Sąmokslo teorijos: vėl minimas slaptas CŽV tyrimas, neva nacių vadeiva Adolfas Hitleris nenusižudė
Remiantis išslaptintais JAV Centrinės žvalgybos valdybos archyvais, praėjus dešimčiai metų po oficialaus pranešimo apie Adolfo Hitlerio savižudybę Berlyno bunkeryje 1945 m. balandį, amerikiečių žvalgybos agentūros toliau aktyviai ieškojo fiurerio pėdsakų... Pietų Amerikoje.
Iš dokumentų matyti, kad CŽV turėjo įrodymų, tariamai rodančių, jog Hitleris Vokietijoje nemirė ir jam pavyko pabėgti.
Vienas agentas teigė asmeniškai matęs ir net kalbėjęs su juo Kolumbijoje šeštojo dešimtmečio pradžioje.
Kaip įrodymą jis atsiuntė į būstinę nuotrauką, kurią, jo teigimu, padarė Hitleris.
Remiantis šia medžiaga, 1955 m. Hitleris tariamai persikėlė į Argentiną - šalį, į kurią po Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš tikrųjų emigravo daug buvusių nacių.
Nepaisant įrodymų, CŽV vadovybė atmetė CŽV prašymą skirti papildomą finansavimą paieškai tęsti. Vėliau oficialioji Hitlerio mirties versija liko nepakitusi ir pripažinta pagrindinių istorikų.
Adolfas Hitleris
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Hitleris gyveno iki 1962 metų? Tai mano istorija, tvirtina argentiniečių rašytojas
Liūdnai pagarsėjęs teiginys, kad Hitleris pabėgo iš savo Berlyno bunkerio ir inkognito gyveno Argentinoje, pirmą kartą išpopuliarėjo 1945 m., kai apie tai prabilo Stalinas.
Nuo to laiko ši idėja kartkartėmis vėl iškyla, o sąmokslo teorijų šalininkai ieško tariamų fotografinių ir dokumentinių įrodymų.
Dabar teorija, kad Vokietijos diktatorius į Pietų Ameriką išvyko paskui savo bendražygius nacius Adolfą Eichmanną ir Josefą Mengele, atsidūrė naujo ginčo centre.
2011 m. knygos „Pilkasis vilkas: Adolfo Hitlerio pabėgimas“ (Grey Wolf: The Escape of Adolf Hitler), pagal kurią buvo sukurtas dokumentinis filmas, autorius Argentinos žurnalistas apkaltino plagijavimu.
Abelis Basti teigia, kad jo tyrimais buvo nesąžiningai pasinaudota pagrindžiant knygoje pateiktus teiginius.
Niujorke įsikūrusios leidyklos „Sterling Publishing“ išleistoje knygoje „Pilkasis vilkas“ ginčijama visuotinai priimta nuomonė, kad fiureris 1945 m. balandžio 30 d. nusišovė savo bunkeryje Berlyne ir kad Eva Braun taip pat nusižudė išgėrusi cianido.
Teigdami, kad amerikiečių žvalgybos pareigūnai užmerkė akis prieš Hitlerio pabėgimą mainais už galimybę naudotis nacių karo technologijomis, Gerrardas Williamsas ir Simonas Dunstanas išdėstė beveik per daug baisų scenarijų: fiureris ir Eva Braun apsigyveno Andų papėdėje ir susilaukė dviejų dukterų.
Jų teigimu, Hitleris išvengė bausmės ir ramiai gyveno Patagonijoje iki pat savo mirties 1962 m., sulaukęs 73 metų.
Leidėjas knygą apibūdino kaip „penkerius metus trukusių kelionių, pokalbių su liudininkais ir kalno įrodymų rinkimo“ rezultatą. Dabar Basti tvirtina, kad tai „labai klaidinantis teiginys“ ir kad Viljamsas ir Dunstanas pasiliko sau įrodymus, kuriuos jis kaupė daugelį metų.
Viljamsas, britų televizijos žurnalistas, dirbęs „Reuters“, BBC ir „Sky News“, ir jo bendraautorius Dunstanas griežtai neigia šį teiginį.
„Basti jokiu būdu nesugalvojo, kad Hitleris gyveno Argentinoje, - sakė Williamsas laikraščiui „Observer“. „Knygų šia tema būta dar 1953 ir 1987 metais. Niekada nesu plagijavęs niekieno darbo. To nepadarė ir Simonas Dunstanas, kaip daugiau kaip 50 knygų apie karo istoriją autorius. Mes abu puikiai žinome įstatymus“.
2007 m. Viljamsas keliavo į Argentiną, kur, kaip pats pripažįsta, jam padėjo Basti, taip pat kiti tyrėjai ir vertėjai. Dabar Basti teigia, kad pamatęs knygą ir išgirdęs apie naująjį filmą suprato, kad darbas, kurį jis perdavė Williamsui naudoti ankstesniame dokumentinio filmo projekte, buvo plagijuotas.
Basti teigia, kad pasirašė sutartį, pagal kurią visas teises į savo darbą perdavė Williams kompanijai už didelius būsimus mokėjimus. Jis priduria, kad tuo pagrindu supažindino Williamsą su dviem pagrindiniais liudytojais Hitlerio išlikimo byloje - Jorge Colotto ir kapitonu Manueliu Monasterio.
Filmavimas prasidėjo 2008 m. rugsėjį, bet buvo nutrauktas, kai dėl pasaulinės finansų krizės finansininkai pasitraukė. Basti teigia, kad jo sutartis buvo nutraukta, todėl paprašė grąžinti jo tyrimus, tačiau teigia, kad niekas nebuvo atsiųsta.
Paskelbus „Pilkąjį vilką“, Basti sako, kad jį supykdė tai, jog jis buvo cituojamas, kai vieną nuotrauką laikė Hitlerio išlikimo įrodymu.
Knyga taip pat papiktino Ricardo D'Aloia, „Ambito Financerio“, pagrindinio laikraščio, priklausančio grupei, kuri anksčiau buvo paskelbusi pranešimus apie Basti tyrimus, redakcijos direktorių. R. D'Aloyą supykdė užuomina, kad jis perdavė autoriams vaizdo įrašus ir galimus Basti priklausančius įrodymus.
Williamsas neigia, kad Basti jį supažindino su pagrindiniais liudytojais. Jis taip pat neigia D'Aloia teiginius, kurie, anot jo, yra „paprasčiausiai neteisingi“. Jis priduria, kad „nesupranta, kaip citavimas iš įrašytų interviu, kruopščiai pateiktų bendrovei, kuri netiesiogiai leido suprasti, kad tai yra jų medžiaga, gali pažeisti autorių teises“.
Teiginius apie Hitlerio gyvenimą tremtyje Argentinoje išjuokė istorikas Guy'us Waltersas, kuris knygos pasirodymo metu juos pavadino „2000 % nesąmone“.
„Tai absoliuti gėda. Joje nėra jokio turinio. Ji apeliuoja į apgaulingas sąmokslo teorijų mėgėjų fantazijas ir jai visiškai ne vieta istoriniuose tyrimuose“, - sakė jis.
Šį straipsnį „The Gardian" pakartojo po 11 metų pertraukos...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą