Kainų šuolis ir „Proveržio paketas“ stabdo žaliosios energetikos plėtrą – vystytojai atideda investicijas į vėjo parkus

Lietuva yra užsibrėžusi tikslą vėjo jėgainių parkų įdiegtąją galią iki 2025 m. padidinti nuo 660 megavatų iki 1,8 gigavato.

Investicijoms į žaliąją energetiką koją kiša tiekimo sutrikimai ir brangstantys metalai, sudarantys 90 proc. vėjo turbinų.

Atidėti jau pradėtas investicijas į vėjo energetiką verčia ir sumaištis dėl planuojamų teisinio reglamentavimo pokyčių.

Seime svarstomas vadinamasis „Proveržio paketas“ daugiausia skirtas palengvinti naujus vėjo elektrinių parkus planuojančių vystytojų veiklą. Bet verslui, kuris jau pradėjo ar įpusėjo vėjo energetikos projektus, iki šiol neaišku, kaip reikės juos baigti – pagal seną ar naują tvarką.

Nežinia, ar įstatymai numatys aiškų pereinamąjį laikotarpį, ar vystytojams neteks iš naujo rengti ir derinti to, kas jau padaryta.

Smūgis žaliajam kursui

Vėjo elektrinių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza pastebi, kad dabar vėjo jėgainės gali kainuoti trečdaliu daugiau nei prieš kelerius metus.

„Brangsta ne tik vėjo jėgainės, bet ir jų statybos – per pastaruosius metus kilo tiek vėjo jėgainėms reikalingų komponentų, tokių kaip kabeliai, tiek pamatų, pastočių ir kelių įrengimo kainos.

Preliminariu skaičiavimu, toks vėjo jėgainių parkas, kokį pradėjome statyti 2020 m. Telšių rajone, dabar kainuotų iki 30 proc. daugiau“, – teigė G. Uloza.

Vėjo jėgaines gaminančios bendrovės „Siemens Gamesa“ atstovas pastebi, kad šiuo metu vėjo energetikos plėtotojams koją kiša nestabili rinka.

„Vėjo jėgainės pabrango, ir panašu, kad jų kainos artimiausiu metu toliau kils. Tai yra pasekmė to, kas vyksta rinkoje: dėl sutrikusios tiekimo grandinės gamintojai susiduria su brangstančiomis žaliavomis ir vėluojančiais, ilgiau trunkančiais pristatymais.

Be to, norint išlaikyti suinteresuotų šalių – investuotojų, akcininkų – susidomėjimą atsinaujinančios energetikos rinka, būtina išlaikyti kainų augimą.

Negaudami ar gaudami mažiau dividendų, jie gali nusisukti nuo atsinaujinančios energetikos, tuomet būtų sunku pasiekti energetikos transformacijos ir žaliojo kurso tikslus“, – teigė „Siemens Gamesa“ regioninių techninių pardavimų vadybininkas Edwinas van der Voortas.

Problemų kamuolys

Vėjo elektrinių parkų vystytojams koją kiša vėjo jėgainių gamintojų patiriami iššūkiai – ne tik kylančios kainos, bet ir ilgėjantis vėjo jėgainių užsakymų įgyvendinimas.

„Anksčiau užsakę vėjo jėgainės, jas gaudavome per 12 mėnesių, dabar terminas artėja prie 24 mėnesių. Tenka ilgiau laukti ne tik vėjo jėgainių, bet ir jų komponentų – kabelių, armatūros. Dėl stringančio tiekimo nemažai Lietuvoje planuojamų vėjo jėgainių parkų gali būti neįgyvendinti laiku“, – prognozavo G. Uloza.

Krovinių logistiką vykdančio „Tarptautinės logistikos centro“ atstovas Justas Kairys sakė, kad vėjo jėgainių logistika nėra paprasta – daugiau kaip 60 metrų ilgio turbinų mentes gali gabenti ne visi laivai.

„Krovininius laivus, galinčius gabenti vėjo jėgaines, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tenka transportuoti jėgainių dalis iš skirtingų šalių – labai retai pasitaiko, kad visas sukomplektuotas užsakymas būtų paimamas iš vienos vietos“, – teigė J. Kairys.

Pasak jo, dažnesni atvejai, kai vienas dalis reikia paimti iš Olandijos, kitas – iš Ispanijos, trečias – iš Vokietijos. Į Lietuvą atvežtos vėjo jėgainių dalys yra komplektuojamos ir sandėliuojamos. Be to, išaugę krovinių gabenimo įkainiai paveikė ir vėjo jėgainių logistiką – 2021 m. vertinti jėgainių pervežimo įkainiai neatitinka dabartinių kainų.

„Frachtai, mokami laivų valdytojams už krovinių gabenimą, mūsų regione augo 2–2,5 karto, piko metu buvo ir 3 kartus didesni.

Taip pat augo krovos, vežimo įkainiai. Logistikos pabrangimui įtakos turėjo ir augančios kuro kainos. Kadangi vėjo jėgaines galinčių transportuoti laivų nėra daug, vyksta mažesnė konkurencija nei įprastų krovinių rinkoje, kur gabenimo įkainiams didesnę įtaką turi sezoniškumas“, – aiškino J. Kairys.

Stringa nauji projektai

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė prognozuoja, kad dėl kylančios įtampos vėjo energetikos sektoriuje gali augti elektros energijos kaina. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad ir tokiu atveju atsinaujinanti energetika lieka patrauklesnė už tradicinę, naudojančią iškastinį kurą.

„Vėjo elektrinių parkų vystytojai, prieš kelerius metus pradėję naujus projektus, tokių kainų šuolių ir pasikeitimų negalėjo prognozuoti, tad dauguma projektų ne tik ženkliai pabrangsta, bet ir stringa jų įgyvendinimas“, – teigė U. Daškevičiūtė.

Jos nuomone, augančių sąnaudų kainą neišvengiamai pajus ir atsinaujinančios energijos vartotojai. Be to, žaliosios energetikos plėtotojams iššūkių kyla dėl specialistų trūkumo, biurokratinių kliūčių ir dalies visuomenės nepalankaus požiūrio į vėjo energetiką.

Nors valstybė deklaruoja, kad vėjo jėgainių plėtra yra vienas iš Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantų, dalis gyventojų ir politikų aršiai priešinasi vėjo parkų statyboms.

Neaišku dėl proveržio

Energetikos ministerijos parengtas ir šiuo metu Seime svarstomas „Proveržio paketas“, kuriuo siekiama paskatinti vėjo ir saulės energetikos plėtrą, yra itin laukiamas.

Vis dėlto plėtotojams trūksta aiškumo, kaip planuojamas proveržis bus įgyvendinamas praktiškai, kaip paveiks šalies anksčiau pradėtus vystyti parkus.

„E energija“ grupės vadovas G. Uloza mano, kad „Proveržio paketas“ yra palankus naujus vėjo elektrinių parkus planuojantiems vystytojams. Turintiems pradėtus ar net įpusėtus projektus kyla neaiškumų, kaip reikės toliau vystyti šiuos vėjo elektrinių parkus – pagal seną ar naują tvarką.

„Nežinia, ar įstatymai galiausiai numatys aiškų pereinamąjį laikotarpį, ar neteks vystytojams iš naujo rengti ir derinti to, kas jau yra padaryta, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo, susitarimų su vietos savivaldybėmis bei bendruomenėmis“, – komentavo jis.

Baimė dėl naujų kliūčių

Atsargiai vertinamas ir „Proveržio pakete“ numatytas vėjo elektrinių parkų vystytojams taikyti planuojamas papildomas gamybos mokestis. Jis būtų skirtas vietos bendruomenėms, tačiau taip pat gali prisidėti prie elektros energijos kainos augimo, kurį pirmiausia pajus galutiniai vartotojai.

Pasak U. Daškevičiūtės, tai, kad vėjo elektros energijos gamintojai pasidalintų savo sėkme su vietos bendruomenėmis, yra labai gerai. Bet siekiant ženkliai nedidinti mokestinės naštos, turėtų būti proporcingai mažinami kiti vėjo energetikai taikomi mokesčiai.

Pagal planuojamą naują teisinį reglamentavimą vėjo elektrines ne tik planuojama papildomai apmokestinti, bet ir apsunkinti projektų įgyvendinimą.

Vystytojai baiminasi, kad dėl kai kurių sprendimų, pavyzdžiui, didesnio atstumo nuo namų iki vėjo elektrinių, vėjo energetikos vystymas taps sudėtingesnis.

„Turėtume iš esmės skatinti vėjo energetikos plėtrą – panaikinti biurokratines kliūtis ir transportavimo mokesčius, pagreitinti leidimų išdavimą vėjo jėgainių statyboms ir sutelkti dėmesį į šalies elektros tinklų pajėgumų didinimą bei energijos kaupimo plėtrą.

Tik turint pakankamai ar daugiau, nei reikia, elektros energijos, galima užtikrinti mažesnę jos kainą, kas būtų naudinga visiems“, – sakė E. van der Voortas.

Buksavimas vietoje

Energetikos ministerijos parengtas ir skambiai „proveržio paketu“ pavadintas įstatymų rinkinys, kai kurių energetikos ekspertų nuomone, žada ne proveržį, o buksavimą vietoje.

Ekspertų vertinimu, vėjo elektrinių parkams procedūros lieka tokios pačios arba ilgėja. Negana to, kai kurie įstatymų pakeitimai stabdytų sausumos vėjo elektrinių parkų plėtrą.

„Užuot būtų pagerinta vėjo elektrinių parkų plėtra sausumoje, o pokyčiai leistų dabar plėtojamų parkų projektus užbaigti greičiau ir sklandžiau, pasirenkamas vėjo energetikos sausumoje stabdymo kelias“, – rašoma energetikų išvadose, kurių kopiją turi naujienų portalas Alfa.lt.

Ekspertai sako, kad pataisų rengėjai iš Energetikos ministerijos planuoja daug mažų ir panaudotų vėjo elektrinių išmėtyti po Lietuvą ir atverti žalią šviesą saulės energetikai.

Kitaip tariant, sunkią vėjo parkų plėtrą ketinama dar labiau apsunkinti, o pavienių ir panaudotų vėjo elektrinių ir saulės parkų – dar labiau supaprastinti.

Šiuo metu dauguma vėjo elektrinių parkų projektų yra įstrigę dėl begalės biurokratinių trukdžių: institucijų neveikimo, per ilgų derinimo terminų, sanitarinių apsaugos zonų reikalavimų vykdymo ir kitų.

Be to, numatomi pokyčiai nevienodai paveiks įvairius žaliosios energetikos sektorius. Didžiausią naudą turėtų pajusti saulės energetikos plėtotojai.

Antai Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais pagerinamos sąlygos tik saulės elektrinėms ir vėjo jėgainėms iki 30 m aukščio, tai yra naudotoms ir itin mažos galios jėgainėms.

Aukštesnėms kaip 30 m jėgainėms jokios biurokratinės kliūtys nėra naikinamos ir terminai nėra trumpinami. Tokių įrenginių statyba toliau turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

Nauda tik naujiems parkams

Įstatymo pakeitimais taip pat siekiama nustatyti, kad visas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) turėtų būti rengiamas jūrinėms ir sausumos vėjo elektrinėms, jei planuojama 7 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis yra 230 metrų ar daugiau, ir atstumas nuo planuojamų statyti elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra mažesnis kaip 5 kilometrai.

Šiuo atveju procedūros tokių elektrinių plėtotojams pailgėtų.

Šiuolaikinių vėjo elektrinių aukštis yra apie 240–253 metrai, tad, įsigaliojus „Proveržio paketui, net vienos jėgainės statyboms reikėtų rengti visą PAV.

Anksčiau planuojant iki trijų bet kokio aukščio vėjo jėgainių PAV procedūrų nebuvo reikalaujama.

Įteisinus naują tvarką, pailgėtų ir kitos procedūros. Pavyzdžiui, anksčiau planuojant iki trijų bet kokio aukščio vėjo elektrinių 2 kilometrų atstumu nuo saugomų teritorijų vykdyti PAV procedūros nereikėjo. Taip pat nebuvo nustatyt ribojimų dėl atstumų tarp vėjo elektrinių.

Dabar pavienes kad ir 110 metrų aukščio vėjo elektrines be PAV atrankos procedūrų atlikti bus neįmanoma. Anksčiau tai buvo galima ir sistema puikiai veikė.

Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimais planuojama nustatyti, kad jei vėjo elektrinės aukštis bus apie 250 metrų, atstumas nuo bet kokios gyvenamosios teritorijos (nors ir įregistruota apleista sodyba) turėtų būti 1 kilometras.

Tokiu atveju aplinkiniai žemės sklypų savininkai, sklypo, kuriame planuojama vėjo elektrinė, negautų jokių kompensacijų. Kompensacijas gaus tik sodybos savininkas, tačiau tik tuo atveju, jei duos sutikimą.

Ekspertų nuomone, šis pakeitimas padarys negrįžtamą neigiamą poveikį vėjo elektrinių parkų vystymuisi sausumoje – būtų sustabdyta šiuo metu ar 2–5 metus vystytų vėjo elektrinių parkų plėtra.

Manoma, jog „Proveržio paketas“ naudingas tik naujai pradedamiems vėjo elektrinių parkams, kuriems dar nėra pradėti specialieji planai ir kitos procedūros, nėra suplanuotos elektrinių vietos ir pasirašytos žemės nuomos sutartys su žemės sklypų savininkais bei nepradėti rinkti sutikimai dėl sanitarinių apsaugos zonų.

Tokiu atveju procedūros sutrumpėtų, tačiau tokių vietų Lietuvoje yra labai mažai.