Italo vadovaujamas „Žalgiris“ ketvirtadienį Belgrade atkaklioje kovoje 76:83 nusileido Tel Avivo „Maccabi“.
Prasidėjus paskutinei minutei rezultatas buvo lygus, bet Wade‘as Baldwinas išvedė „Maccabi“ į priekį (78:76).
Kitoje atakoje Arnas Butkevičius suklydo, o siekdamas susigrąžinti kamuolį užgriuvo ant Bonzie Colsono kojos.
Teisėjų sprendimas buvo negailestingas – nesportinė pražanga likus žaisti 30 sekundžių.
Po šio epizodo B.Colsonas realizavo baudą, Joshas Nebo realizavo dvitaškį ir „Žalgiris“ nebeišsikapstė.
Savo komentarą apie rungtynes A.Trinchieri pradėjo nuo A.Butkevičiaus apgynimo.
„Visų pirma, tie, kas galvoja, kad Arno (Butkevičiaus) klaida kainavo mums pergalę, nėra „Žalgirio“ fanai, – sakė A.Trinchieri. – Tai buvo bloga klaida, bet niekada negali rodyti pirštu į vieną žaidėją.
Jis darė tiek daug gerų dalykų, tad norėjau iškart tai paminėti.
Žaidėme solidžiai, puikiai ir paskutines tris minutes – blogai. Tai kainavo mums rungtynes, daug klaidų.
Praradome kažkiek energijos ir taktiškai pralaimėjome rungtynes dėl neatkovotų kamuolių po krepšiu. Jie tą kovą laimėjo ir tai buvo didžiulė problema.
Mums reikia daugiau iš aukštaūgių kovoje dėl kamuolių ir daugiau fiziškumo iš visos komandos.“
– Ar problema kovoje dėl kamuolių buvo dėl fiziškumo trūkumo ar kažko kito?
– Užduodate šį klausimą, kad paaiškinčiau kažką apie kovą dėl atšokusių kamuolių.
Manote, kad galiu tai padaryti? Nežinau, ką atsakyti.
Atkovoti kamuoliai yra pozicijos užsiėmimas, energija, kietumas, noras, užsispyrimas.
Kai kurie gynybiniai pasirinkimai gali sudaryti problemų, pavyzdžiui, keičiantis ginamaisiais.
Bet viskas yra apie norą ir užsispyrimą. Buvome geri daugelyje aspektų, bet šis mums kainavo daug.
– Per paskutinę minutės pertraukėlę žaidėjams akcentavote kūno kalbą. Kada pajutote, kad jie šiek tiek pasidavė?
– Aš manau, kai pralaimi tokias rungtynes, esi labai nusivylęs, nusiminęs. Man tai nėra priimtina.
Tai ir pasakiau žaidėjams: padarėme tiek daug gerų dalykų ir šiandien nebuvo bloga diena.
Buvo blogas rezultatas.
Tačiau mes žaidėme, mes kovėmės, „Maccabi“ yra velniškai gera komanda.
Mes sugebėjome kontroliuoti (Wade’ą) Baldwiną ir (Lorenzo) Browną, jie mūsų nebaudė.
Fiziškumo mums trūko, bet aš negaliu padaryti taip, kad (Laurynas) Birutis svertų 140 kilogramų. (Kevarriusas) Hayesas buvo neįtikėtinas besikeičiančioje gynyboje.
Taigi, visos mūsų problemos gali būti išsprendžiamos komandiškai, o ne dėl vieno žaidėjo.
Turime būti geresni, ne visada žaisime su tokia atletiška komanda, bet turime gerėti kuo greičiau.
Kalbant apie kūno kalbą, kartais turime tendenciją pamiršti, kur buvome.
Prieš du mėnesius, kai atvykau, buvome mirę.
Aš galvoju, kad įvertinus situaciją, sužaidėme solidžias rungtynes.
Mums kažko trūko, bet trūksta visą sezoną. Likus minutei dar turėjome lygų rezultatą.
Vienintelis dalykas, kurio negaliu garantuoti ir kontroliuoti, yra švieslentė mačo pabaigoje.
Galiu daryti įtaką pastangoms, žaidimui puolime, priėjimui prie gynybos.
Tačiau galutinis rezultatas yra daugybės dalykų pasekmė. Kažkur trūko atkovotų kamuolių, kažkur teisingų sprendimų pabaigoje. Bet visi kiti dalykai buvo geri.
– Užsiminėte, kad norite užstoti Butkevičių. Kiek svarbu palaikyti žaidėjus po tokių rungtynių?
– Neklauskite manęs, nesu tinkamas vyrukas.
Padariau tai, ką jaučiau. Savo žaidėjams esu visiškai sąžiningas.
Pasakau tai, ką jaučiu viduje, esu aistringas, nesislepiu.
Žinau, kaip Arnas jautėsi tame momente bei manau, kad jis sužaidė puikias rungtynes.
Nenoriu, kad kas nors badytų pirštais į mano žaidėjus.
– Ar pralaimėjimas dar skausmingesnis, kai kovojama dėl įkrintamųjų?
– Skauda. Mažiau ar daugiau, bet skauda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą