Europos pramonė kviečiama kurti mažus branduolinius reaktorius – gerai, kad atsisakėme statyti atominį monstrą

Šiuos reaktorius planuojama prijungti prie elektros perdavimo tinklų arba centralizuoto šildymo sistemų.

Mažų atominių reaktorių integravimas į energetikos sistemą padėtų per ateinančius 16 metų pasiekti tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.

Europos Komisija vasario pradžioje paskelbė naują tikslą – iki 2040 m. sumažinti ŠESD emisiją 90 proc., palyginti su 1990 m.

Komentuodama kvietimą pramonei prisijungti prie iniciatyvos ES energetikos komisarė Kadri Simson sakė, kad maži branduoliniai reaktoriai gali prisidėti sumažinti CO2 išmetimą, papildyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių arsenalą, užtikrinti stabilią elektros energijos gamybą bei patikimą šildymo tiekimą pramonei ir miestams.

Kuriamas Europos pramonės aljansas atviras įmonėms, kurios norėtų dirbti kartu kuriant ir diegiant naują technologiją.

Branduolinės energijos įtraukimas į Europos klimato kaitos mažinimo politiką sukėlė dalies politikų ir visuomenės aktyvistų nepasitenkinimą.

ES egzistuoja ryški takoskyra tarp atominę energetiką palaikančių ir jai prieštaraujančių šalių narių.

Prancūzija vadovauja grupei ES narių, pasisakančių už tai, kad branduolinė energetika būtų įtraukta į anglies dioksido mažinimo politiką, Vokietija tam prieštarauja.

Šią takoskyrą pripažinusi K. Simson pabrėžė, kad nauja technologija bus diegiama tik šalyse, kurios pritaria branduolinei energetikai. Be to, bus laikomasi aukščiausių branduolinės saugos standartų.

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Bretonas mano, kad maži branduoliniai reaktoriai atliks pagrindinį vaidmenį Europai pereinant prie klimato kaitai neutralios ekonomikos.

Komisaras pabrėžė, kad pasaulyje didėjant konkurencijai dėl mažų branduolinių reaktorių Europa reaguoja nedelsdama, nes gali pasinaudoti aukšta branduolinės energetikos kompetencija ir gamybos pajėgumais.

Maži reaktoriai, kurių galia iki 300 MW, yra gerokai lankstesni. Jiems lengviau parinkti vietą, jų statyba greitesnė, o aušinimui reikia mažiau vandens nei reaktoriams, kurių galia siekia 1000 ar 1400 MW.

Mažų branduolinių reaktorių platforma yra vienas iš kelių ES pramonės aljansų, skirtų įgyvendinti žaliosios politikos darbotvarkę.

Vienas pramonės aljansas plėtoja baterijų gamybą. Kiti kuria nulinės emisijos aviacijoje projektus, plėtoja plastikų perdirbimo ir vandenilio gamybos technologijas.

Lyderė – Prancūzija

Nuo 2011 m. Fukušimos atominės jėgainės katastrofos Japonijoje Europa politinių lyderių ir visuomenės nuomonės dėl branduolinės energetikos labai išsiskyrė. O ES šalys susigrupavo į kelias nesutaikomas stovyklas.

Atominės energijos elektros energijos gamyboje visiškai atsisakė Italija ir Lietuva.

Prancūzija pasisako už branduolinę energiją kaip mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį energijos šaltinį.

Iš 163 branduolinių reaktorių, 2023 m. veikusių Europoje, 56 elektros energiją gamino Prancūzijoje.

Bulgarija, Italija, Kroatija, Suomija, Vengrija ir Lenkija remia Prancūziją ir jos branduolines ambicijas.

Nepaisant nesutarimų atominė vis dar populiari: 13-oje iš 27 ES valstybių narių veikia atominės elektrinės, jos tiekia maždaug ketvirtadalį visos Europos elektros energijos.

Vis dėlto kai kurios šalys nusigręžia nuo atominės energijos.

Belgija, Vokietija, Šveicarija ir Ispanija planuoja nutraukti veikiančių reaktorių darbą dėl potencialaus avarijos pavojaus, iššūkių uždarant elektrines ir saugant radioaktyviąsias atliekas. Bet, pasikeitus energetikos geopolitikai, šių planų įgyvendinti neskubama.

Europos Komisijos duomenimis, nepalanki europiečių nuomonė lėmė, kad 2006–2020 m. ES elektros, pagamintos branduolinėse jėgainėse, sumažėjo 25 proc.

Kita vertus, vieno Vengrijos fondo paskelbtas tyrimas atskleidė, kad ES valstybėse narėse atominė energija vis labiau vertinama teigiamai. Tyrimo duomenimis, prieštaraujančių branduolinės energetikos plėtrai dalis sumažėjo nuo 26 proc. iki 15 proc.

Nuomonės kaita gali būti siejama su klimato kaitos iššūkiais, mat atominė energija padeda sumažinti ŠESD išmetimą, užtikrina energijos tvarumą ateityje.

Be to, branduolinė energija yra efektyvesnė už kitus šaltinius. Mat, skirtingai nei saulės ir vėjo jėgainės, atominės elektrinės veikia savarankiškai, nepriklauso nuo oro sąlygų.

Branduolinės energijos kritikai ragina nepamiršti baisių katastrofų Černobylyje ir Fukušimoje, jų pasekmės jaučiamos iki šiol.

Kritikai atkreipia dėmesį, kad branduolinės energetikos infrastruktūra labai brangi, jėgainės gamina radioaktyviąsias atliekas, kurių saugojimas gali tapti galvos skausmu daugeliui ateities kartų.

Nesutaria ir Lietuvoje

Lietuvos politikų ir energetikos ekspertų nuomonės dėl branduolinės energetikos taip pat skiriasi: daugiau kaip prieš dešimtmetį vykusį balsavimą prieš naujos atominės elektrinės (AE) statybą vieni vadina didžiule klaida, kiti – išmintingu sprendimu.

Alfa.lt rašė, kad Lietuvoje siaučiant elektros kainų krizei bei stringant mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo projektui viešojoje erdvėje vėl kilo diskusijos, ar lietuviai teisingai pasielgė, atsisakę branduolinės energetikos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tuomet tvirtino, kad tai buvo „visų mūsų didžiulė klaida“ – esą turėdami veikiančią Visagino atominę elektrinę, už elektrą mokėtume 6–7 kartus mažiau.

Energetikos ekspertas Rymantas Juozaitis tikino, kad savos elektrinės nepastačiusi Lietuva ne tik prarado galimybę apsirūpinti pigesne elektros energija, bet ir nesutrukdė šalia sienos išdygti nesaugiai Astravo branduolinei jėgainei Baltarusijoje.

„Lietuviai nesuklydo“

Bendrame politikų ir energetikų chore išsiskyrė profesoriaus Vidmanto Jankausko balsas. Žinomas tarptautinis ekspertas įsitikinęs, kad lietuviai nesuklydo, referendume atsisakę Visagino projekto.

„Manau, kad tada nesuklydome atsisakydami atominės elektrinės. Lietuvai būtų buvę labai brangu ir būtų tekę ilgai mokėti už brangią elektrą – tai svarbiausia. Antra, projektas buvo nevykęs: didelis, galingas vienas reaktorius, labai nelankstus mūsų mažoje rinkoje, t. y. negalintis dirbti tik dalimi savo galios. Trečia, vien už reaktoriaus atsivežimą į Lietuvą būtų reikėję pakloti daugiau nei milijardą eurų, būtų tekę tvirtinti kelius, tiltus ir viadukus tiems 300 km nuo jūros“, – teigė V. Jankauskas.

Netgi jei elektrinė būtų buvusi laiku pastatyta (o tuo tikrai galima abejoti, matant, kaip vėluoja naujų atominių elektrinių statyba Suomijoje ar Prancūzijoje), jos gaminama elektra, eksperto nuomone, būtų buvusi nekonkurencinga, o nuostolius būtų tekę dengti Lietuvos vartotojams.

Ekspertas pranašiškai tvirtino, kad Lietuva ateityje galėtų sėkmingai plėtoti atominę energetiką – pasistatyti mažą, gal net ne vieną reaktorių. „Atrodo, kad vyksta tikras mažų modulinių reaktorių bumas“, – teigė V. Jankauskas.

Abejotinas projektas

Alfa.lt primena, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Japonijos energetikos kompanija „Hitachi“ planavo iki 2020 m. pastatyti naują Visagino atominę elektrinę šalia Ignalinos AE, uždarytos 2009 m. pabaigoje.

Vėliau, kaimynams iš projekto pasitraukus, Lietuva pirminiame etape planavo statyti vieną 1350 MW galios reaktorių Visagine, šalia uždaromos Ignalinos elektrinės.

Toks valdžioje buvusių konservatorių sprendimas ypač papiktino oponentus, mat konservatoriai anksčiau deklaravo, kad Visagine bus įrengti du reaktoriai, kurių galia po 700 MW.

Viešojoje erdvėje buvo pasirodę komentarų, kad tuometė valdžia išsižadėjo savo pačių planų ir nusileido japonams, kurie po Fukušimos avarijos tiesiog norėjo iškišti jau pagamintą didžiulį reaktorių.

Vėliau „WikiLeaks“ paviešina slapta JAV ambasados Vilniuje ataskaita atskleidė, kad Baltijos valstybėms sutarus dėl naujos atominės elektrinės projekto, JAV tikėjusios, kad amerikiečių bendrovė „Westinghouse“ gaus milžinišką Lietuvos užsakymą ir pastatys du 700–900 MW reaktorius, jų bendra galia siektų apie 1600 MW.

Bet tuometė valdžia po derybų pasirinko japonus su vienu milžiniškos galios reaktoriumi.

Stabdyti konservatorių inicijuotą projektą atsisakyta po 2012 m. spalį įvykusio patariamojo referendumo, kuriame rinkėjai pasisakė prieš naujos AE statybą.

Kartu su Seimo rinkimais surengtame referendume rinkėjams pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“ 62,68 proc. balsavusiųjų teiginiui nepritarė.