ECB renkasi į pinigų politikos posėdį: laukia dar vienas palūkanų normų didinimas

Ankstesniame pinigų politikos posėdyje ECB ryžosi pirmam per daugiau nei dešimtmetį palūkanų normų pakėlimui.

Frankfurte tuomet posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto, o šį sprendimą Banko vadovė Christine Lagarde pavadino „išties istoriniu“.

Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.

Tačiau kainų augimo tempai pinigų politikos formuotojus verčia nesustoti ir nepaisant galimos recesijos grėsmės, toliau vykdyti pinigų politikos griežtinimą. Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. tikslą.

Artimiausiame posėdyje Bankas taip pat turėtų paskelbti atnaujintas euro zonos ekonomikos prognozes. Finansų institucija birželį prognozavo, kad 2022 m. infliacija turėtų sudaryti 6,8 proc., o kitais metais nukristi iki 3,5 proc.

Tuo metu ekonomikos augimas šiais metais turėtų siekti 2,8 proc., o 2023 m. – 2,1 proc.

Tendencingas palūkanų normų mažėjimas euro zonoje prasidėjo dar 2008 m. gruodį, visam pasauliui susiduriant su ekonominės krizės iššūkiais.

Jas vėl didinti imta 2011 m., kuomet balandžio ir liepos mėnesiais apsispręsta palūkanas pakelti po 0,25 proc. punkto. Tačiau pinigų politiką vėl imta švelninti tų pačių metų lapkritį.

Galiausiai 2014 m. euro zonoje vis dar fiksuojant nepakankamai spartų ekonominį augimą, indėlių palūkanų normos apskritai įžengė į neigiamą teritoriją, o visiškas žemumas jos pasiekė dar 2019 m. rugsėjį, pasauliui dar nesusidūrus su COVID-19 pandemija.

Euro zonoje ir visame pasaulyje prasidėjus koronaviruso iššūkiams, centriniai bankai ir toliau vykdė skatinamąją pinigų politiką.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje pradėjusi augti infliacija, pinigų politikos sprendimų priėmėjus visame pasaulyje privertė imtis monetarinės politikos griežtinimo.