Iš Vilniaus atvykusi Sondra Simana Klaipėdą lygino su Tvin Pyksu

Rinkdama medžiagą romanui S. Simana praleido daugybę valandų skaitydama 1994-1999 metų Klaipėdos spaudą, ilgai bendravo su tuo metu itin aktyviai įvairiose srityse dirbusiais miestiečiais, bohemai priskiriamais žmonėmis.

Tas laikotarpis pasižymėjo svarbiais pokyčiais, sako autorė.

„Mes išėjome iš sovietijos, iš to to kalėjimo, atėjome į Vakarų Europą, mes visą laiką buvome jos dalis, politiškai mes atėjome į kitą teritoriją, o ten – kitos žaidimo taisyklės. Tas virsmo laikotarpis dabar labai aktualus“, – „Vakarų ekspreso“ tinklalaidei „Laikas Klaipėdai“ pasakojo S. Simana.

Anot jos, tos kartos žmonėms buvo būdingas jausmų sąmyšis: ir džiaugsmas, ir nerimas, ir nežinia.

„Nerimo būsena, kuri persidengia su tokia vilties ir džiaugsmo būsena, ir nežinojimu, ką daryti (...) Tuo metu tas aklumas ką tik gimusio kačiuko, manau būdingas tai visai kartais“, – sakė S. Simana.

Bendrą pojūtį to meto Klaipėdoje S. Simana lygina su anuomet Lietuvoje pradėtu rodyti ir išpopuliarėjusiu legendiniu serialu „Tvin Pyksas“, kurio veiksmas vyksta išgalvotame miestelyje, pilname keistų personažų ir įvykių.

„Tas Tvin Pyksas tuometinei visuomenei ir bohemai buvo nauja kalba, kažkas tokio po tų visų rusiškų… Nebuvome matę tokios mistinės atmosferos.

(...)

Pojūtis, atmosfera, ta vokiško, fachtverkinio miesto niūruma, daugybė griuvėsių (...) Kažkas nešvaraus, bet šalia to – ta mistinė praeitis“, – sąsajas aiškino S. Simana.