Ekonomistai 2022 metais regi augančią infliaciją ir gamtinių dujų krizę žiemą

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelę įtaką kylančioms kainoms turi svyravimai Europos energetikos rinkose ir sparčiai augantys atlyginimai šalies viduje.

Jo teigimu, Lietuvoje atlyginimai pastaruoju metu augo apie 10 proc., tad kainos natūraliai kilo, kadangi verslui augo kaštai, skirti padengti darbuotojų algas bei rekordines žaliavų kainas.

„Yra dvi priežastys: pasaulio ekonomikos atsigavimas ir tam tikras nestabilumas Europos energetikos rinkose, kas kelia kainas iš išorės, ir antra labai svarbi priežastis, apie kurią galbūt per mažai kalbame infliacijos kontekste, vidinis aspektas – sparčiai augantys atlyginimai“, – „Žinių radijui“ sakė ekonomistas.

Turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės–Pikčienės nuomone, kainos augs ir kitais metais, o tam didelę įtaką turės didinamas minimalus atlyginimas.

„Lietuvoje yra chroniškas paslaugų kainų augimas, kurį lemia kylantys atlyginimai, kurie pastaraisiais metais stebina savo augimu, dviženkliu augimu.

Panašu, kad kitąmet situacija tikrai nesikeis, nes yra sutarta mėnesinę minimalią algą kelti beveik 14 proc., o kada tos vadinamosios grindys yra taip ženkliai pakeliamos, tas impulsas nuvilnija per visą pajamų vertikalę ir palies platų mastą darbo jėgos“, – Eltai sakė ekonomistė.

Metinė infliacija gali siekti 7 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad infliacija savo piką pasieks sausį: pirmąjį ateinančių metų mėnesį reikėtų tikėtis elektros ir dujų kainų šuolio vartotojams.

„Turbūt pikas Lietuvoje metinės infliacijos bus kitų metų sausį, nes būtent sausį ateis elektros ir gamtinių dujų kainos šuolis buitiniams vartotojams. Kol kas sunku pasakyti, kiek tai pridės, bet galima daryti įvairias prielaidas: jeigu sakom, kad elektra brangs minimaliai 20 proc. (…) tai jau 0,5 proc. prie infliacijos.

Bet gali būti, kad elektros kaina buitiniams vartotojams augs ir 40 proc., tai gali iš čia ateiti vienas procentas. Gamtinės dujos irgi neišvengiamai brangs, tai irgi pridės dar apie 0,5 procentinės infliacijos“, – „Žinių radijui“  sakė T. Povilauskas.

Jo nuomone, Naujuosius metus pasitiksime bent su 6 proc. metine infliacija.

„Kitų metų sausį metinė infliacija gali būti ne tai kad 6, bet gal net ir šiek tiek per 7 proc. Bet mes kalbame apie tokį trumpalaikį blykstelėjimą infliacijos, kurios didžioji dalis kol kas ateina iš energetinių išteklių.

Bet vidiniai veiksniai lemia, kad paslaugų infliacija taip pat turėtų spartėti“, – prognozavo SEB banko ekonomistas.

„Tai iš tikrųjų visai įmanomas scenarijus, nes infliacija vartotojams pradėjo įsibėgėti tik pavasarį. (...) Metinis augimo tempas būtent kitų metų pradžioje gali būti skausmingas ir įspūdingas.

Kokie bus konkretūs skaičiai, dar sunku pasakyti, bet tų veiksnių, kurie darytų įtaką kylančioms kainoms, yra labai daug“, – teigia I. Genytė–Pikčienė, pritarianti, kad toks infliacijos šuolis kitų metų pradžioje galimas.

Ekonomistė mano, kad infliacijos mažėjimas priklausys nuo žaliavų rinkos situacijos – šiuo metu smarkiai išaugusių įvairių žaliavų kainų kritimo reiktų tikėtis kitų metų antroje pusėje.

„Turėtų ilgainiui disbalansai žaliavų rinkose išsispręsti ir nuslopti.

Turėtų paklausa prisitaikyti, nes kai tokios aukštos kainos yra kaip ir akstinas gaminti ir už tokias kainas parduoti. Bet vis tik įvairūs ribojimai, kurie dar apima tam tikras valstybes, trikdo šitą susibalansavimo procesą.

Šių metų pradžioje buvo prognozuojama, kad matysime reikšmingą žaliavų kainų kritimą, bet kol kas tos kainos yra strigusios aukštame lygyje ir nelabai skuba koreguotis“, – sako I. Genytė–Pikčienė.

„To išsirišimo, sprendimo reiktų laukti jau kitų metų antroje pusėje (...) Iš tikrųjų nestebintų metinės infliacijos dydis tarp 4–5 proc., nors tikimasi, kad infliacija turėtų būti žemesnė, galbūt 3,5 proc.“, – teigia ekonomistė.

Didelę infliaciją lėmė spartus ekonomikos atsigavimas

Pasak T. Povilausko, Lietuvoje infliacija didžiausia Europoje todėl, kad Lietuva buvo viena greičiausiai po pandemijos atsigavusių žemyno šalių. Panašus infliacijos lygis, anot jo, fiksuojamas ir Estijoje bei Lenkijoje.

„Kurios šalys, pirmosios sugrįžusios iki to lygio prieš pandemiją, (…) ta pati Lietuva, ta pati Estija mes esam pirmūnai ES ir žinom, kad infliacija labai koreliuoja su ekonomikos augimu.

Tai jeigu turim spartų ekonomikos augimą, kurį lydi ir darbo užmokesčio spartus augimas, natūralu, kad tos kainos Baltijos šalyse yra paaugusios sparčiausiai ES“, – mano T. Povilauskas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Eltos nuotr.

Dujų krizę labiausiai pajusime žiemą

Dėl dujų atsargų trūkumo ir augančios jų paklausos ruošiantis šaltajam sezonui ekspertai dabartinį laikotarpį vadina dujų krize. Pasak I. Genytės–Pikčienės, tokių aukštų gamtinių dujų kainų nebuvo jau daugiau nei dešimtmetį, o lyginant su pernai jos išaugusios kartais.

„Tiek pernykštė šalta ir ilga žiema prie to prisidėjo, nes nespėjo šalys užsipildyti dujų atsargomis savo saugyklų ir pasiruošti naujam sezonui.

Prastas pasiruošimas sukėlė karštligišką ieškojimą, kaip tas atsargas užsitikrinti ir tuo pačiu sutapo su kritusia dujų pasiūla“, – sakė „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė.

A. Izgorodinas pažymi, kad žaliavų kainos kurį laiką dar išliks aukštame lygyje, o dėl ir šiais prognozuojamos šaltos žiemos, tiek gyventojai, tiek verslas sulauks didelių sąskaitų už dujas.

„Pirmosios prognozės rodo, kad žiema gali būti maždaug tokia pat šalta, kaip ir praėjusi žiema, ir ji gali būti gan ilga. Čia ir bus didesnė problema – jei dujų kaina išliks ganėtinai aukšta (…), mūsų laukia gana ilga dujų krizė ir pakankamai ilgas laikas, kai ir vartotojai, ir verslas turės mokėti gana dideles sąskaitas už dujas“, – „Žinių radijui“ sakė A. Izgorodinas.

„Čia matyčiau pakankamai rimtą ir pakankamai didelę riziką“, – spėja ekonomistas.

Pasak eksperto, prielaidų manyti, kad dujų kainos kris, nėra, o esminė to priežastis – gamtinių dujų pasiūlą Europai ribojanti Rusija.

„Kol kas nėra aiškių signalų, kad dujų pasiūla (iš Rusijos – ELTA) staiga padidėtų, nes Europa šiandien neturi realių alternatyvų, ir čia ir yra problema, kad Europa turi galvoti, ką daryti toliau: ar vystyti atsinaujinančią energetiką, (…) galbūt atominę energetiką, galbūt dar kažką daryti.“

„Bet visa tai ilgalaikiai sprendimai, jie neateis nei per šį rudenį, nei per šią žiemą, todėl šią žiemą mūsų tikrai laukia dujų krizė“, – tvirtina A. Izgorodinas.

Šildymo kaštus mažintų biokuro vartojimas

I. Genytės–Pikčienės skaičiavimais, šildymas Lietuvoje brangs vidutiniškai 30 proc., o Vilniuje šildymas gali būti ir pusantro karto brangesnis nei praėjusiais metais. Ekonomistė pažymi, kad skirtingose Lietuvos savivaldybėse šildymo kainos skirsis priklausomai nuo šilumos gamybai suvartojamo biokuro.

„Šildymo sezono brangimą mes tikrai pajusime. Tą lemia mūsų šildymo sistemos priklausomybė ir nuo žemo diversifikacijos laipsnio, kalbant apie Vilnių, nes kitos savivaldybės sugebėjo pakeisti dalį dujų biokuru, o jis padeda kainų augimą sušvelninti.

Pavyzdžiui, Kaune šildymas brangsta tik 10-20 proc., tai iš tiesų yra geresnis, lengvesnis kelias ir geresnis būdas suvaldyti tą smūgį dėl dujų brangimo“, – teigia I. Genytė–Pikčienė.