Žinoma, galvodami apie bėgimą, turbūt pirmiausia jį siejame su šiltuoju metų laiku, kai šviečia saulutė, sausas kelias, tad belieka tik bėgti ir mėgautis.
Tačiau netrūksta ir drąsuolių, nebijančių nei šalčio, nei ledo, nei sniego pusnių. O galbūt yra ir tokių, kurie žiemą nusprendžia debiutuoti bėgime. Taigi, „Respublika" pakalbino Lietuvos rekordininką, bėgiką Simą Bertašių ir jo pasiteiravo apie bėgimo žiemą subtilybes.
- Jei žmogus ilgą laiką galvojo ir galiausiai apsisprendė, jog nori pradėti bėgioti, o tas apsisprendimas netyčia įvyko žiemą, nuo ko reikėtų pradėti? Ką turėtų žinoti mėgėjas, žengdamas pirmuosius žingsnius žiemos trasoje?, - „Respublika" paklausė S.Bertašiaus.
- Idealiu atveju geriausiai būtų buvę, jeigu žmogus jau prieš žiemą būtų pradėjęs bėgioti. Juk žiema bėgikams yra sunkiausias laikotarpis. Tokiu metu tie, kurie profesionaliai bėgiojame, stengiamės išvažiuoti į šiltus kraštus, kad išvengtume sniego ir visų kitų sunkumų.
Tačiau, jeigu žmogus mėgėjiškai pradeda bėgioti žiemą ir turi pakankamai noro, viskas yra įmanoma. Svarbiausia yra tinkama apranga. Visų pirma tai turi būti sluoksniuota apranga. Apsirengti reikia taip, kad išėjus į lauką būtų vėsoka.
Tokiu atveju tikrai neperkaisite, o pradėję bėgti įšilsite ir temperatūra bus tikrai komfortiška. Taigi, reikėtų rengtis sluoksniuotai ir tikrai per daug neprisirengti.
Reikėtų saugoti savo galūnes ir ypač saugoti galvą. Per ją žmogus praranda daugiausiai šilumos. Taigi, reikėtų dėvėti kepurę. Žinoma, į batus irgi labai svarbu atkreipti dėmesį.
Jeigu yra galimybė, būtų gerai įsigyti batus, tinkamus bėgioti žiemą. Jie turėtų būti su gilesniais protektoriais, įvairiose sporto prekių parduotuvėse jų yra.
Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tinka ir paprasti, vasarą naudojami sportiniai bateliai. Taigi, jei neturite specialiai žiemai pritaikytų bėgimo batelių, nusiminti nereikėtų.
Jeigu žmogus dar tik pradėjo bėgioti, jam visiškai pakanka išbėgti 2-3 kartus per savaitę. O visą kitą laiką reikėtų skirti bendram fiziniam pasiruošimui, kuris padėtų sustiprinti kūną.
Galbūt, kai ateis šiltesni mėnesiai, tuomet bus galima padidinti kilometražą. Iš savo patirties dar galiu pasakyti, kad įvairios alternatyvos taip pat labai gerai veikia.
Pernai žiemą buvau traumuotas, tad myniau dviratį, naudojau bėgtakį, plaukiau ir savo pajėgumą pavyko išlaikyti. Manau, žmogus, kuris labai nori sportuoti, gali tikrai pagalvoti ir apie alternatyvas, galima žiemą sportuoti ir uždaroje patalpoje.
- Nekalbame apie bėgimą per pusnis, bet juk su paprastais sportiniais bateliais žiemą ir ant šaligatvio veikiausiai gali pasijusti lyg čiuožėjas. Galbūt jūs, profesionalai, turite kažkokių gudrybių, kaip bėgant žiemą išvengti slidinėjimo?
- Vis dėlto, jei bėgame avėdami paprastus sportinius batelius, visi sėdime tose pačiose rogėse ir slidinėjame. Žinoma, šių laikų specializuotų bėgimo batų protektoriai yra „pažengę" ir mažiau slidūs.
Tiesa, esu girdėjęs, kad bėgikai klijuoja švitrinio popieriaus juosteles prie padų. Tačiau, manau, tai labiau yra išimtys nei taisyklės. Žinoma, žmonės yra išradingi.
Tačiau reikėtų elgtis atsargiai, nes kažką netinkamai pritvirtinus prie padų, pavyzdžiui, to paties švitrinio popieriaus juosteles, galima pakenkti bėgimo technikai.
- Dažnai sporto debiutantai būna kupini ryžto ir entuziazmo. Jau pirmąją dieną jie įsivaizduoja, jog gali nubėgti dešimtis kilometrų. Nuo kokio kilometrų skaičiaus rekomenduotumėte pradėti?
- Būčiau linkęs manyti, jog iš pradžių reikėtų orientuotis ne į kilometrus, o į laiką. Reikėtų pasakyti sau, kad dabar išbėgsiu 40-50 min. ar valandai. Dažniausiai treneriai rekomenduoja bėgti tokiu tempu, jog suptų jausmas, kad taip gali bėgti kelias valandas. Tai yra lengvas tempas.
Nors yra ir dar vienas rodiklis. Jeigu žmogus bėga su kompanija, tempas turėtų būti toks, kad galėtum ramiai kalbėtis su kartu bėgančiu draugu ir būtų lengva palaikyti pokalbį. Jeigu pokalbio palaikyti nepavyksta, vadinasi, bėgama per greitai.
- Žiemos tamsa ir šaltis lengvai gali atbaidyti bet kokį smarkuolį. Ką daryti, jeigu bėgti žiemą reikia, bet labai tingisi, kaip rasti motyvacijos?
- Man nesunku rasti motyvacijos bėgti žiemą, kai šalta, tamsu, nes turiu konkretų tikslą, pavyzdžiui, laukia žiemos sezono varžybos, čempionatai, norisi įvykdyti normatyvus.
Tačiau lygiai taip pat ir bėgikas mėgėjas gali išsikelti sau kažkokį tikslą. Tikslo turėjimas padeda laikytis disciplinos. Kuo sunkesnės sąlygos, tuo mes labiau didžiuojamės savimi, kai jas įveikiame.
Pavyzdžiui, kai išbėgi vasarą su šortais bei marškinėliais, kai geras oras, geros sąlygos, tai grįžęs nejauti padaręs kažkokį didelį žygdarbį, kaip kad žiemą prabėgęs 5-6 km per sniegą. Taigi, motyvacijos rasti padeda tikslo išsikėlimas bei didesnio herojiškumo siekis.
- Kur geriausia žiemą bėgioti, ar tam labiau tinka šaligatviai, ar parkai, miškai?
- Žiemą trasų pasirinkimas tikrai labai susiaurėja. Pats gyvenu Vilniuje, čia dažniausiai bėgikai linkę naudotis Vingio parku. Ten bent jau viena trasa visą laiką būna nuvaloma.
Tikriausiai rekomenduočiau likti mieste ir pasižiūrėti, kurios gatvės, dviračių takai yra labiau valomi, prižiūrimi ir jais naudotis, bėgioti. Didesnė problema turbūt yra regionų gyventojams.
Jeigu miesteliai nėra labai dideli, gatvių pasirinkimas irgi nėra didelis ir jos nėra ilgos, tad sunkiau rasti trasų, jeigu žmogus bėga ilgesnį nuotolį.
O kiekvienas didmiesčių gyventojas turi galimybę naudotis lengvosios atletikos maniežais, sporto klubų patalpomis. Alternatyvų ir variantų tikrai yra.
- Kokiai temperatūrai esant jau nebereikėtų bėgti į trasą?
- Iš tiesų neturime kažkokio konkretaus laipsnių skaičiaus, kada jau pasirenkame nebeiti į lauką. Nors galbūt sakyčiau iki -15 laipsnių žmonės tikrai dar gali drąsiai bėgioti.
O, kai būna žemesnė temperatūra, galbūt vis dėlto reikėtų pagalvoti apie alternatyvas ir kažkokias veiklas, pavyzdžiui, uždaruose sporto klubuose.
Ypač turint omenyje tai, jeigu žmogus tik pradėjo sportuoti ir jo organizmas turi prie to krūvio prisitaikyti. Juk, jeigu persitreniruojama, gali ir imunitetas nusilpti. Tuomet gali kilti persišaldymo grėsmė. Taigi, reikėtų elgtis atsargiai.
- Ar jūs žiemą dažniausiai bėgiojate lauke, ar vis dėlto daugiau treniruojatės manieže?
- Mano treneris, galima sakyti, yra bėgimo lauke fanatikas. Bėgti uždaroje patalpoje jis nelabai skatina. Aišku, tam tikrus bėgimo pratimus žiemos metu atliekame manieže, tačiau stengiamės kuo daugiau visko padaryti lauke.
Pavyzdžiui, praėjęs sezonas buvo toks, kad pirmą kartą į maniežą įžengiau tik jau varžybų metu. Taigi, žiemos sezonui tikrai galima pasiruošti ir neinant į maniežą.
- Jums jau prasidėjo pasiruošimas žiemos sezonui. Kaip jis vyksta, kada laukia pirmieji startai?
- Šiuo metu esame treniruočių stovykloje Kanarų salose. Čia treniruojamės, „renkame" kilometrus. Dabar toks laikotarpis, kai tų kilometrų reikia „surinkti" kuo daugiau.
Kaip matome, Lietuvoje tai dabar būtų sunku padaryti. Žinoma, įmanoma, tačiau kokybė nukentėtų. Taigi, atsiradus galimybei, mes visą laiką stengiamės padaryti taip, kad tos sąlygos treniravimuisi būtų idealios.
Pirmasis startas turėtų būti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos sausio pabaigoje. Tačiau bendraujame ir su savo vadybininke, ji turėtų ieškoti startų užsienyje.
Būtent tiems startams užsienyje ir teikiu pirmenybę. Nes tai būtų bėgimas su didesne konkurencija, geromis sąlygomis, geruose maniežuose. Tai visada leidžia pasiekti geresnius rezultatus.
- Kaip vertinate 2022 m. ir ko tikitės iš 2023 m.?
- Šiuos metus vertinčiau vidutiniškai. Bėgime svarbiausias yra vasaros sezonas. Būtent tada reikia rodyti aukščiausius rezultatus.
Man šie metai susidėliojo taip, kad aš aukščiausią rezultatą pasiekiau žiemą, o vasarą jo pakartoti nepavyko. Treniruojamės vis tiek juk dėl rezultato, tad vertinant iš tos perspektyvos, metai tikrai buvo vidutiniški.
Aišku, pavyko sudalyvauti Europos čempionate, viskas kaip ir planuota, bet vis kažko trūkdavo ir ypač vasarą rezultatas netenkino.
Tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, įvyko vestuvės, vedžiau. Taigi, jeigu sporte nebuvo 100 proc. geri metai, tai asmeniniame gyvenime tikrai viskas puikiai (šypsosi). Iš kitų metų tikiuosi, kad pavyks išvengti traumų, galėsiu bėgioti ir, kad visi trenerio planai pildysis, o visi suplanuoti čempionatai įvyks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą