Sarmat raketos bandymas

Raketų „Sarmat“ bandymai Rusijoje: sėkmė ar meistriška viešųjų ryšių apgaulė?

Pastaruoju metu Rusijos karinė vadovybė ir Vladimiras Putinas aktyviai komunikavo apie neva sėkmingą naujausios tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymą. Tačiau gilesnė įvykių analizė leidžia daryti prielaidą, kad už skambių pareiškimų slepiasi rimtos technologinės problemos, o pati „sėkmė“ yra labiau informacinio karo elementas nei realus karinis pasiekimas.

Pagrindinis šio bandymo motyvas buvo siekis nukreipti dėmesį nuo nesėkmių fronte ir itin blankaus Pergalės dienos parado Maskvoje. 

Kadangi Rusijos ekonomika oficialiai įžengė į recesiją, o biudžeto deficitas auga, Kremliui gyvybiškai reikėjo „stiprios valstybės“ įvaizdį palaikančios naujienos. Strateginis ginklas „Sarmat“, turintis pakeisti senąsias sovietines raketas, tapo pagrindiniu šio spektaklio akcentu.

Visgi ataskaitos apie bandymą kelia pagrįstų abejonių. Įprastai po sėkmingų bandymų kariškiai praneša, kad užduotis įvykdyta visa apimtimi, o mokomieji blokai pasiekė taikinius nurodytame poligone (pavyzdžiui, Kuros poligone Kamčatkoje). 

Šiuo atveju generolo Sergejaus Karakajevo pranešimas buvo neįprastai lakoniškas – jis konstatavo tik sėkmingą „paleidimą“, tačiau visiškai nutylėjo apie tai, ar raketa pasiekė tikslą. 

Tai leidžia daryti išvadą, kad raketa pakilo, tačiau vėlesnėse skrydžio stadijose įvyko gedimas, dėl kurio ji greičiausiai suiro ar sprogo nepasiekusi taikinio.

Technologinės nesėkmės yra sisteminės. Istoriškai tokio tipo raketos buvo projektuojamos ir gaminamos Ukrainoje, Dnipro mieste esančiame „Južmaš“ gamykloje. Nutraukus bendradarbiavimą po 2014 metų, Rusija susidūrė su didžiuliu kompetencijų ir įrangos trūkumu. 

Tai atsispindi ir kitų ginklų, pavyzdžiui, raketos „Bulava“, bandymų istorijoje, kur sėkmingi paleidimai yra veikiau išimtis nei taisyklė.

Nepaisant realių techninių problemų, Vladimiro Putino viešųjų ryšių strategija suveikė – daugelis pasaulio žiniasklaidos priemonių aklai tiražavo žinią apie „sėkmingą išbandymą“. 

Taip sukuriamas galingos branduolinės valstybės įvaizdis, nors už jo slypi ne visada skraidančios raketos ir popieriniai armijos modernizacijos planai. Ilgainiui toks atotrūkis tarp propagandos ir tikrovės gali tapti rimtu iššūkiu Rusijos valdžios legitimumui, kai net rėmėjai pradės suprasti, kad demonstruojama galia yra tik sumaniai surežisuotas vaizdinys.

Šaltinis: YouTube vaizdo įrašas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder