Klaipėdietis - ultralengvųjų orlaivių pasaulio čempionas

„Emocijos - geros, tačiau dar nespėjau pailsėti, esu išsekęs. Išvargino ilga kelionė automobiliu. Toks jau mūsų sportas - lėšų mažai, be to, pats turi su specialia priekaba vežtis skraidyklę. Aukojame savo lėšas, laisvalaikį, atostogas, kad galėtume nuvykti į čempionatą ir atstovauti Lietuvai. Smagu, kad pavyko iškovoti pasaulio čempiono titulą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Urasov.

Anot jo, šįkart pasaulio čempionate visi dalyviai buvo labai draugiški, o atmosfera - šilta.

„Nebuvo nuoskaudų ir kokių nesusipratimų. Visi dalyviai stengėsi pademonstruoti tai, ką ore sugeba geriausiai. Tai mūsų hobis ir savęs realizavimas, o jei dar pavyksta laimėti čempiono titulą ir puikai reprezentuoti savo gimtąją šalį - išvis nuostabu“, - akcentavo pasaulio čempionas.

Klaipėdietis jau 2022 metais buvo iškovojęs savo orlaivių klasėje pasaulio čempiono vardą, tad į Didžiąją Britaniją vyko ginti šio titulo.

„Man 38 metai. Mokykloje lankiau aviamodeliavimo būrelį, ten užsikrėčiau aviacija. Po studijų kelis metus skraidžiau parasparniu. Dabar jau šešti metai skraidau motorizuota skraidykle, su kuria 2022 metais tapau savo klasės pasaulio čempionu“, - prisistatė M. Urasov.

Čempionas apgailestavo, kad ši sporto šaka, deja, mažai žinoma, daugiau paremta entuziazmu ir asmeninėmis lėšomis.

„Valstybė per Aukšto meistriškumo sporto programą tik dalinai dengia išlaidas reikalingas pasiruošti čempionatui, nuvykimui su visu inventoriumi į varžybų vietą, pragyvenimui varžybų metu ir grįžimui atgal į Lietuvą. O papildomas lėšas rinkau asmeniškai - geranoriškų žmonių dėka, kurie norėjo padėti garsinti Lietuvos vardą“, - kalbėjo sportininkas.

Tai - gabus, darbštus žmogus, garsinantis Klaipėdą.

„Noriu labiau populiarinti šią sporto šaką per savo pasiekimus“, - kalbėjo programuotoju dirbantis, tačiau sporto neapleidžiantis M. Urasov.

Jis teigė, kad per varžybas su orlaiviu dažniausiai kyla į pusės kilometro aukštį.

„Ore vaizdai ir pojūtis - kažkas neapsakomo. Pamatai žemę visai kitu kampu, pasijauti lyg skriejančiu paukščiu“, - šyptelėjo M. Urasov.

Jis pabrėžė, kad ši sporto šaka labai estetiška, reikalaujanti techninių sugebėjimų.

„Man šis sportas - artimas širdžiai. Vienas kolega, kai grįžau iš čempionato, net juokavo: “štai prieš kelias dienas dar sėdėjai prie kompiuterio, programavai, o į darbą grįžai jau su pasaulio čempiono titulu.„ Sunku patikėti“, - pasakojo M. Urasov.

Asmeninio archyvo nuotraukos