Degalinių verslas: automobilių degalams Lietuvoje didžiausią įtaką daro ne naftos kaina, o politikų sprendimai

(1)

Sausio pradžioje kai kuriose degalinėse dyzelinas jau pabrango, kitose – populiariausių degalų kaina augs šiek tiek vėliau, prognozuoja lietuviškų degalinių verslas.
 

Tačiau automobilių mėgėjams dar labiau susiveržti diržus gali tekti pavasarį, kai prognozuojamas didesnis visų degalų kainų augimas.

Energetikos rinkos tyrėjai teigia, kad dėl mokesčių politikos Lietuvoje dyzelinas jau kainuoja brangiau už benziną ir šis kainų skirtumas toliau didės.

Kaip žinoma, nuo šių metų sausio didėja akcizas dyzelinui, vien dėl to populiariausi Lietuvoje automobilių degalai, įvairiais skaičiavimais, turėtų brangti 4–6 centais.

Degalinių verslas teigia, kad benzino ir dyzelino kainų prognozavimą apsunkina neprognozuojami politikų sprendimai, Lietuvoje darantys didžiausią įtaką degalų kainoms.

Verslas tikisi, kad po Seimo rinkimų rudenį dabartinės valdžios suplanuotas akcizų ir taršos mokesčių didinimas bus atšauktas ir dėl to degalai brangs ne taip smarkiai, kaip dabar laukiama.

Dar laikosi, bet tikrai brangs

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vidutinė dyzelino kaina pirmosiomis šių metų dienomis dar nepakilo. Bet Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigia, kad kainos augimas yra neišvengiamas.

„Akcizas tikrai darys įtaką. Iš karto pirmą dieną (2024-ųjų – red.) gal ir nepabrango, bet pabrangs. Kai kuriose degalinėse jau sausio 2-ąją dyzelinas pabrango 4 centais. Vertinkime, kad buvo Naujieji metai ir tą pačią dieną galbūt niekas nenupirko naujos partijos degalų, gal dar prekiavo sena kaina. Juk ir cigarečių akcizas pasikeitė, bet dar galite jų parduotuvėse įsigyti sena kaina, nes rūkalai parduodami iš likučių“, – Alfa.lt sakė V. Šukys.

Degalinių verslo atstovas mano, kad „reikia palaukti momento“, kai degalinės pradės pirkti naujas partijas iš gamintojų ir tada susiformuos didesnė kaina. Esą to laukti ilgai nereikės.

„Kitas dalykas, kad paskutinėmis praėjusių metų savaitėmis degalų kainos buvo šiek tiek (apie porą centų) padidėjusios. Kai po Naujųjų metų naftos kaina krito, degalų kainos keliais centais kompensavosi“, – dėstė asociacijos vadovas.

V. Šukys aiškino, kad ne viską lemia akcizas, bet jis kainą augina bet kuriuo atveju: „Jeigu naftos kaina nukris iki 60 dolerių, degalai gal pigs 10 centų. Bet akcizas niekur nedingsta, jis lieka. Tuos 5 centus akcizo mes vis tiek mokėsime, nepriklausomai nuo naftos kainos.“

Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas neprognozuoja, kiek degalai šiemet dar brangs, nes nežino politikų sumanymų. Pasak jo, degalų kainoms Lietuvoje didžiausią įtaką daro ne naftos kainos, bet neprognozuojami politikų sprendimai.

„Mes degalų kainų numatyti negalime, nes negalime prognozuoti, kiek dar užplauks smegenys Vyriausybei, kiek Gentviliukui (aplinkos ministrui Simonui Gentvilui – red.) užplauks smegenys ties kai kuria vieta. Gal jie sugalvos dar keisti kažkokius įstatymus“, – svarstė V. Šukys.

Jo teigimu, dabar verslas ir žmonės laukia valdžios pasikeitimo, kad galbūt kita valdžia bus protingesnė ir galbūt dalį suplanuotų mokesčių pakoreguos.

V. Šukys prisiminė, kad tokio precedento jau būta. „Anos krizės (2008–2009 m.) metu valdant konservatoriams irgi buvo padidintas dyzelino akcizas, kuris po pusės metų buvo atšauktas įvertinus tai, kad situacija rinkoje pablogėjo. Tikėkimės, kad galbūt ir dabar atsižvelgs į tam tikrus verslo veiksnius ir kitus dalykus“, – kalbėjo jis.

V. Šukys pabrėžė, kad smarkiai didinti akcizus iš Lietuvos nereikalavo Europos Sąjunga (ES). Juolab kad „kitose ES šalyse tokių didėjimų nebuvo niekur“.

Degalinių asociacijos vadovas mano, kad Lietuva šiuo metu pagal visų energijos kainų lygį „yra brangiausia šalis regione“.

Kainos gali kilti pavasarį

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad ir akcizai, ir tarptautinė padėtis tikrai gali šiemet padidinti degalų kainas Lietuvoje. Tačiau esą labiau reikėtų kreipti žvilgsnį į tarptautinę padėtį ir jos keliamas rizikas.

Ekonomisto nuomone, degalų kainų šuolio galima tikėtis šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje – antro ketvirčio pradžioje, kai infliacija turėtų lėtėti tiek euro zonoje, tiek JAV.

„Dabar rinkos prognozuoja, kad tiek JAV federalinis rezervų bankas, tiek Europos Centrinis Bankas bus labai arti palūkanų mažinimo maždaug balandžio–gegužės mėnesiais. Tai tuo metu centriniams bankams pradėjus mažinti palūkanas gali pakilti naftos kaina ir atitinkamai – degalų kainos“, – Alfa.lt sakė A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, palūkanų normų mažinimas gali būti signalas rinkoms kelti įvairių žaliavų kainas, kurios šiuo metu dėl „agresyvios palūkanų politikos“ ir Kinijos ekonomikos lėtėjimo yra dirbtinai prilaikomos.

„Kinijos ekonomika, mano supratimu, liks silpna. Kaip ir praėjusiais metais, Kinija ir šiemet nebus tas veiksnys, kuris labiausiai judins žaliavų kainas. Kinijos ekonomika toliau turėtų lėtėti“, – mano jis.

Vis dėlto didžiausią riziką kilti naftos kainai A. Izgorodinas įžvelgia geopolitinėje padėtyje. „Arabų regione padėtis labai nestabili ir ji gali bet kada eskaluotis. Net jeigu konfliktas neišplis, bet sustiprės dabartinis konfliktas. Arba jeigu husiai pradės atakuoti naftos krovinius, ką dabar daryti vengia“, – galimas naftos kainos augimo priežastis vardijo ekonomistas.

Krizės neprognozuoja

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas neatmeta tikimybės, kad, jeigu įtempta situacija Raudonojoje jūroje išliks, naftos kainos dar kiek paaugs, tačiau nemano, kad jos pasieks 90 JAV dolerių už barelį.

„Blogiausias scenarijus būtų, jei įsikištų Iranas, tada tikrai atsilieptų naftos kainoms. Na, bet atrodo, tai mažai tikėtina: per daug didelis tarptautinis spaudimas“, – svarstė V. Jankauskas.

Jei į karą įsitrauktų Iranas arba Izraelis pirmasis jam smogtų prevencinį smūgį, padėtis, eksperto nuomone, gali pablogėti, tačiau ne tokiu mastu kaip prieš 50 metų, kai naftos kainos pasaulyje dėl karo Izraelyje sukėlė pirmąją naftos krizę pasaulyje.

1973 m. OPEC valstybėms kartu su Egiptu ir Sirija pareiškus, kad jos netieks naftos valstybėms, palaikančioms Izraelį šiame konflikte, naftos kaina išaugo 4 kartus. Tai JAV ir Vakarų Europos valstybėse sukėlė didelę infliaciją ir iki tol neregėtą energetikos krizę.

„Naftos kainos, prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, pakilo 3–4 proc. ir stabilizavosi. Nemanau, kad jos gali paaugti 3 ar 4 kartus, kaip pašoko po Jom Kipuro karo. Tada buvo visai kita situacija: arabų šalys buvo vieningai sutarusios nubausti Izraelį ir jo rėmėjus, taigi sumažino naftos gavybą ir taikė naftos tiekimo embargą. Dabar nepanašu, kad arabų šalys galėtų tai pakartoti“, – Alfa.lt anksčiau sakė V. Jankauskas.

Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad į konfliktą įsitrauks Iranas, kuris imtųsi blokuoti Ormuzo sąsiaurį, kuriuo pervežama daug naftos, ir naftos kainos gali padidėti. „Tačiau padidėtų gal 20 proc. ar 30 proc., tikrai – ne kartais“, – spėjo V. Jankauskas.

Ekspertas nemano, kad Lietuvoje dėl tarptautinės padėties ir naftos kainų galėtų smarkiai pabrangti automobilių degalai.

„Mes jau turėjome prieš dešimtmetį labai aukštas naftos kainas, kurios siekė net 150 JAV dolerių už barelį. Daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį kainos buvo net ilgiau nei trejus metus (čia tų metų kainomis, o perskaičiavus pagal infliaciją būtų dar gerokai daugiau), – ir nenustojome važinėti, nors mūsų pajamos buvo perpus mažesnės nei dabar“, – pastebėjo V. Jankauskas.

Didesni akcizai arba baudos

Kaip žinoma, nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje padidintas akcizas dyzelinui. 2023 m. dyzelino akcizas buvo 382 eurai už 1000 litrų, o šiemet jis padidėjo iki 410 eurų už 1000 litrų dyzelino.

Akcizas dyzelinui didės ir ateinančiais metais – 2025 m. bus 466 eurai, 2026 m. – 500 eurų už 1000 litrų produkto.

Aplinkos ministerija anksčiau skaičiavo, kad litras dyzelino dėl keliamų akcizų kasmet gali brangti 4–6 centais.

Finansų ministerijos skaičiavimu, šiemet dėl padidinto akcizo dyzelinas galėtų brangti 5 centais už litrą degalų.

Alfa.lt primena, kad didindama akcizus dyzelinui Lietuva siekia, kad transporto įmonės atsisakytų iškastinio kuro, tai yra kad jį naudoti neapsimokėtų.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, remdamasis Finansų ministerijos skaičiavimais, anksčiau portalui teigė, kad vien dėl akcizo padidėjimo benzinas iki 2030 m. pabrangs 17 centų, o dyzelinas – 30 centų už litrą.

Kita vertus, E. Cicėnas pabrėžė, kad kainoms įtaką daro ne tik mokesčiai, bet ir daugelis kitų veiksnių – naftos kaina, „operaciniai“ ir gamybos kaštai. „Tai turbūt mažai ką pasako eiliniam žmogui. Bet degalai neišvengiamai brangs, nes akcizas yra galutinės kainos sudedamoji dalis“, – sakė jis.

Seimas pernai gegužę pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2024 m. laipsniškai atsisakoma lengvatų ir subsidijų iškastiniam kurui, įskaitant dyzelinui.

Didinti akcizus Lietuvą skatina gresiančios baudos dėl nevykdomų įsipareigojimų mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) naudojimą.

Jei Lietuva iki 2030-ųjų išmetamų ŠESD kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 m. šaliai gresia 360 mln. eurų baudos.

Įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 m. į benzinui, dyzelinui, naftos dujoms taikomus akcizų tarifus bus įtraukta CO2 dedamoji, proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, ir ji kasmet didės.

Tikimasi, jog tai ilgainiui skatins atsisakyti kuro rūšių, dėl kurių keliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė.

Nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifas bus suvienodintas su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jis padidės tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą.

Kartu nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą papildomai kasmet didins po 3–5 centus už litrą.

Didėja skirtumas tarp benzino ir dyzelino

LEA duomenimis, metų sandūroje vidutinės degalų kainos Lietuvoje sumažėjo: benzino kaina krito 0,7 proc., o dyzelino – 0,2 proc.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje išliko mažesnė nei Lenkijoje, o dyzelino – aukštesnė.

Benzinas jau nuo spalio pradžios Lietuvoje kainuoja mažiau už dyzeliną. Šis kainų skirtumas jau padidėjo iki 6 centų už litrą.

LEA skelbia, kad sausio 1-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,49 euro už litrą (Eur/l), o vidutinė benzino kaina siekė 1,43 Eur/l.

„Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios mūsų šalyje padidintas akcizas dyzelinui, todėl šis kainų skirtumas gali dar labiau išaugti“, – prognozuoja agentūra.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder