Bėgdami pagerbs Laisvės gynėjus

Šis bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto iki Klaipėdos miesto savivaldybės (apie 8 km) vyks jau 22-ąjį kartą.

Norintieji gali pasirinkti ir trumpesnį atstumą - nuo Vasaros estrados iki Klaipėdos savivaldybės (apie 3 km).

Ilgosios distancijos sausio 12 dieną startas - 20 val. Nuo Vasaros estrados bėgikai pajudės apie 20.20 val.

Tai bėgimas, turintis gilią prasmę - pagerbti didvyrius, kovojusius už mūsų šalies laisvę.

Atvyks latviai ir ukrainiečiai

Kasmet dalyviai į šį bėgimą susirenka patriotiškai nusteikę - kai kurie su vėliavomis rankose, kiti - trispalvėmis išsipaišę veidus ir panašiai. Tvyro vienybė ir nuostabi atmosfera.

Ir šiemet renginio organizatoriai ragina klaipėdiečius, miesto svečius, kurių kasmet būna išties daug, nepamiršti trispalvės spalvų ir dėl saugumo, bėgant tamsiu paros metu, pasistengti būti matomiems - pasirūpinti atšvaitais, šviečiančiomis apyrankėmis ir panašiai.

Išankstinė registracija jau vyksta internete timingapp.lt.

Trečiadienį jau buvo užsiregistravę arti 150 bėgikų.

Daugiausia registruojasi pagrindinei 8 km distancijai (jau yra užsiregistravę apie 100 dalyvių), kiek mažiau - 3 km distancijai.

Pasak renginio organizatorių, tradiciškai žmonės aktyviau pradeda registruotis likus kelioms dienoms iki renginio pradžios.

Nemaža dalis registruojasi dar ir renginio dieną varžybų vietoje.

Tradiciškai į šį bėgimą registruojasi žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių, atvyksta svečių ir iš kaimyninių valstybių.

"Dabar, kaip matome pagal registraciją, jau užsiregistravo bėgikai iš Liepojos (Latvija), Odesos (Ukraina), Vilniaus, Plungės, Gargždų, Palangos, Rietavo, Šilalės, Stoniškių ir Klaipėdos rajono.

2022 metais šiame bėgime varžėsi per 330 dalyvių - 8 km trasą įveikė 224 bėgikai, 3 km trasą - 111 dalyvių.

Šiemet tikimasi sulaukti per 400 dalyvių. Ir bėgimo nuostatuose akcentuojame, kad pirmieji 400 finišavusių bėgimo dalyvių, nepriklausomai nuo įveiktos trasos, bus apdovanoti atminimo medaliais.

Pabrėžiama ir tai, kad dalyvių registracija į šį bėgimą - nemokama.

Bėgimas nuo 2001 metų rengiamas klaipėdiečių - laisvės gynėjų ir Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva, bėgimą organizuoja Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla ir Klaipėdos miesto sportininkų namai.

PRASMINGA INICIATYVA. Vienas iš Laisvės gynėjų dienai paminėti bėgimo iniciatorių Algirdas Grublys (viduryje) kasmet pats įveikia šią trasą. Algirdo PLUNGĖS archyvo nuotr.

Žmonės stojo prieš tankus

Klaipėdos sporto istorikas Algirdas Plungė su „Vakarų ekspresu“ pasidalijo Sausio 13-osios įvykių chronologija ir papasakojo minėto bėgimo istoriją.

"Nepraėjus nė vieneriems metams nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, 1991 metų sausio pradžioje, nepriklausomybei nepritariančios priešiškos jėgos bandė jėga sužlugdyti ką tik užgimusią Lietuvos laisvę. Vilniuje buvo užgrobtas radijo ir televizijos pastatas, televizijos bokštas.

Norėdami apginti užimamus svarbiausius objektus, susirinko didžiulės minios žmonių. Į Vilniaus gatves buvo išvesta dar tebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos kariuomenė, tankai. Žuvo keliolika taikių gyventojų, buvo daugybė sužeistųjų.

Šiuo neramiu laiku buvo kilęs realus pavojus ir Klaipėdos gyventojams. Pastebėtas sujudimas kareivinėse, tankų daliniuose. Prie svarbiausių miesto objektų sausio 13-osios naktį susirinko minios klaipėdiečių. Miesto valdžios būstinėje - Savivaldybės pastate (Liepų g. 11) užsibarikadavo Savivaldybės darbuotojai, skautai, savanoriai.

Liepų gatvė nuo tuometinės Lenino aikštės (dabar Atgimimo) ir nuo Karoso gatvės užtverta stambiagabaritėmis statybinėmis mašinomis, tarp jų - minia žmonių, nekantriai laukiančių pranešimų iš Vilniaus. Dar tebestovintį Lenino paminklą saugo keturi šarvuočiai ir kareiviai su automatais.

Gynybos štabui vadovauja skauto uniforma apsirengęs vicemeras Rimantas Ulevičius. Jis susirinkusiems žmonėms per garsiakalbį pranešinėja apie įvykius Vilniuje.

Visus veiksmus koordinuoja miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, įsikūręs Tarybos pastate Vilties gatvėje. Ties šiuo pastatu irgi susirinko nemažas būrys klaipėdiečių.

Trečias ypač svarbus saugomas objektas - Girulių televizijos bokštas.

Vilniuje užgrobus televizijos ir radijo pastatus, ryšys su pasauliu buvo palaikomas per Sitkūnų (Kauno r.) radijo stotį ir Girulių televizijos bokšto antenas", - pasakojo A. Plungė.

Tik po kelių parų klaipėdiečiai galėjo pasijusti ramiau.

„Sunku pasakyti, ar Klaipėdoje dislokuoti kariškiai negavo komandos iš aukščiau, ar pabūgo susirinkusios minios, bet rimtesnių konfliktų nebuvo. Be abejo, įtakos turėjo ir įtaigūs miesto Tarybos pirmininko Vytauto Čepo pokalbiai su Klaipėdoje dislokuotų kariškių vadais. Su jais iki tol jau buvo ne kartą diskutuota, jų šeimos gyveno čia, tarp mūsų. Ko gero, morališkai jiems nebūtų buvę lengva pakelti ginklą prieš savo kaimynus ir kitus žmones, su kuriais ne vieneri metai bendrauta“, - svarstė A. Plungė.

Minint tragiškų 1991 metų sausio 13 dienos įvykių dešimtmetį, 2001 metais pirmą kartą buvo surengtas bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto iki Savivaldybės pastato Liepų gatvėje.

Starto ir finišo vietos parinktos neatsitiktinai: būtent šie objektai buvo saugomi tuo neramiu laiku.

Kokie rekordai?

„Verta paminėti, kad idėja surengti šį renginį kilo vienam iš aktyvių to meto įvykių dalyviui, tuometiniam Valstybės saugumo departamento Klaipėdos valdybos vadovui Algirdui Grubliui. Jis ne tik prisideda prie bėgimo organizavimo, bet ir pats dalyvauja renginyje, kiekvienais metais bėgdamas 8 kilometrus. Buvusiam orientavimosi sporto entuziastui šis nuotolis nesunkiai įveikiamas. Tiesa, paskutiniais metais jis jau rinkosi trumpesnę 3 kilometrų distanciją, nusprendęs, kad jo amžiaus bėgikui užtenka ir trumpesnės distancijos“, - sakė A. Plungė.

Bėgimas nepraranda populiarumo, jame dalyvauja ne tik klaipėdiečiai, dažnai susilaukiame svečių iš kitų miestų, kaimyninių respublikų. Vyrų grupėje daugiausiai kartų nugalėtoju yra tapęs klaipėdietis Egidijus Rupšys, moterų grupėje - net 9 kartus - Gytė Norgilienė.

Ji yra ir moterų grupės trasos rekordininkė - 27 min. 52 sek. Vyrų rekordas priklauso kauniečiui Tomui Venskūnui, kuriam 2007 metais pavyko iš Girulių parbėgti per 23 min. 46 sek.

Po du kartus bėgimą yra laimėję Eglė Krištaponytė, Vera Djakova, Ugnė Žvinklytė, Tomas Venskūnas, Nerijus Ruzveltas.