Gazprom

Bylos tarptautiniuose teismuose: iš biudžeto išteka milijonai, niekada nepralaimi tik advokatai

(1)

Įstrigusių Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų peripetijoms persikėlus į Stokholmo prekybos rūmų komercinį arbitražą (SCC), net jam nesibaigus galima skaičiuoti pralaimėjusius – pinigų neatgaunančius Lietuvos statybininkus ir brangiai už šilumą mokančius vilniečius, bei nugalėtojus – advokatus, kurie bet kokios bylos baigties atveju gaus honorarus.

Valstybės kontroliuojamai „Ignitis grupei“ priklausanti bendrovė Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) Stokholme bylinėsis su Lenkijos statybų bendrove „Rafako“. Lietuvos pusei atstovaus advokatų kontora „TGS Baltic“, kuriai dažnai sekasi gauti užsakymus atstovauti Lietuvos pusei panašiose bylose. „TGS Baltic“ ir pati pabrėžia savo patirtį tarptautiniuose teismuose, tiesa, apie pralaimėjimus garsiai nekalba.

Išlaidos – milijonai eurų

Vienas tokių Lietuvai brangiai kainavusių atvejų – ginčas su Rusijos dujų monopolininke „Gazprom“.

Apie 11 mln. eurų Lietuva išleido 2012–2016 m. bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže, priėmusiame nepalankų Lietuvai sprendimą.

Arbitražo teismas nustatė, kad Lietuvos pretenzijos dėl „Gazprom“ neteisingos kainodaros, taikytos 2004–2012 m., nepagrįstos. Valstybė 2012–2016 m. vien teisininkams šioje arbitražo byloje sumokėjo 9,5 mln. eurų.

Tarsi to būtų maža, Lietuva nusprendė apskųsti arbitražo sprendimą, pradžiugindama teisininkus besitęsiančiu brangiu bylinėjimosi procesu.

Bylinėjimasis Švedijos teismuose nepripažįstant Stokholmo komercinio arbitražo sprendimo nepriteisti Lietuvai iš „Gazprom“ 1,4 mlrd. eurų permokos 2017–2020 m. kainavo dar 965 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Tokia sumą pagal pateiktas sąskaitas teisininkams išmokėjo valstybei šiose bylose atstovavusi Energetikos ministerija.

Archyvų nuotr.

Ieškinį Rusijos dujų milžinei kėlusi Energetikos ministerija neatsižvelgė į nepriklausomų ekspertų vertinimus, kad tikimybė sėkmingai ginčyti Stokholmo arbitražo sprendimus labai menka. Viešojoje erdvėje šie ekspertai tikino, kad Švedijos teismai anuliuoja ne daugiau kaip 5 proc. Stokholmo arbitražo sprendimų.

2019 m. liepą Švedijos Apeliacinis Teismas neanuliavo 2016 m. priimto Stokholmo arbitražo sprendimo, kuriuo buvo atmestas Lietuvos ieškinys prieš „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. eurų permokos už tiektas dujas. O tų metų gruodį Švedijos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Švedijos Apeliacinio Teismo sprendimą.

Lietuvos valstybė buvo įpareigota apmokėti Stokholmo arbitraže „Gazprom“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas – beveik 1,4 mln. eurų ir daugiau kaip 107 tūkst. Švedijos kronų (10,4 tūkst. eurų) teismo išlaidų.

Įdomi detalė – „Gazprom“ teisinės išlaidos šioje byloje siekė beveik 1,4 mln. eurų, tuo tarpu Lietuva advokatams viso teisinio proceso metu sumokėjo daugiau nei 10 mln. eurų. Ironiška nebent tai, kad Lietuvai pasisekė – „Gazprom“ teisininkų paslaugoms pernelyg neišlaidavo ir priteista suma palyginti kukli.

Ištaškiusi pinigus teismams Energetikos ministerija bandė nuo visuomenės nuslėpti „gėdingą“ pralaimėjimą. Apie 2019 m. gruodį pasibaigusį teisinį procesą Švedijoje Energetikos ministerija tylėjo tol, kol apie tai 2020 m. vasario viduryje pranešė portalas Alfa.lt. Tuomet ministerija patvirtino, kad informacija yra teisinga.

Ginče su „Gazprom“ Lietuvai atstovavo JAV advokatų kontora „Shearman & Sterling“ – su ja 2016 m. pabaigoje pasirašyta trejų metų trukmės 1 mln. eurų vertės sutartis. Iki tol Lietuvą Stokholmo arbitraže gynusiai kitai JAV advokatų kontorai buvo sumokėta apie 9 mln. eurų. JAV advokatams Lietuvoje talkino „TGS Baltic“.

Teismai dirba, advokatai irgi nemiega

Tačiau Lietuvos bandymai įkąsti „Gazprom“ neapsiribojo brangiu procesu Stokholmo arbitraže.

Lietuva buvo pateikusi skundą Europos Komisijai dėl konkurencijos pažeidimo. Skundas atmestas, Energetikos ministerija nepaviešino teisinių išlaidų, bet, ekspertų nuomone, tai turėjo kainuoti šimtus tūkstančius eurų.

Energetikos ministerija Lietuvos teismams pateikė ieškinį, kuriuo buvo pašoma pradėti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

Tačiau po Stokholmo arbitražo sprendimo ieškiniai atsiimti, ekspertų vertinimu, teisinės išlaidos siekė šimtus tūkstančių eurų, nors visuomenei apie tai praneštą nebuvo.

„Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kad Energetikos ministerijai būtų uždrausta teikti ieškinius Vilniaus teisme. „Gazprom“ ieškinys buvo patenkintas, Energetikos ministerija įsipareigojo kompensuoti puse arbitražo teismo išlaidų ir išleido beveik 700 tūkst. eurų.

Dar vienas ginčas dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo buvo nagrinėtas Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijoje, o kitas – ICC arbitražo institucijoje Paryžiuje dėl Kauno termofikacinės elektrinės. „Gazprom“ abu ieškinius atsiėmė. Energetikos ministerija nepateikė ataskaitų apie teisinės išlaidas, ekspertų nuomone, tai galėjo kainuoti po milijoną eurų kiekviena.

Iš savo klaidų nesimoko

Lietuvos valstybės institucijos ir valstybės kontroliuojamos bendrovės ne kartą nusvilo padus, keldamos ieškinius tarptautiniuose arbitražuose. Alfa.lt jau rašė, kad tarptautiniuose ir nacionaliniuose teismuose patiriant pralaimėjimus aiškėja kita tokių užmojų pusė – privačioms teisininkų kontoroms išleidžiami milijonai eurų, menki jų užsakovų gebėjimai kontroliuoti procesą ir jokios atsakomybės ištaškytus mokesčių mokėtojų pinigus.

Redakcija retoriškai klausė, kodėl savus teisininkus išlaikančios institucijos taip dažnai pasitelkia privačias kontoras? Ar skylės viešųjų pirkimų taisyklėse nesudaro sąlygų tarpti valstybės sąskaita? Kelioms su energetikos ir susisiekimo sektoriumi susijusioms tarptautinėms byloms valstybė išleido kelias dešimtis milijonų eurų, tačiau svajoto „aukso puodo“, kur jau iš anksto skirstė, neišlošė.

Viešojoje erdvėje ne kartą kelta prielaida, kad „TGS Baltic“ advokatų sėkmę gaunant valstybės užsakymus užtikrindavo šios advokatų kontoros vadovaujančio partnerio Viliaus Bernatonio ryšiai su buvusiu valstybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovu, vėliau – Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės energetikos, o Sauliaus Skvernelio ministrų kabinete susisiekimo ministru dabartiniu valstybės įmonės „Litgrid“ vadovu Roku Masiuliu.

Archyvų nuotr.

Vilius Bernatonis

„TGS Baltic“ neigia, kad pelningus užsakymus padeda gauti įtakingi ryšiai ar kad tų užsakymų yra daugiau nei jų gauna konkurentai. Portalui Alfa.lt advokatų kontora anksčiau teigė, kad „TGS Baltic“ užimama viešųjų teisinių pirkimų energetikos ir susisiekimo sektoriuose rinkos dalis nėra išskirtinė palyginti su kitomis didžiosiomis advokatų kontoromis. „TGS Baltic“ V. Bernatonio santykius su R. Masiuliu apibūdino kaip profesinius.

Per trumpos audito rankos

Valstybės kontrolė ministerijų, kurios valstybės vardu bylinėjasi tarptautiniuose teismuose, teisininkams mokamų lėšų efektyvumu ir tinkamu teisinių paslaugų pirkimu praktiškai nesidomi. Valstybės kontrolė neplanuoja vertinti, koks nuostolis valstybei galimai padarytas dėl brangiai kainavusių, bet pralaimėtų teisinių procesų dėl „Gazprom“ nepriemokos Lietuvai.

Valstybės kontrolė iki šiol nėra atlikusi ir artimiausiu metu neplanuoja atlikti valstybės institucijų perkamų teisinių paslaugų teisinio ir finansinį audito. Valstybės kontrolė Alfa.lt pripažino, kad teisinių paslaugų teikimo viešajam sektoriui ir valstybės bylinėjimosi tarptautiniuose teismuose auditui atlikti neturi reikiamų išteklių.

Kai teisininkams mokamų lėšų panaudojimas nėra vertinamas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, nesunku atsakyti kam – valstybei ar suinteresuotiems advokatams – labiausiai naudingi metų metus tęsiami, pralaimimi ir vėl atnaujinami brangūs teisiniai procesai.

„TGS Baltic“: turime didžiausią patirtį Lietuvos rinkoje

Alfa.lt paprašė advokatų kontoros „TGS Baltic“ nurodyti atvejus, kada Stokholmo arbitražas priėmė palankius sprendimus Lietuvos valstybės institucijoms ir valstybės įmonėms, kai joms atstovavo advokatų kontora „TGS Baltic“ arba „TGS Baltic“ kartu su partneriais.

„Mūsų vertinimu, turime didžiausią patirtį Lietuvos rinkoje atstovaujant klientams sudėtingose tarptautinio arbitražo bylose.

Kai atstovavome klientams tarptautiniuose arbitražuose, buvo priimti klientams palankūs sprendimai. Dauguma arbitražo procesų yra konfidencialūs, tad galime pasidalinti keliais pavyzdžiais.

Archyvų nuotr.

Pavyzdžiui, atstovavome AB „Klaipėdos nafta“ ginče dėl SGD terminalo, vieno svarbiausių Lietuvos energetikos projektų – Latvijos kompanija AS „BMGS“ pateikė virš 2,3 mln. eurų ieškinį dėl patirtų nenumatytų išlaidų atliekant papildomus SGD terminalo krantinės statybos darbus. Stokholmo arbitražo institutas atmetė Latvijos kompanijos ieškinį ir priteisė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

„TGS Baltic“, kartu su partneriais atstovavo Lietuvos Respublikai keturiose didelio masto arbitražo bylose prieš Rusijos dujų milžiną „Gazprom“.

Bylos buvo nagrinėjamos Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), Hagos Nuolatiniame arbitražo teisme pagal UNCITRAL arbitražo taisykles bei Arbitražo institute prie Stokholmo prekybos rūmų.

Bylos ir jose priimti palankūs Lietuvos Respublikai sprendimai (du ieškinius „Gazprom“ atsiėmė matydami nepalankią proceso eigą) svariai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos sėkmingų pastangų liberalizuoti gamtinių dujų rinką bei pasipriešinti „Gazprom“ kaip monopolininko piktnaudžiavimui“, – nurodė „TGS Baltic“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder