Ką Klaipėdos LEZ įmonėms reiškia uostas?

Kritinę uosto svarbą verslui vienbalsiai pabrėžiantys Klaipėdos LEZ jam linki nesustoti plėstis ir tobulėti.

Lietuvoje ir Klaipėdoje uostas atrodo toks savaime suprantamas, kad žodis „uostamiestis“ yra kone oficialus sinonimas, nors patys klaipėdiečiai savo jūrų vartų dažnai net nepastebi. 

Vis dėlto pabandžius įsivaizduoti „kas būtų, jei būtų“, Klaipėdos uosto reikšmė greitai grįžta ten, kur jai priklauso: stambiausi ir geidžiamiausi dabartiniai investuotojai be šių jūrų vartų dažnai nebūtų svarstę nei miesto, nei visos Lietuvos.

Apytiksliais Klaipėdos LEZ skaičiavimais, apie pusė teritorijoje veikiančių investuotojų eksporto, pernai siekusio 640 mln. Eur, fiziškai buvo įgyvendinta per uostą. 

Jūrų vartai yra itin svarbūs ir importuojant žaliavas gaminant aukštesnės pridėtinės vertės produkciją: pavyzdžiui, stambiosios LEZ veikiančios PET gamintojos „Orion Global PET“ ir „NEO GROUP“ per uostą įsiveža daugiau kaip 90 proc. savo žaliavos, nors eksportuojant jos jau dažnai pasitelkia ir sausumos transportą.

Pavyzdžiui, pernai jūra „NEO GROUP“ importavo ir eksportavo daugiau kaip 600 tūkst. tonų žaliavos ir produkcijos. Importuojant žaliavas uostas sudarė 95 proc. operacijų, o eksportuojant produkciją – 30 proc. Uostas kasmet sudaro ir apie 80-85 proc. maisto pramonės įrangos projektuotojos ir gamintojos „Lavango“ logistikos, o bendrovė tvirtina, kad jūra ir savalaikis pristatymas yra itin svarbus tarptautinėje jos veikloje.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas pasakoja, kad daugiau kaip prieš 20 metų miestas ir visa šalis visų pirma konkuravo kainomis, todėl pasiekiamumas per uostą buvo gyvybiškai svarbus jau tuomet. 

Pavyzdžiui, viena iš LEZ senbuvių, pasaulinei „Indorama“ grupei priklausanti „Orion Global PET“, anksčiau yra ne kartą minėjusi, kad savo metu plėtrą Europos rinkose numačiusi bendrovė Klaipėdą didele dalimi pasirinko būtent dėl uosto. 

Apskritai ši investicija, 2003-2006 m. siekusi tuo metu įspūdingus 100 mln. Eur, buvo ypatingai svarbi tiek Klaipėdos LEZ, tiek visai neseniai į ES įstojusiai Lietuvai, nes „Indoramos“ superprojektas padėjo atkreipti ir kitų investuotojų dėmesį.

„Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos LEZ kartu su visa Lietuva sparčiai keičiasi. Konkuruojame nebe kaina, o protais ir idėjomis, naujais produktais, technologijomis, patentais, inovacijomis. 

Bet net ir tokiu atveju žaliavas reikia pro kažkur importuoti, o produkciją – eksportuoti. Net ir vienas naujausių mūsų investuotojų – Vokietijos hidraulikos sistemų gamintoja „HAWE“ – taip pat minėjo, kad Klaipėdą be kitų priežasčių pasirinko ir dėl uosto, užtikrinsiančio efektyvesnius transporto maršrutus. 

Kita ryški mūsų naujokė – 50 mln. Eur investuojanti tvarių plastiko produktų gamintoja „Evertis“ – uosto reikšmės tiesiogiai neminėjo, tačiau su jos partnerystė su čia jau veikiančia PET gamintoja iliustruoja netiesioginę svarbą.

Paprastai kalbant – abejoju, ar be uosto turėtume tiek klasikines, tiek ir pažangiąsias gamyklas“, – tvirtina E. Kiudulas.

Kasdienė reikšmė verslui

Pačios LEZ įmonės apie uosto svarbą kalba sutartinai, tačiau kiekvienu atveju jo funkcija yra skirtinga.

Pavyzdžiui, stambios biodyzelino gamintojos „Mestilla“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Tinginys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ir visų Baltijos valstybių rinkos yra mažos dėl nedidelio gyventojų skaičiaus ir tankumo, todėl pasaulyje konkuruoti norinčioms įmonėms svarbus atitinkamas gamybos mastas ir efektyvūs būdai pasiekti didžiąsias vartotojų mases.

„Todėl apie 80 proc. produkcijos eksportuojame, o konkurencingiausia tai daryti per Klaipėdos uostą. Apskritai didžioji dalis tiek mūsų klientų, tiek konkurentų Vakarų Europoje yra įsikūrę uostuose ar šalia jų, nes mūsų srityje žaliavų ar produkcijos tiekimas yra labai glaudžiai susijęs su vandens logistika“, – sako R. Tinginys.

Įdomu tai, kad sėkminga „Mestillos“ veikla uosto reikšmę išplečia gerokai už pajūrio regiono ribų – bendrovė yra viena stambiausių šalies rapsų supirkėjų, o per kelis dešimtmečius šių augalų derlius Lietuvoje išaugo apie penkis kartus. Šitaip uostas turi kone tiesioginės įtakos ir šimtus kilometrų nuo jo nutolusiems ūkininkams.

Įdomus ir energetikos bendrovės „Gren Klaipėda“ ryšys su uostu. Kompanija yra žinoma kaip šilumos ir elektros gamintoja iš perdirbimui netinkančių atliekų, tad minčių apie uostą tarsi kilti neturėtų. 

Visgi „Gren Lietuva“ direktorius Donatas Petronis tvirtina, kad Klaipėdos uostas yra itin svarbi bendrovės logistikos grandinės dalis.

„Per šį uostą iš Lietuvos į Norvegiją išgabenami lakieji pelenai – tai antrinis produktas, susidarantis išvalius dūmus atliekų deginimo procese. Kasmet jų susidaro iki 8 tūkst. tonų, o Norvegijoje jie toliau apdorojami aplinkai saugiais būdais. 

Tikime, kad tiek „Gren“, tiek Klaipėdos uostą vienija bendra vizija – kurti švarią, tvarią ir modernią Lietuvą. Žvelgdami į ateitį, matome daug galimybių bendradarbiauti tokiose inovatyviose srityse kaip anglies dioksido surinkimas, transportavimas, naudojimas ir saugojimas (CCTUS). 

Esame įsitikinę, kad kartu galime realizuoti ambicingus projektus, kurie ne tik prisidės prie aplinkosaugos, bet ir stiprins regiono konkurencingumą“, – sako D. Petronis.

Kitoms įmonėms uostas Klaipėdoje tampa augimo partneriu. Pavyzdžiui, architektūrinio stiklo gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ atstovai teigia, kad veiklos pradžioje prieš beveik du dešimtmečius uostas įmonei nebuvo toks svarbus kasdienėje veikloje, nors teorinis potencialas buvo iškart matomas. 

Jis galiausiai pravertė – sėkmingai kuriant paklausius produktus ir plečiantis į rinkas kone visuose žemynuose, šiuo metu kompanijos eksportas per uostą siekia apie 60 proc.

Tiesa, „Glassbel“ jūra importuoja tik apie 5 proc. savo žaliavų. Priešingas proporcijas, bet vienodai didelę uosto reikšmę, galima sutikti Vokietijos polimerų milžinės „Rehau“ prieš kelis metus atidarytoje Klaipėdos LEZ gamykloje: apie pusę žaliavų įmonė importuoja jūra, tačiau galutinę produkciją jau daugiausia išveža sausuma.

„Klaipėdos uostas yra strateginis logistikos taškas mūsų veikloje. Prieš įsikuriant Klaipėdos LEZ, tai buvo teigiamas ir svarbus aspektas, jo reikšmė dar labiau išaugo dėl artumo ir efektyvumo. 

Kitais metais planuojame nedidele dalimi padidinti ir eksporto dalį per uostą“, – teigia „Rehau Production LT“ logistikos vadovė Rasa Povilaitytė.

Uosto svarbą iliustruoja netgi veiklos pradžiai besiruošianti talko miltelių gamintoja „Finegri“: bandomąsias žaliavos partijas kompanija 100 proc. jau importuoja per Klaipėdos jūrų vartus. 

Bendrovės direktorės Vilmos Želvienės teigimu, ilgainiui per uostą bus pasiektas šimtaprocentinis, 24 tūkst. tonų per metus žaliavos sudarysiantis importas, o eksporto dalis per jį turėtų siekti iki 70 proc.

„Klaipėdos uostas mūsų įmonei labai svarbus dėl žaliavos importo ir produkcijos eksporto. Vienas iš pagrindinių kriterijų įmonės steigimo metu pasirenkant Klaipėdos LEZ buvo Klaipėdos uostas. 

Jis įmonei atlieka ir atliks vienas iš pagrindinių transporto ir logistikos funkcijų“, – teigia V. Želvienė.

Savo ruožtu logistikos sektoriuje veikiančioms Klaipėdos LEZ bendrovėms uostas yra akivaizdi kasdienė duona. UAB „AD REM LEZ“ vadovas Tomas Rauckis uostą aiškiai įvardija kaip „gyvybiškai svarbią jungtį bendrovės krovinių grandinėje“, nes apie 70 proc. bendrovės aptarnaujamų krovinių keliauja per jūrų vartus.

“Importo sraute uostas mums yra ypač svarbus jūriniams konteineriams iš Tolimosios Azijos šalių, tokių kaip Kinija, Pietų Korėja, Vietnamas ar Indija, taip pat iš Šiaurės ir Pietų Amerikos. 

Eksporto kryptimi Klaipėdos uostas atlieka tokį pat reikšmingą vaidmenį – per jį siunčiame krovinius į Skandinaviją, įskaitant Norvegiją, Švediją, netgi Islandiją, taip pat į kitas ES šalis. 

Labai svarbu paminėti, kad didelė dalis krovinių, po sandėliavimo, rūšiavimo ar komplektavimo mūsų terminaluose Klaipėdoje, toliau keliauja į Vokietiją ar Skandinaviją, tad reguliarus susisiekimas keltais šiomis kryptimis mums labai aktualus“, – pasakoja T. Rauckis.

Pasak jo, bendrovė Klaipėdoje įsikūrė būtent dėl uosto, o ilgainiui šis santykis tik augo: plėtėsi sandėlių infrastruktūra, geografija ir paslaugų spektras, tad atitinkamai augo ir greičio bei jūrų ryšių poreikis.

„Šiandien prekės iš mūsų sandėlio, Skandinavijos klientus gali pasiekti per 24 valandas nuo užsakymo. Klaipėdos uostas mums yra daug daugiau nei vien transporto arterija – tai strateginis partneris, su kuriuo palaikome glaudžią partnerystę tiek su terminalais, tiek su jūrinėmis linijomis, tiek su valstybinėmis tarnybomis. 

Mus jungia bendra vizija – kurti modernų, tvarų ir konkurencingą Baltijos jūros regiono logistikos centrą. Žvelgiant į ateitį, kartu matome galimybes dar labiau plėtoti žaliąją logistiką, skaitmenizuoti procesus ir stiprinti regiono patrauklumą tarptautiniams verslams“, – tvirtina T. Rauckis.

Ko linki

Tiek pats uostas, tiek jame veikiančios įmonės ir kuriami produktai jau ne vienus metus skamba Lietuvoje ir užsienyje atsinaujinančios energetikos, robotikos, inžinerijos ar kitose srityse. 

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas nuolat pabrėžia, kad uostas yra ne tik funkcija, bet ir ekosistema – idėjų, partnerių ir infrastruktūros tinklas, vien kurio buvimas mieste lengvina pokalbius su potencialiais investuotojais.

Tad ir patys investuotojai Klaipėdos uostui linki ne tik toliau tobulinti esamas praktines funkcijas, bet ir kurti įvairiausias naujas galimybes šitaip didinant viso miesto patrauklumą.

„Klaipėdos uostui norėtųsi palinkėti išlaikyti strategišką požiūrį, lankstumą ir kūrybiškumą – ypač įgyvendinant drąsias, didelio masto idėjas. Tai neabejotinai sustiprins visos Lietuvos pozicijas žaliųjų inovacijų srityje“, – sako „Gren“ direktorius D. Petronis.

„Klaipėdos uostui visų pirma norėčiau palinkėti nesustoti ir tęsti pradėtą kryptį – investuoti į modernizaciją ir infrastruktūrą, siekiant išlaikyti lyderystę tarp Baltijos jūros regiono uostų. 

Taip pat labai svarbu nepamiršti skaitmenizacijos – spartesnė dokumentų, muitinės ir uosto procesų automatizacija bei nuolatinis procesų efektyvinimas yra būtini norint išlikti konkurencingiems tarptautiniu mastu.

Kita svarbi kryptis – žalioji transformacija: Klaipėdos uostas turi visas galimybes tapti lyderiu tarp žaliųjų uostų Baltijos regione. 

Partnerystės stiprinimas taip pat yra vienas iš kertinių veiksnių – glaudesnis bendradarbiavimas su logistikos operatoriais leistų kartu kurti integruotas, didesnės pridėtinės vertės paslaugas ir dar labiau plėsti klientų geografiją.

Galiausiai, labai svarbu skatinti uosto geografinio pasiekiamumo plėtrą – Klaipėdos uostas gali tapti dar stipresniu logistikos centru, per kurį kroviniai sklandžiai pasiektų ne tik ES ir Skandinavijos rinkas, bet sujungtų tiesioginėmis jungtimis ir tokias strategiškai reikšmingas šalis kaip Didžioji Britanija, Turkija ar Ukraina“, – prideda „AD REM LEZ“ vadovas Tomas Rauckis.

„Palinkėtume toliau investuoti į infrastruktūros modernizavimą, skaitmenizaciją. Taip pat skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su LEZ įmonėmis, kad būtų galima kurti bendras inovatyvias logistikos ir tvarumo iniciatyvas“, – antrina „Rehau“ atstovė Rasa Povilaitytė.