Europos ir Lietuvos laukia sunkūs laikai – viskas krypsta į tai, kad Kinija ir Amerika mus „suvalgys“

Dirbtinai mažindama iškastinio kuro gavybą, bet netiesiogiai skatindama jo vartojimą Europa, ekonomisto nuomone, stumia save į pražūtį, nes tokiu būdu ne mažina, o didina energetinę priklausomybę.

„Europos Sąjungai trūksta racionalaus planavimo, strateginio mąstymo. Tai, kas vyksta Europoje, labai primena dyzelgeitą, – prisipažįsta Ž. Mauricas. – Tas dyzelgeito skandalas man simbolizuoja Europos sprendimų priėmimą, kuris gali nuvesti į pražūtį.

Ir Europai dėl to, manau, gali būti labai prasta situacija artimiausius keletą dešimtmečių. Manau, kad toks scenarijus yra gan realus.“

Europos Sąjunga (ES) galėtų tapti žaliosios energetikos lydere – tokią ambiciją turi eurobiurokratai, bet planai yra sunkiai įgyvendinami, kai juos vertina praktikai ir pramonės specialistai.

„Jeigu mes vežimą ne tempsime, o stumsime, galime prisivirti labai daug košės, – šypsojosi Ž. Mauricas. – Mes dar labiau padidinsime energetinę priklausomybę, labai išauginsime savo energetinių išteklių kainas, tapsime nebekonkurencingi, ir tada Kinija su Amerika suvalgys Europą.

Kas dabar realiai ir vyksta. Įmonės išskels ten, kur yra pigesnė energija, tai Kinija ir Amerika. Tai viena didžiausių grėsmių Europai.“

Dyzelgeito skandalas

Alfa.lt primena, kad dyzelgeito skandalas kilo, kai 2015 m. rugsėjį Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ prisipažino sukčiavusi per automobilių taršos emisijų testus.

Kai kurių dyzelinių automobilių varikliuose buvo įdiegta programinė įranga, kuri sumažindavo azoto oksidų taršą gamyklinių testų metu, tačiau išriedėję į gatves automobiliai aplinką teršė kur kas labiau, nei leistina.

Dėl „dyzelgeito“ skandalo „Volkswagen“ patyrė daugiau nei 30 mlrd. eurų nuostolių.

Kai kuriose šalyse „Volkswagen“ vėliau sutiko automobilių savininkams išmokėti milijonus eurų, kad išvengtų teismų maratono.

Pavyzdžiui, bendrovė sutiko sumokėti 193 mln. svarų sterlingų sumą, kad taikiai išspręstų 91 tūkst. pateiktų teisinių ieškinių Anglijoje ir Velse.

Kolektyvinį ieškinį pateikę atstovai gavo vidutines išmokas po 2100 svarų, o susitarimą pasiekęs „Volkswagen“ išvengė teismo proceso ir galimų apeliacijų.

Automobilių gamintojas taip pat padengė dešimtis milijonų svarų sterlingų ieškovų teisinių išlaidų ir kitus mokesčius.

Pirkėjams JAV „Volkswagen“ sumokėjo 20 tūkst. dolerių (USD) siekiančias kompensacijas – iš viso apie 25 mlrd. USD bei iki 300 tūkst. automobilių išpirko iš savininkų.

Dyzelgeitas sukėlė pykčio bangą automobilių pramonėje, o Europos Komisija pradėjo išsamų automobilių pramonės bendrovių kartelio tyrimą, po kurio skyrė įmonėms kelių milijardų eurų baudą.

Kita vertus, dyzelgeito skandalas daug kam atvėrė akis. „Volkswagen“ pavyzdys parodė, kad politikams spaudžiant kurti vis ekologiškesnius automobilius, taip greitai vidaus degimo varikliai tobulėti negali.

Todėl siekiant sukurti galingus ir ekologiškus automobilius vis dažniau pasitelkiama elektra ir kuriami hibridiniai automobiliai.

Putinas turi laiko

„Aš pritariu idėjoms, kad reikia eiti vis labiau į ekologiškumą, tai natūralu. Juk XIX a. Reino upė Vokietijoje buvo juoda nuo visokios taršos, – juokėsi Ž. Mauricas. – Bet reikia tai (žaliąją transformaciją – red.) daryti einant koja kojon su technologijomis, ir kad jos būtų atsiperkančios, rentabilios.

„Teslos“ pavyzdys rodo, kad ji be jokių subsidijų padarė elektromobilių proveržį. Nors dar lieka problemų dėl baterijų, nes neaišku, kur jas dėti.

Bet, matyt, naujos technologijos, kurios atsipirktų, automobilių pramonėje atsiras po 20–30 metų, tai Putino režimui užteks dar laiko – jis tiek į priekį neplanuoja.“

Žygimantas Mauricas: naujos technologijos, kurios atsipirktų, automobilių pramonėje atsiras po 20–30 metų, tai Putino režimui užteks dar laiko – jis tiek į priekį neplanuoja. Ekrano nuotr.

Ž. Mauricas baiminasi, kad Europoje nepasikartotų Šri Lankos scenarijus, kur gyventojai pastarosiomis dienomis nuvertė valdžią, o šalį krečia neramumai dėl kylančių kainų, maisto ir degalų stygiaus bei beprecedentės ekonomikos krizės.

„Kas dabar dujų rinkoje, kai Rusija prispaudė Europą, gali būti ir su nafta.

Visa laimė, kad Norvegija sugebėjo išsaugoti savo dujų pramonę, nes dabar mus gelbsti tik Norvegija ir JAV, tiekianti suskystintąsias dujas.

Nes Europos šalys uždarė savo dujų gavybą, pavyzdžiui, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. Realiai atsilaikė tik Norvegija. Jeigu ne norvegai, ką darytų europiečiai?

Kodėl niekas nekelia tokio klausimo: ką darytų Europa, jeigu nebūtų Norvegijos ir JAV skalūnų dujų?

Nieko. Mokėtų rubliais, – juokėsi Ž. Mauricas, – mokėtų brangiai ir Ukrainos negalėtų remti.“

Kodėl niekas nekelia tokio klausimo: ką darytų Europa, jeigu nebūtų Norvegijos ir JAV skalūnų dujų?

Ekonomistas stebisi, kiek daug Europoje kalbama apie ekologiškumą, žaliąją energetiką, o štai Nyderlanduose 90 proc. namų šildomi dujomis.

„Tai apie ką kalba? Kiek laiko praeis, kol tie namai pakeis šildymo sistemą? O vis garsiau kalbama, kad jau nebereikia investuoti į naują dujų išgavimą.

Man, kaip ekonomistui, tie dalykai nesuvokiami.

Iš kur tas dujas gausi, su visa pagarba? Ko jie tikisi? Tai tik iš Rusijos lieka. Na, dar iš Kataro.

Bet ne šventas ir tas Kataras – kuo daugiau pinigų gaus, tuo daugiau keistesnių idėjų turės.

Tie autoritariniai režimai nėra labai patikimi. Ką rodo istorija. Nuo vieno grėbio nulipus galima ant kito grėblio užlipti“, – svarstė ekonomistas.

Ką daryti Lietuvai?

Ž. Mauricas mano, kad Lietuva dėl iškastinių energijos išteklių paklausos padaryti nieko negali – esame atsilikę ir būsime dar ilgai atsilikę.

Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių – Europoje nedaug šalių, kuriose automobiliai būtų senesni.

Suomijos automobilių sektoriaus informacijos duomenimis, Lietuvoje važinėja vidutiniškai seniausi ES keleiviniai automobiliai – 2019 m. jų vidutinis amžius buvo 16,8 metų.

Palyginimas: Jungtinėje Karalystėje vidutinis automobilių amžius yra 8 metai, Austrijoje – 8,3, Airijoje – 8,4 metų.

„Pas mus degalų vartojimas yra išaugęs sparčiausiai ES nuo 2019 m. Tai apie kokį ekologiškumą šnekame. Tai mes kaip tik didiname priklausomybę nuo naftos, nuo dujų.

Kiek dujinio šildymo sistemų buvo įrengta individualiuose namuose pastaruoju metu? Begalė – populiariausios šildymo sistemos yra dujinės.

Tai tam tikri iššūkiai Lietuvai. Nes jeigu energijos kainos bus didelės, tai Lietuvos ekonomiką pradės smaugti labai smarkiai“, – spėjo ekonomistas.

Pas mus degalų vartojimas yra išaugęs sparčiausiai ES nuo 2019 m.

Ž. Maurico nuomone, Lietuvoje tai dar nėra rimtai įvertinama.

„Energetinių žaliavų prekybos deficitas pirmą ketvirtį buvo minus 10 proc., tai yra 1,4 mlrd. eurų. Kitą ketvirtį turbūt bus dar didesnis deficitas.

Mes taip ilgai negalime judėti, nes pinigai tiesiai iškeliauja iš šalies – 3–4 kartus daugiau, nei gauname ES paramos. Įsivaizduojate, kokie pinigai išvažiuoja?“ – stebėjosi ekonomistas.

Jo nuomone, pigūs energijos ištekliai buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuva per pandemijos krizę patyrė palyginti mažai nuostolio, o prekybos balansas 2021 m. buvo rekordiškai teigiamas.

„O dabar balansas jau neigiamas, netenkame po 400 mln. eurų per mėnesį.

Tai nėra tvaru, nes jeigu balansas neigiamas, valstybė turi skolintis arba devalvuoti valiutą (ko Lietuva padaryti negali), arba mažinti kitą vartojimą, jeigu daug pinigų išleidi naftai, dujoms, elektrai. O mes visa tai importuojame.

Neturime savų elektros gamybos pajėgumų ir atominės nepasistatėme.

Tai reiškia, labai daug pinigų išvažiuoja iš Lietuvos. Vienas kitas ketvirtis dar nelabai jaučiasi, bet jei tai tęsis dvejus–trejus metus, tada Lietuva atsidurs labai prastoje situacijoje“, – perspėjo ekonomistas.

Šansų greitu laiku padėtį pataisyti, jo nuomone, nėra daug, jeigu mūsų vien automobilių parko vidurkis 16 metų. O kol elektromobiliai padarys reikšmingesnį poveikį, praeis labai daug laiko.

„Tik Norvegijoje pradėjo realiai mažėti degalų suvartojimas dėl elektromobilių parko didėjimo.

O Lietuvoje, manau, dar kokius penkerius metus degalų suvartojimas augs ir visi tie Lietuvos įsipareigojimai dėl klimato kaitos gali tapti akmeniu po kaklu, nes mūsų vartojimas dar ilgai liks susietas su nafta ir dujomis“, – spėjo jis.

Lietuvos įsipareigojimai dėl klimato kaitos gali tapti akmeniu po kaklu, nes mūsų vartojimas dar ilgai liks susietas su nafta ir dujomis.

Dujų kaina toliau augs

Pasak Ž. Maurico, vienintelė viltis, kad energetikos kainos bus mažesnės, tačiau jos veikiausiai dar gali būti aukštos ilgesnį laiką.

„Vyksta Vakarų ir Rusijos energetinis karas. Rusija energetiką naudoja kaip geopolitinį ginklą siekdama sukelti nestabilumą, ypač Europos Sąjungoje, suskaldyti ją, nukreipti dėmesį nuo Ukrainos“, – pastebėjo jis.

Ž. Mauricas priminė, kad Rusija nepildė saugyklų dujomis jau praėjusių metų vasarą, nuo tada ir pradėjo labiau augti dujų kainos.

Rudenį jau tapo visiškai aišku, kad Rusija prisidengdama fiktyviomis priežastimis jau riboja dujų tiekimą į Europą.

Gruodžio mėn. buvo nutrauktas dujų tiekimas vamzdynu Jamalas–Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos.

Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus.

„Tuomet ir buvo pirmas didžiulis dujų kainų šuolis, antras – po Rusijos invazijos į Ukrainą“, – priminė ekonomistas.

Šių metų gegužę visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis „Gazprom“ pranešė, kad, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas–Europa.

„Trečias kainų šuolis dabar, kai iš pradžių sumažintas, o vėliau ir visiškai nutrauktas tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu, – pastebėjo Ž. Mauricas. – Manau, kad kažkiek kranelį atsuks, nes visiškai užsukti jiems neapsimoka – tada visiškai negauna pajamų.

O jeigu kažkiek atsuka, gauna pinigų, nes kaina dabar didesnė 5 ar 8 kartus, jie netgi su kelis kartus mažesniu eksportu gauna daugiau pajamų nei prieš kelerius metus.“

Ekonomistas prognozuoja, kad Rusijos karas Ukrainoje dar tęsis ir ateinančią žiemą, kai bus šio karo kulminacija.

„Pasižiūrėjus į gamtinių dujų ateities sandorių kainas matyti, kad šią žiemą kainos turėtų būti beveik du kartus didesnės nei praeitą žiemą. Ir tik kitą žiemą jos jau bus panašios kaip praėjusią žiemą, o vėliau kiekvieną paskesnę žiemą mažės.

O po kokių penkerių metų bus gal tik du kartus didesnės negu 2019 m., kai jos buvo labai mažos“, – prognozavo Ž. Mauricas.

Nafta – kita didžiulė problema

Naftos rinka yra pasaulinė ir Rusija joje negali daryti esminės įtakos, bet stengiasi, kiek pajėgia.

2016 m. susikūrusi OPEC+, į kurią įeina naftą eksportuojančias valstybes jungiančiai OPEC nepriklausančios šalys, tarp jų Rusija, tapo institucija, kuriai Rusija daro didelę įtaką.

„Saudo Arabija ir Rusija geopolitiškai yra labai suartėjusios pastaruoju metu, – pastebėjo Ž. Mauricas. – Amerika ir Vakarai draugų tarp naftą išgaunančių šalių turi mažiau.

Tai didžiulis iššūkis. Visa laimė, kad pačios JAV turi skalūnų dujas ir skalūnų naftą. Kitaip būtų labai prasta situacija.“

Ekonomisto nuomone, energetikos išteklių kainą turėtų šiek tiek sumažinti paklausos sumažėjimas dėl prognozuojamos ES ir JAV recesijos.

Energetikos išteklių kainą turėtų šiek tiek sumažinti paklausos sumažėjimas dėl prognozuojamos ES ir JAV recesijos.

Tačiau labai daug neapibrėžtumo kelia energijos ištekių pasiūla. Dėl pandemijos buvo sumažėjusios naftos kainos ir dėl ES klimato kaitos strategijos buvo didelis spaudimas greičiau mažinti pasiūlą negu paklausą.

„Pavyzdžiui, finansų institucijos vengia finansuoti naujus dujų ar naftos išgavimo projektus, bet labai mielai finansuoja dyzelinu ir benzinu varomų automobilių išperkamąją nuomą. Tai ydinga praktika.

Tai iš tikrųjų yra šakos, ant kurios sėdime, pjovimas, – šypsojosi ekonomistas. – Jeigu tu nefinansuoji pasiūlos, o finansuoji paklausą, tai tada atsiranda didžiulis disbalansas.

Pasiūla krenta greičiau negu paklausa, ir tada tas skirtumas importuojamas iš Rusijos, Saudo Arabijos, Irano, Venesuelos – šalių, kurias valdo autoritariniai režimai.“

Ž. Mauricas kritikavo ir JAV prezidento Joe Bideno blaškymąsi – nuo pat jo kadencijos pradžios 2020 m. sausį jis panaikino leidimą statyti prieštaringai vertinamą 9 mlrd. dolerių vertės naftotiekį „Keystone XL“, skirtą žaliai naftai gabenti iš Kanados į JAV.

Tų pačių metų rugsėjį bendrovė „TC Energy“ oficialiai atšaukė projektą.

J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas naftotiekio, kuriuo nafta iš Kanados turėjo būti gabenama į Meksikos įlankos pakrantėje esančias JAV naftos perdirbimo gamyklas, tiesimą buvo atgaivinęs.

Naftotiekis buvo sustabdytas 2015 m. pabaigoje tuomečio prezidento Baracko Obamos, teigusio, kad jis kenktų JAV pastangoms pasiekti visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos.

„Sustabdęs „Keystone“ projektą J. Bidenas bandė prašyti Saudo Arabijos padidinti naftos išgavimą ir pasiūlą, kartu netiesiogiai – Rusijos. Bandė įtraukti Venesuelą ir Iraną, bet po kritikos dėl žmogaus teisių ir kitų dalykų atsitraukė.

Paskui grįžo prie idėjos didinti savų skalūnų dujų ir naftos gavybą, bet kai toks blaškymasis ir neapibrėžtumas, tos investicijos gali nebūti labai didelės“, – mano Ž. Mauricas.

Jo nuomone, su nafta gali būti panaši situacija pasaulyje kaip dabar su dujomis.

„Ne kartą dėl to perspėjau, nors manęs nedaug kas klauso. Bet manau, kad taip gali būti. Tai būtų labai didelė tragedija Vakarų pasaulyje.

Tai natūralu – jeigu uždarai gavybą ne tik savo šalyse, bet ir savo įmonių, pavyzdžiui, „Shell“, imiesi priemonių, kad jos neinvestuotų į naują pasiūlą, bet paklausa yra, tai iš kur tada tą naftą gausi?

Kaip ekonomistui klausimas labai akivaizdus. Iš Rusijos.

Tada prasideda tokie cirkai, kai Amerika sako, kad gal nereikia sankcijų Rusijos naftai, nes tai turės didelį neigiamą poveikį, padidės kuro kainos“, – stebėjosi jis.

Ž. Maurico nuomone, Vakarų pasaulis dar ilgai kovos su energetikos iššūkiais, nes iškastinio kuro energetiką pakeisti atsinaujinančia energetika reikia laiko, o pakeisti išteklių paklausą – dar daugiau.

alfa.lt