Senelio dovana tapo lemtinga: suremontuotu motociklu - į sporto aukštumas

„Anksčiau, kai motociklu bent šiek tiek pakildavau į orą, būdavo, kaip sakoma, pilnos kelnės laimės, o paskutiniu metu - man tai jau įprasta. Nors neslėpsiu, per varžybas kraujas tiesiog verda nuo adrenalino. Jei ir nugriūvi, tuo metu net nejauti skausmo, atsistoji nuo žemės, nusipurtai dulkes ir leki toliau į trasą“, - duodamas interviu „Savaitės ekspresui“ šyptelėjo 26-erių tituluotasis motokrosininkas Nerimantas Jucius.

Jis šiuo sportu profesionaliai užsiima jau dešimtmetį ir šiemet pasiekė tai, ko per vieną sezoną nėra pavykę nė vienam mūsų šalies motokrosininkui - tapo ne tik Lietuvos motokroso čempionu, bet ir triumfavo „Endure“ ir „Cross Country“ varžybose bei tapo Europos „Cross Country“ taurės varžybų nugalėtoju.

„Džiugu, kad pasiekiau tai, ko dar niekam iš Lietuvos motociklų sporto istorijoje nepavyko. Apie tokius pasiekimus sezono pradžioje net nesvajojau... Kai pasiryžau dalyvauti ne vienoje, o net keliose disciplinose, teko treniruotis ne su vieno tipo motociklu, o su dviem visiškai skirtingoms kategorijoms priklausančiais motociklais. Tarp jų bendra tik markė ir ratų skaičius“, - šyptelėjo sportininkas.

 

Po pievas - nuo 10 metų

Kai dar dešimtmečiam Nerimantui senelis padovanojo seną nevažiuojantį mopedą „Ryga“, net nemąstė, kad iš šio berniuko išaugs tikra motociklų sporto žvaigždė.

„Galbūt padėjo tai, kad senelis padovanojo nevažiuojantį motociklą ir sakė pačiam jį susiremontuoti. Kai pats įdedi darbo ir širdies, tada ir dovana tampa mielesnė ir artimesnė širdžiai“, - sakė sportininkas.

Jis puikiai pamena, kaip su tėčiu tvarkė minėtą mopedą ir su kokiu malonumu vėliau lakstė po savo gimtojo miestelio - Kvėdarnos - pievas ir laukus.

„Mano gimtinėje - daug pievų, laukų, miškų, tad buvo kur palakstyti. Prie mopedo vairo sėdžiu nuo dešimties metų, tad patirties tikrai turiu“, - šyptelėjo N. Jucius.

Tiesa, į motociklų sportą jis pasuko gerokai vėliau - nuo 16-os.

„Vieną dieną pabodo važinėti po pievas. Užsinorėjau sportinės kovos ir varžybų. Pirmąsias pergales šiame sporte pradėjau skinti septyniolikos. Taip ir užsikabinau“, - sakė motociklininkas.

 

Dėl rinktinės - mįslė

N. Jucius „Cross Country“ varžybose pradėjo dalyvauti tik pernai, o motokrose šis sezonas jam buvo jubiliejinis - dešimtasis.

„Šį sezoną jaučiausi ypač stiprus, greitas ir pasiruošęs atstovauti Lietuvai nacionalinėje rinktinėje. Deja, į ją nebuvau įtrauktas net ir tada, kai tapau oficialiu Lietuvos motokroso čempionu ir turėjau visas teises į vietą rinktinėje. Žinoma, toks Lietuvos motociklų federacijos sprendimas man iki šiol yra mįslė, tačiau tikiu, jog dar turėsiu galimybę atstovauti Lietuvai pasaulyje“, - sakė N. Jucius.

Dėl šio sezono pergalių jis atidavė dalelę savęs, o apie nerūpestingą laisvalaikį tiesiog buvo pamiršęs.

„Kai normalūs žmonės atostogavo vasarą, man atostogos prasideda tik dabar, kai sporto sezonas baigtas. Pavasaris ir vasara buvo paskirti treniruotėms, technikos ruošimui ir varžyboms“, - sakė sportininkas.

 

Gyvenau itin intensyviu ritmu - 2021 metais dalyvavau 27 varžybose, ir nebuvo tokių varžybų, kurias baigčiau be lipimo ant apdovanojimų pakylos.

Tuoj pat Nerimantas pridūrė: „Smagu, kai pastangos ir darbas duoda vaisių, gaila tik, kad iš taurių ir medalių sriubos neišvirsi, o šios sporto šakos atstovams net ir su aukštais pasiekimais Lietuvoje rasti rėmėjų yra gan sunku“, - sakė Klaipėdos komandos „Tiesiai iš ūkio - Kirai - Gull MX“ narys.

Jis pasidžiaugė tuo, kad sportinių aukštumų padeda siekti šios komandos atstovai ir rėmėjai.

„Be jų pagalbos išlikti šio sporto aukštumose būtų labai sudėtinga“, - pabrėžė jis.

Nerimantas Jucius šį sezoną motociklininkų varžybose triumfavo daugybę kartų.

Nerimantas Jucius šį sezoną motociklininkų varžybose triumfavo daugybę kartų.

Svajonė - Dakaras

Prakalbus apie tai, kad vaizdas motokroso trasoje, kai gaudžia motociklų varikliai ir į orą skraido jų būriai, iš pažiūros atrodo išties pavojingai, ir pasiteiravus, ar dažnos sportininkų traumos, N. Jucius atsakė: „Rizikos lygis turbūt yra didesnis nei daugelio kitų sporto šakų, tačiau jei viską atlieki profesionaliai, tada tai tampa tiesiog įprasta ir apie jokius pavojus net nemąstai. Kai pakyli aukštai į orą, tiesiog nebejauti. Tai tampa natūraliu veiksmu.“

Tiesa, N. Jucius teigė, kad adrenalino kaskart per varžybas pasisemia į valias.

 

„Buvau ne kartą kritęs, teko patirti ir rankos lūžį, buvo lūžęs ir raktikaulis, ir skilęs čiurnos kaulas, tačiau tuo metu nieko nejauti. Taip būna užvaldęs adrenalinas, kad skausmą pajauti tik vėliau“, - sakė sportininkas.

Visgi, jo įsitikinimu, per 10 metų patirti tik tokias traumas - ne bėda.

„Būna, kad ir krepšininkai aikštelėje patiria kur kas rimtesnes traumas. Manau, kad man čia nieko rimto nenutiko“, - šyptelėjo N. Jucius.

Jis teigė, kad nežada apsiriboti vien šių metų pasiekimais.

„Kitą sezoną lauks dar didesni iššūkiai. Gal dar syki pavyks padaryti tai, kas iki šiol atrodė neįmanoma?“ - pats garsiai savęs klausė sportininkas.

Viena iš didžiausių jo su sportu susijusių svajonių - išbandyti jėgas Dakaro ralyje.

„Pradėsiu startuoti raliuose ir pažiūrėsiu, kaip man seksis. Jei viskas gerai, labai norėčiau startuoti ir Dakaro ralyje. Tai viena iš mano svajonių“, - akcentavo N. Jucius.

Kvėdarniškio gyvenime yra ir daugiau džiugių naujienų - jis pasipiršo savo draugei ir dėl jos persikėlė gyventi arčiau Klaipėdos - į Gargždus.

„Dabar gyvenamoji vieta yra patogesnė ir dėl treniruočių. Arti Klaipėda, tad viskas - super“, - šyptelėjo sportininkas.

Pasitaiko, kad motokroso varžybose sportininkai išsimaudo ir purvo voniose.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder