Festivalis „Lauksnos“ ir šokdino, ir graudino

Birželio 27-30 dienomis Klaipėdoje vykusio ketvirtojo tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ dalyviai iš dešimties pasaulio šalių ir šokdino, ir graudino uostamiesčio gyventojus bei svečius, o patys mažiausi festivalio lankytojai mėgavosi Čekijos lėlių teatro tradicija.

„Lauksnos“ - analogo Lietuvoje ir Europoje neturintis renginys, kurio metu pristatomos UNESCO saugomos vertybės.

Unikali sutartinių muzikos kelionė

Pirmos festivalio dienos akcentas - sutartinės, kurios į UNESCO sąrašą įrašytos 2010 metais. Laikrodžių muziejaus kiemelyje vykusiame koncerte „Sutartinių sodai“ unikalų sutartinių skambesį dovanojo kolektyvai iš Aukštaitijos - „Alsūnė“, „Čiulbutė“, „Lygė“, „Pyniava“, „Rags“, „Saulala“, „Ratilio“ ir „Sasutalas“.

Talentingo elektroninės muzikos ir vokalinės perkusijos (beatbox'o) kūrėjo GON bei „Ratilio“ sutartinių giedotojų grupės iš Vilniaus pristatyta „Beat Bitela“ premjera sukūrė unikalią muzikos kelionę, kurioje tradicija susitiko su šiuolaikišku ritmu.

Nebuvo nė vieno žiūrovo, kuris kūnu nebūtų reagavęs į ritmą ir energiją: tiek šokusieji prie scenos, tiek sėdėjusieji ant suolų - visi lingavo klubais ir pečiais.

Pirmąją dieną nebuvo nė vieno žiūrovo, kuris kūnu nebūtų reagavęs į ritmą ir energiją.

Kafija, smuikavimas ir mylimojo ilgesys

Penktadienį festivalis persikėlė į Danės skverą. Jame veikusiame amatų miestelyje demonstruotas Lietuvos ir Latvijos nematerialus paveldas, Petrykivkos dekoratyvinė tapyba - unikalus Ukrainos liaudies meno pavyzdys - veikė kūrybinės dirbtuvės.

Lankytojų sielas ir gomurius glostė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojų vaišinama kafija (kava), tradicinio Mažosios Lietuvos gėrimo ragavusieji sakė, kad jis panašus į kakavą.

Vakarinėje festivalio programos dalyje Suomijos folkloro šokių ir muzikos grupė „Ottoset“ pristatė Kaustineno smuikavimo ir kitas su tuo susijusias praktikas, kuriose pagrindinis, nors ir ne vienintelis, melodinis instrumentas yra smuikas, ir festivalyje diktavęs šokių bei dainų tempą.

Poznanės technologijos universiteto folkloro šokių ansamblis „Poligrodzianie“ dovanojo žiūrovams tradicinį lenkų šokį polonezą, kurio metu buvo galima mėgautis muzika bei puošniais atlikėjų kostiumais.

Per portugalų grupės „Ideal de Fado“ koncertą prapliupo lietus, tačiau jis žiūrovų neišgąsdino. Jis greičiau papildė fado - jūreivių ir karių melancholiškų dainų apie nelaimingą meilę, ilgesį, išdavystę bei mirtį - nuotaiką, kuria ir baigėsi penktadienio vakaras.

Lėlės, transo būsena ir šokiai

Trečioji „Lauksnų“ diena dovanojo ne tik gerą orą, bet ir džiaugsmą mažiesiems festivalio lankytojams, kurių gausiausiai susirinko į lėlininkų grupės iš Čekijos „Divaldo Spejbla a Hurvinka“ pristatymą.

Lėlininkė, teatrologė Salomėja Burneikaitė nepaprastai džiaugėsi, jog „Lauksnose“ po kelerių metų pertraukos vėl pristatoma lėlių teatro tradicija.

„Antrame “Lauksnų„ festivalyje matėme italų lėlių gatvės teatro tradiciją, kur marionetės valdomos vielomis, o čekai lėlėm suvaldyti naudoja siūlus. Šią tradicinę marionečių valdymo sistemą sukūrė profesorius Jozefas Skupa apie 1930 metus.

Apie ją skaičiau tik iš vadovėlio, todėl be galo smalsu šią tradiciją pamatyti gyvai“,- pasakojo S. Burneikaitė.

Itin profesionaliai ir apgalvotai buvo sudėliota vakarinė programos dalis. Polifoninio dainavimo ir folkloro grupė „Pherhisha“ savo dainomis palietė jautriausias klausytojų stygas. Iš gilaus ir itin jautraus kartvelų skambesio Omar Hayat su grupe žiūrovus vedė į visai kitokią nuotaiką per gnaowa tradicijos pristatymą.

Tradicijos iš Maroko muzikos ekspresija klausytojus panardino į savotišką transo būseną, kurią kūrė ne tik muzikos ritmika, bet ir atlikėjų judesiai bei galvos apdangalų kutų sukimas.

Visgi didžiausią džiugesį ir euforiją susirinkusiesiems sukėlė mariachi muzikos tradicija, kurią pristatė grupė „Mariachi El Mexicano“ iš Meksikos. Penki skrybėlėti vyrukai pakėlė visą Danės skvero publiką ant kojų.

Pagal visiems iki skausmo gerai pažįstamas dainas, tokias kaip „Bamboleo“, „Cucaracha“ bei „Guantanamera“ šoko ir dainavo vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Šokio ritmu užsikrėtę festivalio lankytojai pasiliko toliau judėti tradiciniuose naktišokiuose.

Sekmadienis buvo paskutinė ir pati ramiausia festivalio diena, dedikuota šeimoms, kurios dar kartą galėjo pamatyti čekų lėlių teatro tradiciją bei dalyvauti skirtingose edukacijose, vykusiose Menų kiemelyje.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder