Spindintis prezidento Vladimiro Putino komforto švyturys virto apanglėjusiu koncertų salės skeletu

Radikalių islamistų išpuolis Maskvoje galėjo būti perspėjimas. Tačiau neatrodo, kad jis toks bus.

Šiandien apanglėjęs koncertų salės skeletas yra dūlėjantis užsienio įkvėpto ekstremizmo ir sąmoningo, namuose užauginto neišmanymo liudijimas.  

Didžiausias per du dešimtmečius teroro išpuolis Rusijoje užklupo V. Putiną įpusėjus jo gyvenimo pergalės ratą po rinkimų. 

Prieš kelias dienas Raudonojoje aikštėje jį sveikino vėliavomis mojuojanti minia, o Kremliaus prabangioje Andriejaus salėje jam plojo elitinė visuomenės veikėjų grupė.

Jo žinia skirtingoms grupėms buvo viena ir ta pati: Rusija kariauja istorinį karą prieš Ukrainą ir kad norint laimėti (o tai, be abejonės, bus padaryta), svarbiausia - visiška vienybė.

Taip pat ir supratimas apie priešą; kalboje Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) V. Putinas atmetė JAV perspėjimą apie artėjantį teroro išpuolį kaip "atvirą šantažą ir siekį įbauginti bei destabilizuoti mūsų visuomenę" ir liepė savo šnipams sutelkti dėmesį į "išdavikų" paiešką.

Praėjus devyniolikai valandų po to, kai į "Crocus" nusileido ginkluoti užpuolikai ir nužudė mažiausiai 140 žmonių, V. Putinas kreipėsi per televiziją.

Iki to laiko grupuotė "Islamo valstybė" paskelbė, kad išpuolį įvykdė pati, ir pateikė šiurpius filmuotus vaizdus iš pirmų rankų. 

Tačiau V. Putinas šios grupuotės neįvardijo. Jis kalbėjo bendrai apie "tarptautinį terorizmą".

Jis sakė, kad buvo sugauti keturi įtariamieji, bandę pabėgti į Ukrainą, palygino juos su "naciais" ir pažadėjo atkeršyti tiems, kurie "jiems vadovauja".

"Mūsų bendra pareiga dabar, bendražygiai fronte, visi šios šalies piliečiai, yra stovėti kartu vieningoje rikiuotėje", - sakė jis.

Kitoje galaktikoje šis baisus išpuolis galėjo tapti galutiniu skambučiu Rusijai ir išmušti ją iš dabartinės destruktyvios orbitos.

Tačiau viskas rodo, kad vietoj to V. Putinas formuos pasakojimą apie šį žiaurų įvykį taip, kad jis atitiktų jo, kaip pirmojo vyriausiojo autokrato šiuolaikinėje Rusijos istorijoje, planus.

Klastojimas

Nuo Putino atėjimo į valdžią prieš ketvirtį amžiaus visi rinkimai buvo laikomi mažiau laisvais ir sąžiningais nei prieš tai vykę rinkimai. 

Tačiau šis kovo mėn. balsavimas, kurį nepriklausoma rinkimų stebėtojų organizacija "Golos" pasmerkė kaip gryną "imitaciją", buvo kokybinis šuolis šliaužiančioje Rusijos kelionėje į autokratiją.

Likus keliems mėnesiams iki įvykio įvairios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės jau buvo pranešusios, kad prezidento administracija nurodė regionų pareigūnams užtikrinti, kad V. Putinas gautų apie 80 proc. balsų.

Šis skaičius būtų pranokęs paskutinį jo rezultatą 2018 m. ir sustiprinęs jo teiginį, kad didžioji dauguma rusų remia jo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais vykusius skirtingus, bet nuolatinius protestus, tai taip pat būtų ištempę pasitikėjimą iki ribos.

Tačiau vietoj to, kad šie protestai natūraliai stabdytų manipuliavimą - tūkstančiai rusų, išėjusių į gatves nepaisant karinės cenzūros, vargu ar reiškia konsensusą - Putino valstybės aparatas, regis, ėmėsi veiksmų ir perdavė jam 87 proc. balsų.  

Šis rezultatas, pasiektas praėjus mėnesiui po staigios V. Putino priešininko Nr. 1 Aleksejaus Navalno mirties, rodo ne tik tai, kad nėra jokios reikšmingos opozicijos, kaip atrodė iš pradžių.

Tai reiškia, kad apskritai nėra jokios opozicijos.

Prokremliško bulvarinio laikraščio "Moskovskij komsomolec" pirmojo puslapio antraštė, skirta tiems skaitytojams, kurie instinktyviai nesuvokė už šio numerio slypinčios dogmos, apibendrino: "Rusija - tai Putinas".

"Dabar jau pripažinta ir oficialiai įrodyta, kad prezidentui negali būti jokios opozicijos (ar net užuominos apie ją)", - sakoma toliau straipsnyje. 

Tai taip pat reiškia galutinį lūžį nuo epochos, kai Kremlius stengėsi išlaikyti kruopščiai kuriamą demokratijos fasadą, o ne akivaizdžiai demonstruoti Putino galią.

Temuras Umarovas "jaučiasi kaip namie", - sakė jis POLITICO, kalbėdamas telefonu iš Taškento (Uzbekistanas). 

Telegramoje Centrinės Azijos ekspertas ir Carnegie Rusijos Eurazijos centro bendradarbis palygino triuškinamą V. Putino rezultatą su įvairių buvusių sovietinių šalių autokratinių lyderių rezultatais.

V. Putino pergalės persvara atsiliko nuo Azerbaidžano (92,12) ir Tadžikistano (90,92) lyderių, tačiau aplenkė Baltarusijos Aleksandro Lukašenkos (80,20).

Umarovas sakė, kad V. Putinas šiandien jam labiausiai primena Uzbekistano stipruolį Islamą Karimovą (90,39 proc. 2015 m.), kuris beveik tris dešimtmečius laikėsi valdžioje centralizuodamas visą kontrolę ir negailestingai slopindamas nesutarimus. 

Tačiau dėl to jis taip pat patyrė "iliuzinių įsitikinimų" apie padėtį savo šalyje, nes pavaldiniai bijojo dalytis bet kokia informacija, kuri galėtų būti vertinama kaip neigiama, sakė Umarovas. 

Jis pridūrė, kad nors tarp autokratijų Vidurio Azijos šalyse ir dabartinėje Rusijoje esama aiškių paralelių, yra ir svarbių skirtumų.

Kalbėdamas likus kelioms dienoms iki teroro išpuolio "Crocus", jis sakė, kad "šios šalys neskelbė tokių dangiškų rezultatų po bandymo įvykdyti perversmą, po to, kai kalėjime mirė itin populiarus opozicijos lyderis, žmonės išėjo į protestus, ar po karo, kuris sukėlė įtampą šalyje".

"Atrodo, kad tai ne realios konsolidacijos atspindys, o tarsi V. Putinas bando pernelyg kompensuoti destabilizuotą padėtį savo šalyje", - sakė V. Umarovas.

Ne ISIS

Praėjus dviem dienoms po išpuolio, per televiziją vėl pasirodė labiau pasitikintis savimi V. Putinas. Šį kartą jis kalbėjo apie "radikalius islamistus", kurie veikė "neonacistinio Kijevo režimo" nurodymu. 

Tuo metu jo propagandistai jau buvo suradę kaltininkus Ukrainoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose, kurie, matyt, pasinaudojo radikaliaisiais islamistais, kad nuslėptų savo pėdsakus.

"Giliai širdyje kolektyviniai Vakarai visada mus niekino ir jautė neapykantą, besiribojančią su mirties troškimu", - rašė garsi televizijos veikėja Tina Kandelaki. 

Rusijos valstybinės televizijos komentatorius išpuolį apibūdino kaip turintį "europietiškojo nacizmo parašą". 

Kitas apžvalgininkas apkaltino "užsienio agentus" - terminą, naudojamą Kremliui kritiškai nusiteikusiems rusams stigmatizuoti, - kad jie stovi už šio incidento.

Tai atitinka tendenciją, pagal kurią Kremliaus oponentai arba kitokio gyvenimo būdo atstovai buvo vadinami teroristais ir ekstremistais; daugelis dabar teigia, kad tai galėjo padėti įvykdyti "Crocus" išpuolį, nes atitraukė saugumo tarnybų dėmesį. 

"Tie patys žmonės, kurie turi stebėti potencialius teroristus, taip pat nagrinėja atvejus, kai žmonės buvo kaltinami terorizmo pateisinimu ginant Ukrainą arba persekiojantys tuos, kurie priklauso tam tikroms religinėms mažumoms", - POLITICO sakė Aleksandras Verchovskis iš ekstremizmo tyrimų centro SOVA. 

"Yra tik tiek pajėgumų", - sakė jis.

Kaltinimų žaidimą lydėjo neslepiamas keršto troškimas. Įtariamųjų šaulių filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip juos kankina, regis, budeliai, plačiai išplatino aukščiausi Kremliaus žiniasklaidos atstovai. 

Buvo nufilmuota, kaip vienam iš įtariamųjų nupjaunama ausis ir įkišama į burną. Vienas tinklaraštininkas kruviną peilį paskelbė aukcione. Kitam įtariamajam trūko akies ir į teismą jis buvo atvežtas vos sąmoningas neįgaliojo vežimėlyje.

Atrodo, kad visa tai skirta atitraukti dėmesį nuo bet kokių viešų diskusijų apie realią atsakomybę už klaidas, kurios, atrodo, prisidėjo prie žiaurumo ir jo masto, įskaitant žvalgybos klaidas, lėtą policijos reakciją ir užrakintas duris, dėl kurių koncerto lankytojai negalėjo pabėgti.

Siekis kontroliuoti pasakojimą yra labai svarbus. Kai kur vietos valdžios institucijos nurodė valstybės tarnautojams padėti gėlių ir aplankyti improvizuotas atminimo vietas, kaip ir šio mėnesio pradžioje nurodė balsuoti, nors dėl didelio (ir spontaniško) solidarumo visoje šalyje to daryti nereikėjo.

Tačiau šis išpuolis atskleidžia Putino, kuris nuo pat visiškos invazijos į Ukrainą pradžios žadėjo palaikyti normalią padėtį, pažadą.

Užuot sprendęs tikruosius Rusijos pažeidžiamumo klausimus, jo valstybės aparatas dar labiau nei anksčiau motyvuotas demonstruoti visišką kontrolę. 

Paprastiems rusams, jau nekalbant apie šalies kaimynus, teks už tai sumokėti. 

Tuo tarpu V. Putino šalininkai neatrodo liūdintys dėl to, kad palieka demokratiją. "Aš palaikau sąžiningus rinkimus, kai tik jie yra aktualūs", - sakė 22 metų Sofija Nekrasova, balsavusi už V. Putiną. 

"Tačiau tuo metu, kai kovojame su Vakarų ginklais ir samdiniais, mums, kaip šaliai, demokratijos nereikia".

Šaltinis: politico.eu