Istorinį medalį Europos jaunių čempionate iškovojusi lietuvė: „Noriu į olimpines žaidynes“

Sekmadienį jaunoji sportininkė startavo net dviejuose pirmenybių finaluose. Nors vienviečių kanojų 500 metrų rungties finale nepasisekė, Julija Jevtušenkaitė ambicingai žvelgė į olimpinės 200 metrų rungties finalą. 

Jame greičiausia buvo ukrainietė Jelyzaveta Vozniuk, antra finišo liniją kirto vengrė Petra Paragi, o bronzą išplėšė trenerio Prano Gadeikio auklėtinė. „Smagu, esu labai patenkinta! Neįtikėtina, kad tai padariau“, – tik po finišo džiaugėsi ji.

Šiaulietės iškovota bronza – istorinė. Tai yra pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos baidarininkų ir kanojininkų iškovotas apdovanojimas Europos čempionatų moterų varžybose. 

Beje, tai antrasis tarptautinėse varžybose J.Jevtušenkaitės iškovotas medalis – prieš tai teko džiaugtis „Olympic Hopes“ varžybų sidabru.

„Pamenu, tėvai brolius norėjo vesti į regbio treniruotes, mes su sesė irgi užsimanėme, – savo sportinio kelio pradžią prisiminė J.Jevtušenkaitė. – Patiko, bet greitai nusibodo… Man patikdavo bėgioti, apibėgti žmones, daug veiksmo būdavo, bet pati bijodavau pulti varžoves. 

Tai man trukdė tapti gera žaidėja. Dar esu lankiusi pramoginius šokius ir grojau būgnais.“ 

Kaip mažoji Julija groja būgnais, matė „Lietuvos talentų“ žiūrovai. „Būgnų lazdelės į mano rankas pateko, kai man buvo šešeri… Dabar jau nebegroju, – pasakojo jaunoji atletė. – Atrodo, kanoja mane pakerėjo tiek, kad pamiršau visus prieš tai turėtus pomėgius. 

Atsisveikinusi su regbiu susidomėjau baidarių irklavimu. Bet mano mokykloje dirbo treneris, treniravęs kanojininkus. Išbandžiau, patiko. Visiškai netyčia viskas pavyko.“ Pirmi kartai – tiesiog smagus laikas su draugais. 

„Čia kol irkluoti normaliai neišeidavo, – nusijuokė penktus metus irkluojanti J.Jevtušenkaitė. – Tačiau tik išmokusi laikyti balansą supratau, kaip smagu matyti kiekvieną kartą didėjantį greitį vandenyje. Kiekvieną dieną darėsi vis įdomiau.“

Prabilusi apie varžybas ir jausmus, J.Jevtušenkaitė tik mirktelėjo akimi: „Viskas priklauso nuo distancijos“.

„Kartais tikrai gerai jaučiuosi ir laukiu starto… 200 metrų rungtis man pati smagiausia, nes man patinka viską daryti greitai. Varyti kuo greičiau? Čia jau mano dalykas, – nusišypsojo šiaulietė. 

– Jei matau, kad mane bando lenkti, noriu irkluoti dar greičiau. Ir man dažniausiai pavyksta. 

Kiekvienas, bandantis mane aplenkti trasoje, tampa mano motyvacija. 500 metrų rungtis? Kiek sudėtingiau. Tik galvoju, kaip susidėlioti taktiką, kaip iškentėti iki finišo. Kartais, žinoma, patinka ir ši rungtis.“ 

Į Rumuniją, kur vyko Europos jaunių čempionatas, J.Jevtušenkaitė vyko norėdama varžytis dėl medalio: „Ir tikėjau, kad galiu jį iškovoti. Tik mane neramino savijauta – visas varžybas labai silpnai jaučiausi, sunku buvo irkluoti netgi pačias trumpiausias atkarpas per apšilimus. 

Tad truputį buvau praradusi viltį kovoti dėl medalio. Ir neturiu atsakymo, kaip man finale viską pavyko padaryti.“

J.Jevtušenkaitė teigia nebijanti svajoti: „Labai noriu į olimpines žaidynes“. „Stengiuosi... Kartais gal net per daug to sporto mano gyvenime būna. Sugebu perspausti iš to didelio noro. 

Bet visada noriu grįžti irkluoti. Ir aš tikiu, kad sporte pasieksiu tikrai nemažai, – sakė kanojininkė. – Nėra paprasta derinti sportą su mokslais, nes kartais tenka praleisti pamokas. Tada jau būna reikalų. 

Tačiau dievinu vasaras, kai irkluoti galiu keliauti vos atsikėlusi, vėliau pailsėti, o vakare vėl į treniruotę. Ir taip visą vasarą – tik sportas. Žiemą laukia treniruočių stovyklos. Smagu!“

Po bronzinio auklėtinės finišo susigraudinęs treneris P.Gadeikis teigė, kad džiaugsmo ašarų niekada nereikia gėdytis. 

„Žinojome, kad į varžybas važiuosime kovoti dėl medalių – sakė treneris. – Jau pavasarį ji demonstravo puikius rezultatus, kuriuos lyginome net su suaugusiųjų pasiekimais varžybose.“ 

Treneris pabrėžė, kad J.Jevtušenkaitės paslaptis paprasta: „Tai – gabi mergina. Be to, fiziškai stipri, darbšti, puikios mąstysenos. Talentas.“ 

O paklaustas apie olimpines žaidynes P. Gadeikis nusišypsojo. „Iki olimpinių žaidynių dar treji metai – jau galima apie tai kalbėti. Per tuos metus tikrai galima pasirengti olimpiadai. Julija aš nė kiek neabejoju", – pabrėžė P. Gadeikis.