Biokuro rinkoje – isterija: žaliavos trūksta, kaina dvigubai aukštesnė, išankstinių sutarčių kratosi kas tik gali

Ekspertas aiškina, kad biokuro tiekėjai su šilumos gamintojais vengia sudaryti išankstinius sandorius fiksuotomis kainomis.

Nors jau formuojasi vidutiniškai dvigubai didesnė kaina, nei pernai, tiekėjai laukia, kol svarbus energijos išteklius spalį, prasidėjus šildymo sezonui, pabrangs maksimaliai.

Biokuro deficitas rinkoje susidarė po to, kai šią vasarą ES pritaikius sankcijas Baltarusijos ir Rusijos medienai, ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos regione neliko baltarusiško biokuro, anksčiau sudariusio nemažą rinkos dalį.

V. Jonutis pastebi, kad Lietuvoje biokuro bendra paklausa ryškiai pasikeitusi, tačiau išaugo paklausa supanikavusiose danų, švedų ir kitų aplinkinių šalių rinkose.

Todėl dalis Lietuvoje pagaminamo biokuro išvežama, vietoje jo lieka mažiau ir dėl to likučio pirkėjai pasirengę mokėti, kad ir kiek kainuotų.

„Visi kelia kainas ir visi sutinka daugiau mokėti. Visi supranta, kad žiema bus sudėtinga, todėl daug didesnis tikslas yra ne priimtina kaina, o apsirūpinimas biokuru“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė V. Jonutis.

Vaidotas Jonutis: visi supranta, kad žiema bus sudėtinga, todėl daug didesnis tikslas yra ne priimtina kaina, o apsirūpinimas biokuru. BNS foto

Vyriausybės sprendimu biokurą gaminti jau yra įpareigota ir Valstybinė miškų urėdija, kuri anksčiau šioje rinkoje nedalyvavo.

Kiekviename regione – kita kaina

Prognozuojama 2022 m. žiemos svertinė kaina (44,81 Eur/MWh) yra beveik dvigubai didesnė, nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 23,34 Eur/MWh.

„Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje kaina buvo apie 17 eurų, bet tada buvo sudaryta tik 15 proc. visų sandorių. Tai lyginti su statistiniu dydžiu, kuris buvo labai mažas, nevisiškai tikslu“, – sakė V. Jonutis.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad biokuro kainų specifika skiriasi nuo elektros kainų, kurias labai nesunku palyginti, nes jos yra vienodos visose valstybėse.

O biokuro kaina kiekviename regione skiriasi.

„Kai biokuras pasiekia pirkėją ir būna ne tokios kokybės, kokios tas pageidavo, yra taikomos nuolaidos. Svertinė kaina rodo, kiek biokuras kainavo visoje Lietuvoje po nuolaidų.

Bet Lietuvoje pernai vienose vietose biokuras vidutiniškai kainavo 35 eurus, kitose – apie 20 eurų.

Šiais metais formuojasi apie 44 eurų kaina. Kai lyginame su 23 eurų svertine kaina pernai, taip, ji kilo beveik dvigubai.

Bet jeigu lyginame kainas skirtinguose miestuose, tas pokytis atrodo kitaip“, – biokuro rinkos niuansus aiškino V. Jonutis.

„Baltpool“ duomenimis, didžiausias kainų skirtumas, lyginant šiuos ir praėjusius metus, matomas Kuršių Nerijoje (185 proc.) ir Klaipėdos apskrityje (139 proc.). Mažiausias Tauragės (79 proc.) ir Marijampolės apskrityse (56 proc.).

Kodėl brangsta biokuras?

V. Jonutis aiškino, kad biokuro rinkos, – nepaisant to, kad turime vietinį kurą ir stengiamės kaip galima daugiau jo naudoti, – problemos iš esmės yra tos pačios, kaip dujų ar elektros rinkose.

Ekspertas priminė, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje ir ES paskelbus sankcijas, buvo sustabdytas elektros importas iš Rusijos ir Baltarusijos.

Nepaisant to, kad Lietuva iš Rytų elektros neimportavome jau anksčiau, regione jos vis dar buvo.

Kai visai neliko, susidarė didelis deficitas, kurį reikėjo kažkuo užpildyti. Tą deficitą gali užpildyti elektra, gaminama iš brangių energijos išteklių. Esą lygiai tas pats atsitiko su biokuru.

„Daugiau kaip pusę praėjusio šildymo sezono gyvenome taikos sąlygomis. Sankcijos įvežtai medienai pradėtos taikyti tik nuo šių metų birželio 1 dienos.

Tačiau jau praėjusiais metais Lietuvos užsienio politikos pozicija buvo tokia, kad prezidento rinkimai Baltarusijoje buvo neteisėti, ir to pasekoje Lietuvos atžvilgiu jau praėjusiais metais ana pusė taikė sankcijas.

Labai padidėjo eksporto muitai – iš Baltarusijos gabenamas biokuras labai pabrango. O kadangi Lietuvos biokuro rinka buvo labai priklausoma nuo Baltarusijos, mums padengti tą deficitą tapo sudėtinga – baltarusiškas biokuras sudarė apie trečdalį šalyje suvartojamos žaliavos.

Vienintelis variantas buvo vietinė gamyba, ji pradėjo atsigauti, bet kainos šoktelėjo jau praėjusiais metais“, – pasakojo V. Jonutis.

Pasak jo, biokuras 2020 m. kainavo apie 12 Eur/MWh, pernai kaina pakilo iki 23 eurų. Šiemet pigus baltarusiškas biokuras neimportuojamas ne tik į Lietuvą, bet ir į visą Baltijos regioną.

„Dabar biokuro rinkoje vyksta panašūs procesai kaip dujų rinkoje nelikus rusiškų produktų. Visi puola ieškoti, kur gauti biokuro – lipa vieni kitiems per galvas.

Tai isterija – kitaip aš nepavadinčiau, – prisipažino V. Jonutis. – Psichologiškai tai veikia, aš įsivaizduoju, ir pirkėjus, kurie siekia apsirūpinti. Visi puolė pirkti ir kainos pakilo.“

Tiekėjai nenori fiksuoti kainų

„Baltpool“ prekybos vadovas mano, jog žaliavos tiekėjai pasimokė iš pernykščių klaidų ir vengia sudaryti išankstinių sandorių sutartis fiksuotomis kainomis.

„Tie tiekėjai, kurie pasirašė kontraktus pavasarį ateinančiai žiemai, susidūrė su labai rimta problema, kaip tuos kontraktus įvykdyti, nes žaliava per tą laiką pabrango kelis kartus ir visi tie kontraktai tapo nuostolingi. Todėl šiemet tiekėjai nenori sudaryti sutarčių“, – sakė V. Jonutis.

Ilgalaikės sutartys dabar sudarinėjamos labai vangiai. Visi esą sako: aš pardavinėsiu tiek, kiek turėsiu, žiemą, bet nežinau, kas dėsis tuo metu žaliavų rinkoje.

„Biokuras nėra vientisa prekė kaip nafta ar dujos, kurią pardavinėja „Mažeikių nafta“ ar „Gazprom“. Tai sudėtinė prekė: vieni gamina žaliavą miške, kiti perka tą žaliavą, paruošia iš jos biokurą ir pristato į katilines. Lietuvoje labai mažai įmonių, kurios užsiima abiem šiais verslais kartu. Niekas nežino, kiek biokuras kainuos, rinkoje didelis neapibrėžtumas ir niekas nenori pasirašyti sutarčių“, – sakė V. Jonutis.

Niekas nežino, kiek biokuras kainuos, rinkoje didelis neapibrėžtumas ir niekas nenori pasirašyti sutarčių.

Lyginant su vidutiniu biokuro poreikiu 2019-2021 m. šildymo sezono metu (3,7 mln. MWh), šiuo metu žiemai yra susitarta dėl 26 proc. biokuro kiekio (1,1 mln. MWh).

Kodėl Estijoje biokuras pigesnis?

„Baltpool“ trumpalaikių sandorių indekso vertė liepos mėn. siekė 38,38 Eur/MWh. Lyginant su birželio mėnesio verte, fiksuotas 31 proc. indekso augimas, o palyginus su praėjusių metų to pačio laikotarpio rezultatais, indekso vertė yra 179 proc. aukštesnė.

Estijoje sudarytų trumpalaikių sandorių kainos vidurkis tuo metu siekė 27 Eur/MWh.

Vėliausio aukciono „Baltpool“ Lietuvos smulkintos medienos „Spot“ kainų indeksas buvo 46,46 Eur/MWh, Estijoje – 30 Eur/MWh.

„Baltpool“ prekybos vadovas aiškino, kad Estijoje kainos mažesnės dėl Baltarusijos biokuro efekto, nes Estija iš viso nenaudojo baltarusiško biokuro ir joje po ES sankcijų nesusidarė žaliavos deficitas.

Estijoje kainos mažesnės dėl Baltarusijos biokuro efekto, nes Estija iš viso nenaudojo baltarusiško biokuro ir joje po ES sankcijų nesusidarė žaliavos deficitas.

Be to, Latvijoje yra dvigubai daugiau miškų negu Lietuvoje, tačiau biokuro kaimynė vartoja perpus mažiau. Estija biokuro vartoja dar mažiau, o miškų turi tiek, kiek Lietuva.

„Estijoje niekada nebuvo baltarusiškos skiedros, tiesiog Baltarusija per toli, kad apsimokėtų ją vežti. Todėl jų vietinė pramonė yra visiškai pasiruošusi iš vietinių išteklių aprūpinti rinką“, – sakė V. Jonutis.

Lietuvos problema ta, kad reikia staigiai išplėsti gamybą. Investuotojai didina gamybą, bet elgiasi atsargiai. „Smegenyse yra tas faktas, kad jeigu kartais išsispręstų geopolitinė problema su karu, ir jeigu vėl atsidarytų importas iš Baltarusijos, investicijos neatsipirktų.

Labai didelė rizika. Kadangi šis sektorius visiškai decentralizuotas, verslas skaičiuoja savaip“, – sakė ekspertas.

Jis priminė, kad prieš 2–3 metus verslas prašė valstybės imtis intervencijos ir mažinti baltarusiško biokuro importą, perspėjo, kad to nepadarius, vietos verslas nukraujuos.

Bet verslo šauksmas nebuvo išgirstas.

Į rinką ateis urėdijos

Vyriausybė neseniai priėmė nutarimą, kuriuo Valstybinių miškų urėdijai (VMU) pavesta ypatingos skubos tvarka pradėti biokuro ruošą ir prekybą biokuru.

2022–2024 m. laikotarpiu VMU pavesta gaminti ir parduoti biokurą „Baltpool“ biržoje tam panaudojant iki 20 proc. per metus planuojamo pagaminti malkinės medienos, plokščių medienos, popierrąsčių ir miško kirtimo liekanų kiekio, iš viso apie 400 tūkst. kietmečių (ktm) per metus.

VMU iki šiol tiekdavo tik žaliavinę medieną ir tiesiogiai biokuro rinkoje nedalyvavo.

„Urėdijos dalyvavimas biokuro biržoje prisidės prie biokuro tiekimo stabilumo ir bendrai šios rinkos tvarumo užtikrinimo ateinančius keletą metų.

Taip pat šiais pakeitimais motyvuojame nuolatinius medienos pirkėjus gamybos liekanas parduoti miestams ir miesteliams biokuro gamybai“, – sprendimą komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pastaruoju metu biokuro rinkos dalyviai skundėsi, kad dalis pramonės įmonių medienos apdirbimo liekanas parduoda tiesiogiai užsienio įmonėms, net nesiūlo šios produkcijos Lietuvos biokuro gamintojams.

Biokuro rinkos dalyviai skundėsi, kad dalis pramonės įmonių medienos apdirbimo liekanas parduoda tiesiogiai užsienio įmonėms, net nesiūlo šios produkcijos Lietuvos biokuro gamintojams.

Rinkos dalyvių skaičiavimais, pramonės liekanas išvežančios įmonės bendrai perdirba apie 1,5 mln. ktm medienos per metus, o galimų medienos perdirbimo liekanų susidaro apie 40 proc. šio kiekio, tai yra apie 600 tūkst. ktm. Tai ženklus kiekis biokuro sektoriui, nes per metus Lietuvoje sunaudojama apie 4 mln. ktm biokuro.

Manoma, kad valdžios patvirtintos priemonės padės užsitikrinti pakankamą biokuro žaliavos pasiūlą 2022–2023 m. šildymo sezonui, nes iš Rusijos ir Baltarusijos dėl ES joms įvestų sankcijų į Lietuvą nebegalima įvežti medienos produktų.

Į Lietuvą iš šių valstybių per metus būdavo įvežama apie 1,2 mln. tonų (apie 1,6 mln. ktm) smulkintos medienos produktų, kurie buvo naudojami ir kaip biokuras.

Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerija rengia prekybos mediena reglamentavimo pakeitimus, kurie įteisins atvirų aukcionų (varžymosi dėl medienos įsigijimo realiu laiku) ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti taikymo principus, leisiančius efektyviau konkuruoti įsigyjant medieną.

Atvirus aukcionus planuojama pradėti 2023 m.

Šildymas brangs ne tik Vilniuje

„Baltpool“ prekybos vadovas V. Jonutis prognozuoja, kad biokuro kaina neišvengiamai darys įtaką šildymo sąskaitoms, tačiau skirtingų miestų gyventojai mokės skirtingai.

Ypač kentės tie miestai, kur dalis šilumos dar gaminama iš dujų – jų kaina, lyginant su 2019 metais, yra išaugusi iki 20 kartų.

Praėjusią žiemą Vilniuje 44 proc. šilumos gaminta deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas. Kuras sudaro apie 70 proc. šildymo kainos.

Praėjusią žiemą Vilniuje 44 proc. šilumos gaminta deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas.

Jeigu Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas jau veiktų, šildymo sezono metu Vilnius apie 70 proc. visos suvartojamos šilumos pagamintų iš pigesnio biokuro. Bloką planuojama paleisti kitą pavasarį jau pasibaigus šildymo sezonui.

Valstybinės kainų reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2022 m. liepos mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 70,46 proc., gamtinės dujos – 27,20 proc.

„Kad šildymo kainos didės, neišvengiama“, – mano V. Jonutis.

Biokuro svarba energetiniame kare

„Baltpool“ prekybos vadovas atkreipė dėmesį, kaip išaugo biokuro kaip energetinio ištekliaus svarba Vakarų pasauliui su Rusija kariaujant energetinį karą.

Sustojus rusiškų dujų srautui į Europą visos šalys puolė ieškoti alternatyvų ir Lietuva, galinti pati apsirūpinti biokuru, yra itin geroje padėtyje.

„Jeigu būtume nuosekliai turėję planą Lietuvoje palaikyti biokuro gamybą ilgesnį laikotarpį, gal būtų dabar būtų dar geriau. Kita vertus, nebūtume turėję 3–4 labai pigių metų, kai biokurą importavome iš Baltarusijos.

Bet šiaip iš principo, vienareikšmiai geras dalykas, kad turime savą biokurą ir galime jį panaudoti.

Nes biokuro 40–45 Eur/MWh kaina yra nepalyginama su dujų, kuri dabar yra apie 250 Eur/MWh.

Tai nesulyginami dalykai. Tai didžiulis mūsų pasiekimas“, – mano V. Jonutis.

Vis dėlto ekspertas mano, kad valstybei reikėtų nuoseklesnės ir ilgesnio laikotarpio plano, kad pasikeitusi valdžia nepakeistų.

„Importas dažnai būna pigesni ir ta problema yra bet kur. Nes kai importuotojas pradeda valdyti tavo rinką, jis įgyja nepaprastą galią esant kritinei situacijai.

Jeigu importinis tiekėjas būtų Lenkija ar Švedija, nesuktume galvos, nes viską sprendžia rinka.

Bet kai importinis tiekėjas iš esmės yra žmogus, kuris vienas gali pakeisti valstybės kryptį, tai jau pavojinga“, – svarstė „Baltpool“ prekybos vadovas V. Jonutis.

alfa.lt