Pasidomėjome, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena iš Klaipėdos kilęs jaunasis sportininkas.
Edai, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja tavo stovykloje?
Nuotaikos geros po pirmųjų dviejų „Grand Slam'ų“, sužaistų šį sezoną Paryžiuje ir Londone, emocijos geros. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sužaisti savo pirmus „Grand Slam'us“.
Neseniai turėjai galimybę žaisti atrankoje į Didžiojo kirčio turnyrą Vimbldone, tačiau po atkaklios kovos pralaimėjai prieš beveik 100 vietų ATP reitinge aukščiau stovintį japoną D. Taro.
Taip, buvo apylygis „matchas“ pirmajame sete ir turėjau „Set Point'ą“, vieną tašką iki seto. Į labai lengvą kamuolį iš oro nepataikiau… Tai ir nulėmė pirmą setą, todėl pralaimėjau, ir po to sunkiai buvo atsigauti psichologiškai po tokios klaidos. Ir, aišku, jis (D. Taro - aut. past.) pradėjo žaisti su daugiau pasitikėjimo, tai sunku buvo grįžti. Manau, kad tas taškas ir nulėmė viską.
Ar varžovas tave kuo nors nustebino? Galbūt parodė tai, ko nesitikėjai, ir suteikė patirties ateities kovoms?
Ne, visiškai ne. Nenustebino, nes tame lygyje visi panašiai žaidžia ir tiesiog galima sakyti, kad aš pralaimėjau pats. Čia mano klaida buvo.
Turbūt įspūdingiausią pergalę savo dar jaunoje karjeroje šventei būtent Vimbldone 2021 m., kai kartu su ispanu Alejandro Manzanera Pertusa tapote jaunių dvejeto čempionais. Koks jausmas buvo vėl žengti ant Vimbldono žolės, kuri prieš ketverius metus tau atnešė auksą?
Buvo tikrai labai smagu. Dar smagiau nei buvo jauniuose, nes yra visai kitas jausmas būti jaunių turnyre ir dabar, kai esu profesionaliame turnyre. Tai buvo viena iš mano svajonių, įgyvendinau tai ir buvo labai smagu grįžti atgal ten.
Laimėjai „Challenger“ titulus tiek Čarlstone, tiek Kretoje. Ar šios pergalės sustiprino tavo tikėjimą, kad jau esi pasiruošęs pagrindiniam „Grand Slam“ etapui?
Faktas - jei gali laimėti „Challenger“ lygio turnyrus, gali žaisti ir „Grand Slam“ turnyruose jau užtikrintai, nes daug žaidėjų, kurie tai padaro, pasirodo neblogai ir „Grand Slamuose“. Tai man suteikė daug pasitikėjimo.
Kaip, tavo nuomone, pasikeitė žaidimas ar mąstymas per pastaruosius sezonus, lyginant su ankstesniais?
Žaidimas gal nelabai pasikeitė, aišku, patobulinau daug dalykų, daug techninių dalykų esu patobulinęs, fiziškai sustiprėjęs, o labiausiai pasikeitė mano psichologinis pasirengimas, šiaip psichologija bendrai. Esu sustiprėjęs psichologiškai, subrendęs labiau nei prieš keletą metų. Tikrai nemažai kas pasikeitė šiais aspektais.
Minėjai, kad šiuo metu esi Ispanijoje, o ateinančių dienų treniruočių grafikas bus intensyvus. Kokios sąlygos ten treniruotis?
Sąlygos labai geros, daug žaidėjų, su kuriais galiu treniruotis. Oras tikrai labai geras, aišku, dabar vasarą karšta ir yra sunkiau treniruotis. Čia, Alikantėje, retai lyja, tad galima visą laiką treniruotis lauke. Sąlygos tikrai labai geros, palankios.
Nuo penkiolikos metų tave lydi ispanų treneris Ivánas Navarro. Koks šiuo metu jūsų santykis?
Labai geras. Jau tiek metų esame kartu, aš jį pažįstu labai gerai, jis mane pažįsta labai gerai. Esame suartėję, pasitikim vienas kitu, ir santykis labai geras, dirbsim toliau kartu.
Kaip manai, ar labai artimas ryšys tarp sportininko ir trenerio gali padėti siekti aukštų rezultatų? Ar vis dėlto svarbu išlaikyti tam tikrą „darbinį atstumą“?
Manau, kuo artimesnis esi su treneriu, tuo labiau vienas kitu pasitikite ir sužinote daugiau dalykų vienas apie kitą, kurie gali padėti stumti vienas kitą į priekį.
Trenerio įtaka, ypač jaunam atletui, gali būti lemiama. Ar galėtum pasidalinti kokiu nors gyvenimišku patarimu ar fraze, kuri tau įstrigo iš trenerio lūpų ir lydi iki šiol?
Nėra taip, kad kažkokia viena frazė įstrigusi, tiesiog jo palaikymas man labai padeda ir, teisingai, labai svarbu pasirinkti gerą trenerį, kuris tave supranta ir tu jį supranti. Tai nuo pat karjeros pradžios svarbu išsirinkti gerą trenerį.
Ar vaikystėje turėjai mėgstamą tenisininką ar idealą, į kurį lygiavaisi?
Taip - Roger Federer ir Ričardas Berankis.
Tavo kartoje nėra daug lietuvių, siekiančių aukščiausio profesionalaus teniso lygio. Ar jauti atsakomybę būti tarsi vėliavnešys jaunajai kartai? Ar matai save kaip įkvėpimą kitiems?
Nėra daug, yra mano kitas draugas Vilius (Gaubas - aut. past.), tai mes kartu su juo esame tų pačių metų gimimo, užaugome kartu ir šiuo metu esame du geriausi Lietuvos tenisininkai.
Aišku, jausmas yra labai geras. Jau anksčiau svajojau, kad pasieksiu šį momentą, tad labai džiaugiuosi, kad dabar esu ten, kur esu. Stengiuosi įkvėpti jaunus tenisininkus lietuvius, kad tokia maža šalis kaip Lietuva irgi gali daug ko pasiekti. Kaip seniau mane įkvėpdavo Berankis, dabar bandau siekti to paties.
Nors Lietuvą palikai gana anksti, vis tiek grįžti namo. Kokia tau atrodo dabartinė teniso situacija Lietuvoje? Ar, tavo nuomone, sportas juda tinkama kryptimi?
Taip, faktas. Atsiranda daugiau kortų, turime didelę SEB areną Vilniuje, turim sąlygas tikrai vienas iš geriausių Europoje. Tačiau mums trūksta žaidėjų ir trenerių, bet dabar auga tas skaičius, susidomėjimas tenisu Lietuvoje ir manau, tenisas Lietuvoje juda tikrai gera kryptimi.
Nors šiuo metu su Viliumi Gaubu didelės konkurencijos tarpusavyje Lietuvoje neturite, kaip manai, ar artimiausiu metu galime sulaukti dar bent kelių perspektyvių jaunųjų tenisininkų iš Lietuvos?
Labai tikiuosi ir esu girdėjęs kelis, kurie jauniai dabar žaidžia neblogai ir labai tikiuosi, kad atsiras jų, nes mums Lietuvoje reikia daugiau gerų žaidėjų.
Klaipėda - tavo gimtasis miestas. Ką tau reiškia šis miestas šiandien? Ar grįžęs jauti emocinį ryšį?
Reiškia labai daug, nes aš ten gimiau ir visada jis bus mano mėgstamiausias miestas. Visada, kai grįžtu, yra smagu pamatyti savo draugus, savo aplinką, kurioje užaugau.
Įsivaizduok, kad šį interviu skaito jaunas tenisininkas iš Lietuvos. Kokius patarimus jam duotum, jei jis svajoja apie profesionalią tenisininko karjerą?
Pasitikėti savimi - tai yra svarbiausia. Tikėti, kad gali, ir įdėti viską, ką gali, į tą sportą, į tenisą. Jeigu tikrai myli tą sportą ir įdėsi viską, ką gali, - sugebėsi pasiekti tai, apie ką svajoji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą