Veneroje yra daug kartų daugiau ugnikalnių, nei manyta anksčiau: mokslininkai pateikia žemėlapį

Tai beveik 50 kartų daugiau, nei mokslininkai apskaičiavo ankstesniuose tyrimuose.

Naujasis Veneros ugnikalnių žemėlapis kartu su tyrimais paskelbtas žurnale "Journal of Geophysical Research: Planets". Jis buvo sukurtas naudojant NASA kosminio aparato "Magellan" padarytas radarines nuotraukas.

Tokie atradimai paskelbti naujų NASA ir Europos kosmoso agentūros (EKA) misijų, kuriomis siekiama atskleisti daugiau "Žemės dvyne" vadinamos planetos paslapčių, išvakarėse, rašo "Sky News".

Ankstesniuose tyrimuose buvo aptikta vulkaninės veiklos Veneroje įrodymų, tačiau Vašingtono universiteto Sent Luise mokslininkų darbas yra pirmas kartas, kai NASA zondo "Magellan" išvados buvo paverstos tokiu dideliu žemėlapiu.

Tyrimo bendraautorius Paulas Byrne'as sakė, kad tai "išsamiausias kada nors sudarytas visų Veneros vulkaninių struktūrų žemėlapis".

Nors Vašingtono komanda nežino, ar visi šie ugnikalniai yra aktyvūs, žemėlapis gali padėti nustatyti galimas būsimų išsiveržimų vietas.

Trikampiai žymi įvairaus dydžio ugnikalnius. Juodais taškais pažymėti deformuoti ugnikalniai, o geltonais kvadratėliais - ugnikalnių grupės "vulkanų laukuose" / Rebecca Hahn, Vašingtono universiteto Sent Luise / wiley.com nuotr.

Pagrindinė tyrimo autorė Rebecca Hahn užsiminė, kad jų tyrimo rezultatai gali būti tik magminio kūgio viršūnė.

Daugumos žemėlapyje užfiksuotų ugnikalnių plotis yra mažesnis nei 4,9 km, o tai laikoma gana mažu plotu. Todėl daugelis jų iki šiol liko nepastebėti, taip pat ir dėl to, kad anksčiau trūko modernios programinės įrangos.

"Anuomet žmonės ratais braižydavo apskritimus aplink ugnikalnius. Aš galiu tai padaryti tiesiog kompiuteriu", - sakė Chanas.

Ji mano, kad Veneros paviršiuje gali būti daug daugiau ugnikalnių, net ir mažesnių, kuriuos ateityje bus galima pamatyti naudojant dar pažangesnę vaizdavimo įrangą.

Veneros paviršiaus 3D kompiuteriniame modelyje matyti Maat Mons ugnikalnio viršūnė / NASA/JPL-Caltech nuotr.

Venera jau dabar yra geriau ištirta dėl ugnikalnių nei Žemė, nes visi jos ugnikalniai yra paviršiuje. Manoma, kad mūsų planetoje daugybė ugnikalnių yra pasislėpę po vandenynais. Mokslininkai tiksliai žino, kad pasaulyje yra tik 1 350 potencialiai aktyvių ugnikalnių.

NASA ir EKA rengia naujas misijas, kurių metu Venerą bus galima nufotografuoti detaliau nei bet kada anksčiau.

"Vis dar turime daug klausimų apie Venerą, į kuriuos negalime atsakyti. Mes dar tik pradedame", - pridūrė Paulas Byrne'as.

Veneros tyrinėjimas - kas žinoma

Anksčiau mokslininkai Veneros paviršiaus nuotraukose pastebėjo neįprastų jos plutos deformacijų pėdsakų, kurie rodo, kad jos viduje gali būti tektoninių procesų, tačiau mokslininkai neaptiko pėdsakų, kad Veneros mantijos viduje egzistuoja materijos srautai.

Prie išvados, kad Veneroje gali egzistuoti tektoniniai procesai, mokslininkams padėjo nuotraukos, kurios buvo gautos per JAV zondo "Magelanas" radarą. Jis tyrinėjo planetą nuo 1989 m. gegužės iki 1994 m. spalio mėn.

Journal of Geophysical Research: Planets"