Vienas iš garsiausių Kremliaus veidų Vladimiras Solovjovas išjuokė Lenkiją už tai, kad ši pasinaudojo tik NATO 4-uoju straipsniu (konsultacijos), o ne 5-uoju (kolektyvinė gynyba).

 „Ką jie, tinginiai – renkasi susitikti, bet dirbti nenori,“ – pašaipiai kalbėjo jis.

Vėliau tame pačiame eteryje jis pareiškė, kad Rusija turėtų „nupurkšti viską“ savo raketomis „Oreshnik“, galinčiomis nešti branduolines galvutes.

Kariniai tinklaraštininkai taip pat grūmojo. „Jūs DAR nekovojote su Rusija. Tik radote kelis keistus dronus savo teritorijoje – ir jau išsigandote,“ – rašė populiarus karo tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka, turintis apie 3 mln. „Telegram“ sekėjų.

Psichologinė mobilizacija

Nepriklausomas analitikas Andrejus Kolesnikovas aiškina, kad šie oro erdvės pažeidimai yra platesnės „psichologinio karo“ kampanijos dalis. Vis dėlto pagrindinė propaganda nukreipta į pačią Rusijos visuomenę.

2026 m. sausį karas truks ilgiau nei Antrojo pasaulinio karo metais vykusi Sovietų Sąjungos kova su nacistine Vokietija – itin simbolinė data.

Tuo pat metu didėja ekonominė įtampa – Finansų ministerija neseniai paskelbė didinsianti PVM. Pasak Kolesnikovo, Putinui reikia pateikti paaiškinimą žmonėms: „Kur ta pergalė?“ Atsakymas – „mes esame grėsmės apsuptyje, todėl būtina ginti tėvynę“.

Analitikas tai vadina „psichologine mobilizacija“.

Nuslėptos aukos ir karo nuovargis

Šį mėnesį suėjo treji metai nuo Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos, kai 2022 m. rugsėjį buvo pašaukta apie 300 tūkst. vyrų. Tai sukėlė masinę emigraciją ir rekordinius nerimo lygį visuomenėje.

Dabar valdžia renkasi kitą taktiką: siūlo milžiniškus atlyginimus savanoriams, bet slepia realius žmogiškuosius nuostolius. Net mobilizuotų karių motinų protestai Maskvoje liko beveik nepastebėti.

Tačiau karo entuziazmas akivaizdžiai blėsta. Nepriklausomas „Levada“ centras neseniai užfiksavo rekordinį skaičių – 66 proc. rusų remia taikos derybas. 

Tuo tarpu tų, kurie nori „kovoti bet kokia kaina“, skaičius nukrito iki istorinių žemumų.

„Todėl jie ir pumpuoja propagandą – kad įtikintų žmones, jog neva kovojame su visu pasauliu, kad kažkaip juos emociškai pakeltų,“ – Politico sakė opozicionierius Ilja Jašinas. – „Jei karas rytoj baigtųsi dabartinėmis fronto linijomis, dauguma žmonių plotių iš džiaugsmo.“

Konfrontacija – režimo esmė

Nepaisant viso karo nuovargio, Kremliaus retorika leidžia suprasti, kad planai kitokie.

„Putino režimas negali egzistuoti be konfrontacijos,“ – pabrėžia Kolesnikovas. – „Tai yra jo esmė.“

Parengta pagal politico.eu