ES tikslų transporto sektoriuje nevykdančiai Lietuvai gali grėsti sankcijos

Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis apie kuro ir energijos galutinį suvartojimą transporte 2020 m.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK), remdamasi šiais duomenimis, preliminariai įvertino, kad Lietuvoje atsinaujinančių išteklių dalis transporto sektoriuje 2020 m. siekė 5,5 proc.

Tai yra buvo beveik dvigubai mažesnė, nei ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytas 10 proc. įpareigojimas 2020 m. Statistikos departamento duomenimis, 2020-ieji – ne pirmi metai, kai Lietuva neįvykdo įsipareigojimų, – 2019 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis siekė 4,04 proc., 2018 m. – 4,33 proc., o 2017 m. – 4,29 proc.

Lietuva yra viena prasčiausiai minėtos direktyvos įsipareigojimus vykdanti valstybė – „Eurostat“ duomenimis, 2019 m. mažesnę atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte pasiekė tik Kipras.

Pasak LAIEK prezidento Martyno Nagevičiaus, praėjusių metų rudenį Europos Komisijos (EK) parengtoje „Atsinaujinančios energetikos plėtros pažangos ataskaitoje“ EK kreipėsi  į labiausiai atsinaujinančios energetikos plėtroje transporto sektoriuje atsiliekančias ES šalis – Kiprą, Liuksemburgą ir Lietuvą, ragindama ne laukti sankcijų iš Europos Komisijos už direktyvos tikslų neįgyvendinimą, o pradėti derybas su šalimis, viršijančiomis ES iškeltus tikslus dėl statistinių perdavimų pirkimo.

Tai reikštų, kad Lietuva turėtų įsigyti trūkstamą statistinių perdavimų dalį iš valstybių, kurios su perviršiu pasiekia 10 proc. įsipareigojimą, pavyzdžiui, iš Švedijos ar Suomijos.

„Lietuva yra turėjusi statistinių perdavimų pardavimo Liuksemburgui patirtį, kai, sėkmingai vykdant biokuro plėtrą centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, viršijo atsinaujinančių išteklių direktyvinius tikslus kituose (ne transporto) sektoriuose, tačiau tai bus pirmas kartas, kai Lietuvos Vyriausybė biudžete turės ieškoti lėšų statistinių perdavimų pirkimui“, – pabrėžė M. Nagevičius.

Pasak LAIEK vadovo, pagrindinės priežastys, kurios neleido pasiekti atsinaujinančių išteklių energetikos tikslų, buvo nepakankamas biodegalų maišymas į Lietuvoje parduodamus degalus, kai dalis degalų, pažeidžiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus, 2020 m. buvo realizuota rinkoje be biodalies. 

Kita priežastis – vėlai įgyvendintas valstybės skatinimo mechanizmas, dėl kurio elektromobilių ir biodujomis varomų transporto priemonių plėtra buvo itin vangi.