Ar smulkiuosius verslininkus gelbės kruizinių laivų turistai?

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Vytis Radvila nesutinka su nuomone, kad pasibaigus pandemijai smulkiajam verslui pagalbos nebereikia. „Verslas laižosi žaizdas, jam dabar tikrai sudėtinga. Kovidas ir karas Ukrainoje smogė labai skaudžiai. Susidariusią situaciją vertiname su dideliu nerimu“, - sako jis.

Kruizinio sezono nauda

Paklaustas, ar mano, kad smulkiuosius uostamiesčio verslininkus išgelbės šiemet žadamo gausaus kruizinių laivų sezono turistai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis atsakė: „Toks turistas yra naudingas statistiniu požiūriu, tačiau mieste jis palieka mažiausiai pinigų, iš to neuždirba viešbučiai, kavinės ar restoranai.

Be to, ne visi turistai išlipa į krantą apžvalginės ekskursijos, mažo suvenyro ar kavos puodelio.

Reikėtų daugiau dėmesio Vakarų Lietuvos pasiekiamumui ir turistų srautui iš užsienio per Palangos oro uostą atkurti."

V. Radvila teigia, kad senamiesčio verslininkai laukia kruizinių laivų, tam ruošiasi, įsirengia lauko terasas. Gintaro pardavėjai, išgyvenantys labai sunkius laikus, irgi labai laukia tų turistų.

„Žinoma, tai kažkiek senamiesčio verslui pagelbės. Su atvykstamuoju turizmu dirbančioms kompanijoms kruiziniai laivai buvo bene vienintelis jų pajamų šaltinis. Bet mes negalime būti priklausomi nuo kruizinių laivų. Šiandien jie plaukia, o rytoj gal vėl pandemija ir jie nebeplauks“, - teigė jis.

„Vienas įrankis greičiausiai visos Klaipėdos neišgelbės. Bet džiugu, kad atvyks daugiau turistų, nueis į kavines, užsisakys kokias nors ekskursijas. Kažkiek padės, bet to ekonomikai atsigauti tikrai neužtenka.

Tai šiaudelio padavimas, o mums reikia meškerės“, - mano Indrė Razbadauskaitė-Venskė, LiMA (Lietuvos marketingo asociacija) Klaipėdos skyriaus vadovė.

„Kruizinių laivų atvykimas padės vietiniam turizmui Klaipėdoje, autobusų nuoma, prekyba suvenyrais užsiimantiems verslininkams. Mūsų verslo tai neliečia, nes mes nedirbame su kruizinių laivų keleiviais.

Jiems mes nepatogūs, nes mūsų laivas “Forelle„ iš Juodkrantės grįžta vėlai, kai kruiziniai laivai jau būna beišvykstantys“, - sakė vienas iš to laivo kapitonų Marius Petrošius.

Bankrotų bus daugiau

V. Krolis mano, kad verslui vis dėlto didžiausią įtaką turi žaliavų brangimas, kainų kilimas, neretai kartais.

„Nuo to priklauso ir verslo paslaugų, prekių kaina galutiniam vartotojui, t. y. mums visiems. Kuo didesnės kainos, tuo žemesnis gyventojų pragyvenimo lygis“, - sako jis.

Paklaustas, ar šiemet sulauksime smulkiojo verslo įmonėlių bankrotų, atsakė: „Ir normaliomis verslo sąlygomis įmonių bankrotai nėra išskirtinis reiškinys.

Manau, kad statistikų skaičiuojamų bankrotų šiemet bus daugiau: jie skaičiuos per dvejus pandemijos metus sustabdytas valdžios institucijų - Mokesčių inspekcijos ar „Sodros“ inicijuojamas bankrotų procedūras. Tai reiškia, kad šių metų statistikoje atsispindės ir praėjusių dvejų metų įmonių bankrotai.“

Rizikos numatyti neįmanoma

V. Krolio teigimu, sunkiausia situacija išlieka tose verslo srityse, kurių veikla karantinų metu buvo iš viso uždrausta ar ribojama: tai tradicinis viešojo maitinimo, apgyvendinimo, pramogų verslas.

„Praėjusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje buvo pateikta informacija ir apie Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prašymą miesto administracijai nuo pandemijos veiklos draudimų neatsigavusiam Klaipėdos miesto verslui taikyti tegu ir ne itin dideles lengvatas, pavyzdžiui, dar neapmokestinti vasaros sezono metu įrengiamų terasų ploto ir pan.

Tačiau kai kuriems miesto Tarybos nariams atrodo, kad verslas jau dabar gali įvertinti visą savo riziką. Turėčiau pasakyti, kad pastaruosius dvejus metus verslo rizikos numatyti, o juo labiau apskaičiuoti nebeįmanoma“, - teigia V. Krolis.

Parama verslui vertinama įtariai

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus teigimu, smulkiojo verslo problemos su veiklos atlaisvinimu atlėgus pandemijai niekur nedingo: verslui reikia grąžinti gautas tegu ir lengvatines paskolas, vykdyti kitus verslo įsipareigojimus.

Pastaruoju metu dėl įvairių sankcijų ir atsakymų į jas, draudimų, rinkų uždarymo, užtrunkančių tarpusavio atsiskaitymų bankuose tapo sudėtingesnė transporto, logistikos, jūrinio verslo veikla.

"Turintiems didesnių problemų ir atleidimas nuo terasos apmokestinimo nepadės. Bet tada miesto valdžia niekaip neprisidės, kad tokia įmonė nepatektų į bankrutavusiųjų statistiką. Savivaldybė skyrė įvairių finansinių paskatų konferenciniam turizmui, talentams remti, tačiau įtariai žiūri į bet kokią paramą jau veikiančiam smulkiajam verslui, kurio veikla ne nuo jo priklausančių aplinkybių buvo uždrausta ir ribojama, - teigia V. Krolis.

- Jei verslas veikia, jis tikisi, kad ir tokiomis sąlygomis pavyks dirbti ir uždirbti.

Verslo rizika padidėjo kartais: tenka rizikuoti savo verslu, turtu, įkurtų įmonių veikla.

Lieka viltis, kad, jei nebus norinčių jam padėti tokiomis sudėtingomis sąlygomis veikti, kaip tai vyksta kitose šalyse, bent jau neatsiras papildomų valdžios institucijų reikalavimų, naujų mokesčių ar vietos rinkliavų, nebus sudaromos papildomos kliūtys."

Strategiją reikia revizuoti

Klausiamas, kaip šiemet uostamiestyje gyvens smulkusis verslas, ar Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ketina jam kaip nors padėti, V. Radvila pasidžiaugė, kad senamiesčio verslininkai gali lauko terasas įsirengti lengvatinėmis sąlygomis, bet mano, kad to negana.

Anot jo, reikia iš naujo peržiūrėti kai kuriuos dalykus ir adaptuoti prie dabartinių realijų.

Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto strategija iki 2030 metų buvo parengta prieš daug metų. „Labai daug kas pasikeitė per tą laiką. Buvo pandemija, kito demografinė situacija, Ukrainoje kilo karas. Dabar geras metas strategiją revizuoti.

Ją reikia adaptuoti prie pastarojo laikmečio realijų. Strategijos peržiūra ir adaptacija galėtų būti vienas iš pagalbos verslui žingsnių“, - sakė tarybos pirmininkas.

Verslo taryba deklaratyvi

V. Radvilos teigimu, uostamiesčiui reikalinga ne Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, neturinti jokių įgaliojimų, jokios sprendžiamosios galios, o apskritai verslo taryba.

„Tarybos nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio. Ji negali inicijuoti tam tikrų pokyčių. Pavyzdžiui, negali teikti paramos paketo, kurį svarstytų miesto Taryba. Mūsų taryba yra daugiau deklaratyvi.

Norėtume, kad į jos veiklą įsitrauktų ir aukšto lygio profesionalūs vadybininkai, galintys suteikti jai didesnės pridėtinės vertės. Gal tada jos argumentus geriau girdėtų Savivaldybės administracija ir miesto politikai“, - aiškino tarybos pirmininkas.

Jo manymu, nauji instrumentai leistų geriau įvertinti smulkiojo ir vidutinio verslo situaciją, surasti tikrąsias problemas, nes dabar dažnai Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai būna šališki, žiūri savo interesų.

„Norisi platesnio požiūrio, kad jos darbe dalyvautų daugiau žmonių, įvairesnių kompetencijų, neatribojant ir verslininkų asocijuotų struktūrų“, - sakė V. Radvila.

Pandemija skatino galvoti

„Verslas kenčia, mano paties dėl pandemijos buvo uždarytas. Viešajame sektoriuje atlyginimai auga labai lėtai, jie nepasiveja privataus sektoriaus algų. Paradoksas, bet į biudžetą surenkamas gyventojų pajamų mokestis auga.

Reikia labai gilios analizės, kad būtų galima pasakyti, kur čia šuo pakastas“, - sakė tarybos pirmininkas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nedideli verslai geba transformuotis. Jie atrado elektroninius pardavimus. "Negalėčiau sakyti, kad verslas grįžta keleriais metais atgal. Pagal gaunamų pajamų lygį galbūt.

Bet pandemija buvo gera paskata pagalvoti apie kitokius pardavimo būdus, apie kitokias partnerystes, kad galėtų išlaikyti tokį patį pajamų lygį ar net jį auginti.

Žinoma, taip kalbėti apie visą smulkųjį ir vidutinį verslą negalima. Pavyzdžiui, viešbučiai labai nukentėjo ir dabar deda viltis į atvykstamąjį turizmą. Bet Latvijoje dėl karo Ukrainoje drastiškai atšaukiamos viešbučių rezervacijos.

Ar to nebus Lietuvoje, sunku pasakyti. Jau girdžiu, kad partneriai iš užsienio nevažiuoja į Lietuvą, jie geriau nori nuotolinių būdu daryti kokias nors konferencijas, nes tai Rytų Europa, netoli Rusijos", - kalbėjo tarybos pirmininkas.

Renginių organizavimas išsilaikys

I. Razbadauskaitė-Venskė sako, kad visų tų negatyvių veiksnių, atsiradusių pastaruoju metu, poveikis labai priklauso nuo verslo specifikos, bet įtaką daro jų visuma.

Renginių organizavimo verslui, kuriuo ji užsiima, įtaką daro išaugusios kuro kainos, didinančios bendrą paslaugos kainą. „Kai kurių tiekėjų kainos dvigubai išaugo.

Užsakant kai kuriuos dalykus reikia palaukti ilgiau. Vargina ir nežinomybė, kas bus ateityje. Verslai, priklausomi nuo žaliavų, nuo žmonių, patirs labai daug sunkumų“, - sako ji.

Kai prasidėjo karas Ukrainoje pirmosiomis savaitėmis virė diskusijos, ar žmonės norės asmeninių švenčių. Plūstelėjo ir renginių atsisakymo banga. „Dabar, kai iš dalies sugrįžome prie įprastinio ritmo, daugiau atsisakymų nėra. Planuojame renginius ir judame į priekį“, - sakė pokalbininkė.

LiMA atstovė nemano, kad renginių organizavimo įmonės galėtų bankrutuoti. Žinoma, jeigu bus didesnės kainos, galbūt bus mažiau klientų, bet įmonės turėtų išsilaikyti.

Pasak jos, valstybė stengėsi padėti verslams, kuriuos paveikė pandemija, numatė įvairių priemonių, tačiau buvo ir iššūkių bandant jomis pasinaudoti. Tikrai ne visi gavo papildomų išmokų.

„Tiek daug reikėjo visko pildyti ir galų gale sužinai, kad nieko negausi. Apmaudu. Nemanau, kad ir dabar meškerė būtų Vyriausybės parama. Turėtų būti visas priemonių komplektas“, - savo nuomonę išsakė pokalbininkė.

Kai kurių paslaugų poreikis išaugo

Pasak I. Razbadauskaitės-Venskės, šiuo metu net smulkieji verslai stengiasi įdarbinti pabėgėlius iš Ukrainos. Tarp jų yra norinčiųjų dirbti rinkodaros ar renginių organizavimo srityje. Atsiranda naujų žmonių, kurie galėtų papildyti darbo rinką ir padėti smulkiesiems uostamiesčio verslams.

I. Razbadauskaitė-Venskė kartu su kolegomis kaip paslaugą teikia rinkodaros konsultacijas ir sako, kad jų poreikis išaugo.

„Pandemijos pradžioje buvo kalbama, kad nebereikės jokios rinkodaros, o buvo atvirkščiai. Mat nemažai verslininkų persikėlė į skaitmenines parduotuves, jie turėjo išsiaiškinti, kaip pasiekti vartotoją, jiems reikėjo strategijų.

Kai prasidėjo pandemija, reikėjo viską, ką buvai sustrategavęs anksčiau, išmesti į šiukšlių dėžę ir rengti iš naujo. Ir dabartinėje situacijoje verslams reikia rinkodaros paslaugų“, - pasakojo I. Razbadauskaitė-Venskė.

Priklausomi nuo orų

„Baisiausia yra nežinomybė. Sunku planuoti, nes nežinai, kaip elgsis keleiviai, kaip vystysis mūsų ekonomika, ar bus norinčiųjų plaukti mūsų laivu, ar ne. Kaip verslininkui man tai kelia didžiausią nerimą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Petrošius, kartu su broliu užsiimantis keleivių plukdymu į Juodkrantę istoriniu laivu „Forelle“.

Šio verslo gelbėjimosi ratas kiekvienais metais būna orai. Jie gali arba labai pagelbėti, arba labai pakenkti. „Mes tikimės pajūryje sulaukti daugiau poilsiautojų vien dėl kelionių į šiltuosius kraštus kainų kilimo. Jos tikrai padidėjo, prisidėjo kuro mokestis dėl pabrangusių degalų“, - aiškino M. Petrošius.

Paklaustas, ar kelionė į Juodkrantę laivu „Forelle“ nepabrango, atsakė, kad pabrango dėl infliacijos, padidėjusių atlyginimų, bet ne daugiau kaip 10 proc.
 

„Mūsų pramoga nėra iš tų labai brangių. Kainas šiek tiek pakoregavome, atsižvelgdami į tai, kokios šiandien jos galėtų būti sąžiningos tiek keleivių, tiek verslo atžvilgiu“, - sakė pokalbininkas.

Pernai metai laivui „Forelle“ nebuvo nuostolingi. Pavasarį negalėjo dirbti dėl pandeminių suvaržymų, bet užtat atsigriebė vasarą. Laivo savininkai tikisi, kad šie metai bus geresni.

Šiemet laivą į vandenį planuota leisti istoriniu būdu - bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ nuomojamoje teritorijoje esančiu slipu ir jo bėgiais.