Rusija konfliktą spręs „karinėmis-techninėmis" priemonėmis?

Atsakymas priklausytų „nuo pasiūlymų, kuriuos man pateiks mūsų kariniai ekspertai", sekmadienį valstybinei televizijai sakė V.Putinas.

Pasak jo, Rusija šiose derybose sieks teisiškai įpareigojančio rezultato.

Prieš savaitę Maskva NATO ir JAV atstovams įteikė susitarimo projektą, kuriame reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į rytus, kuri vadinama grėsme Rusijos saugumui.

Maskva taip pat siekia besąlygiškos garantijos, kad Ukraina nebus priimta į NATO - tai reikalavimas, kurį Aljansas praeityje atmetė.

Maskvos teigimu, iš pradžių sausio mėnesį turėtų vykti derybos su JAV pareigūnais. V.Putinas dar ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi greitų rezultatų.

Pranešimai apie galimą Rusijos pasirengimą invazijai į Ukrainą jau kelias savaites kelia tarptautinį susirūpinimą. Rusija tokius kaltinimus ne kartą paneigė.

Europos Sąjunga ir NATO pagrasino Maskvai skaudžiomis pasekmėmis, jei ši pradėtų karinį konfliktą, o Rusija atsakė reikalavimu, kad NATO pažadėtų nesiplėsti į rytus.

Įdomu, jog tarp žurnalistų ir Rusijos bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų, šiemet dalyvavusių metinėje V.Putino spaudos konferencijoje, vienas akivaizdžiai nedalyvavo ir tai buvo „Novaja Gazeta", kurios žurnalistui Dmitrijui Muratovui buvo skirta 2021 metų Nobelio taikos premija.

Kremlius „pamiršo" paskambinti „Novajai Gazetai" prieš gruodžio 23 dienos spaudos renginį, sakė atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas, sekmadienį per valstybinę televiziją komentavęs tai kaip žmogišką klaidą.

„Novaja Gazeta" yra viena iš vos kelių likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Rusijoje, o D.Muratovas buvo jos vyriausiasis redaktorius nuo pat įkūrimo 1993 metais.

Kitos žiniasklaidos priemonės aktyviai susisiekė su Kremliumi ir išreiškė norą dalyvauti, sakė D.Peskovas. Likus dviem dienoms iki V.Putino spaudos konferencijos, darbuotojai esą „prisiminė" „Novają Gazetą". Bet buvo jau per vėlu.

Iki to laiko daugiau nei 500 akredituotų žurnalistų buvo pateikę tris neigiamus PGR testus, kad galėtų patekti į konferencijos vietą, sakė D.Peskovas. Rusijos sveikatos institucijos pasiūlė tokią procedūrą dėl pandemijos, pridūrė jis.

D.Muratovas kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa laimėjo Nobelio taikos premiją už „pastangas apsaugoti žodžio laisvę, kuri yra būtina demokratijos ir ilgalaikės taikos sąlyga". Nepaisant to, kad prezidento spaudos konferencijoje nedalyvavo, jis sugebėjo užduoti klausimą, kurį perskaitė radijo stoties „Echo Moskvy" žurnalistas. Jis paklausė, ar V. Putinas žino žurnalistės Anos Politkovskajos ir Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymo kaltininkų vardus.

Turkija ragina laikytis santūrumo

Turkija vakar paragino Rusiją atsisakyti vienpusiškų reikalavimų ir laikytis konstruktyvesnės pozicijos savo konflikte su Vakarų šalimis ir NATO dėl Ukrainos.

NATO narė Turkija yra suerzinusi Maskvą, nes Ukrainai tiekia kovinius dronus, kuriuos, kaip baiminasi Rusija, Kijevas gali panaudoti savo konflikte su separatistais. Tačiau Turkija taip pat yra supykdžiusi Vašingtoną ir NATO, nes įsigijo pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, dėl kurios JAV paskelbė Ankarai sankcijas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu paragino Maskvą ir NATO įveikti tarpusavio skirtumus per tiesiogines derybas, kurias surengti pasiūlė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tam, kad bet koks susitarimas būtų priimtas, jis turėtų būti priimtinas abiem pusėms. Rusija yra pateikusi tam tikrus siūlymus. Tačiau NATO galbūt siekia panašių garantijų iš Rusijos. Tai nėra vienpusis klausimas", - reporteriams sakė M.Cavusoglu. „Jei prašymai yra maksimalistiniai, nors jokiu būdu nesakau, kad Rusija yra maksimalistė, abi pusės turi būti konstruktyvios, - tęsė M.Cavusoglu. - Jos ant derybų stalo turėtų padėti tokius siūlymus, kurie būtų priimtini abiem pusėms."

NATO atstovo teigimu, Briuselyje įsikūręs Aljansas jau susisiekė su Maskva dėl galimo susitikimo sausio 12 dieną. Rusija NATO siūlymo oficialiai dar nepriėmė.

„Jei Rusija turės konkrečių lūkesčių iš Turkijos įtampos tarp Rusijos ir NATO mažinimo klausimu, Turkija tai įvertins palankiai, nes mūsų tikslas yra aiškus, - pridūrė M.Cavusoglu. - Galimas konfliktas regione paveiktų mus visus."

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Žinoma, iš Rusijos galima visko tikėtis, tačiau aš būčiau linkęs Vladimiro Putino pasisakymus vertinti santūriai - nemanau, kad jis dabar siektų pradėti didesnio ar mažesnio masto karinį konfliktą.

Kita vertus, tam tikrų karinių grasinimų jo pasisakymuose galima įžvelgti.

Štai į klausimą, ką jis darys, jeigu NATO ir Vakarai nevykdys Maskvos reikalavimų, jis atsakė, jog tarsis su „kariniais ekspertais" ir užsiminė apie „karines-technines" priemones. Bet juk tai nebūtinai gali reikšti karą.



Kokios gali būti tos priemonės? Na, pavyzdžiui, nenustebčiau, jeigu Rusija paskelbtų, jog Baltarusijoje dislokuoja vidutinio nuotolio raketas, galinčias nešti branduolinį ginklą arba kokius nors „Iskanderus".

Tikriausiai, niekas nenustebtų, jeigu V.Putinas susitartų su Kuba ir paskelbtų, jog atveš raketų ir ten, tarsi Nikitos Chruščiovo laikais. Arba pareikštų, jog nuo šiol Rusijos branduoliniai povandeniniai laivai patruliuos prie Amerikos krantų...

Tokių ir panašių priemonių gali būti labai daug ir spėlioti būtų bergždžias reikalas - neabejotina tik tiek, kad bet kurių priemonių taikymas bus pavaizduotas kaip „atsakas" į agresyvią NATO politiką", kas ir dabar masiškai transliuojama Rusijoje.

Bet čia reikia matyti ir kitą pusę - manau, kad kariniai veiksmai Ukrainoje gali prasidėti tik tokiu atveju, jeigu patys vakariečiai juos išprovokuos per Ukrainos karines pajėgas.

Juk jau oficialiai paskelbta, kad Briuselis svarsto, kokių „griežtų" sankcijų imsis, jeigu rusai puls Ukrainą. Niekam ne paslaptis, kad Jungtinėse Valstijose yra nemažai norinčių įvaryti pleištą tarp ES ir Rusijos, todėl jiems tai gali pasirodyti labai tinkama proga...