Kinija didina spaudimą tarptautinėms bendrovėms ir liepia nutraukti ryšius su Lietuva

Taivano vėliava. BNS

Pekinas praėjusį mėnesį sumenkino diplomatinius santykius su Lietuva po to, kai Taivanas atidarė de facto atstovybę Vilniuje – pirmąją Europoje per 18 metų, nepaisydamas Kinijos spaudimo to nedaryti.

Kinija nepriklausomą ir demokratiškai valdomą Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir kelia spaudimą kitoms šalims tam, kad nutrauktų santykius su šia sala.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tikino, kad kai kurios įmonės pasidavė Kinijos įtakai ir jau nutraukė sutartis su tiekėjais Europos Sąjungos (ES) šalyje.

„Kinija siunčia žinutes tarptautinėms įmonėms, kad jeigu jos naudos dalis ir reikmenis iš Lietuvos, joms nebebus leista pardavinėti Kinijos rinkai ar ten įsigyti prekių“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė viceministras.

M. Adomėnas teigė, kad Kinijos valdžios institucijos taip pat riboja eksportą į Lietuvą, be kita ko, stabdo eksporto kredito garantijas Lietuvos importui.

„Mes nenusilenksime šiam spaudimui, – pabrėžė jis. – Ar mes nuspręsime Taivaną vadinti Taivanu priklausys nuo Lietuvos, o ne nuo Pekino.“

Mantas Adomėnas. Edvard Blaževič Alfa.lt

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbin ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija laikosi tarptautinės prekybos taisyklių ir dar kartą kritikavo Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.

„Tai sukūrė klaidingą įspūdį, kad Taivanas yra atskirtas nuo Kinijos, smarkiai pakenkė Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir sukūrė nepaprastą precedentą tarptautinėje bendruomenėje, – tvirtino W. Wenbin. – Kinija tvirtai saugos savo suverenitetą, teritorinį vientisumą ir pagrindinius interesus.“

Taivanas turi kitus biurus Europoje ir JAV, tačiau jie naudoja Taipėjaus miesto pavadinimą, vengdami nuorodos į pačią salą, kitaip nei naujoji atstovybė Vilniuje.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija nedidelė, tačiau jos eksportu paremtoje ekonomikoje veikia šimtai firmų, gaminančių tokias prekes kaip baldai, maistas ir drabužiai tarptautinėms įmonėms, parduodančioms Kinijai.

Vidurio ir Rytų Europos Azijos studijų centro duomenimis, praėjusiais metais Kinijos investicijos į Lietuvą siekė apie 70 mln., tai sudaro apie 0,4 procento visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų.

Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos duomenų bazė COMTRADE rodo, kad Kinijos eksportas į Lietuvą 2020 m. siekė beveik 1,2 mlrd. Eur, o Kinija importavo lietuviškas prekes už daugiau nei 300 mln. eurų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti tūkstančiams firmų, atskleidė, kad kai kurios tarptautinės įmonės, perkančios prekes iš vietinių tiekėjų, jau yra Kinijos taikinyje.

„Šią savaitę pirmą kartą matėme tiesioginį Kinijos spaudimą tiekėjui atsisakyti lietuviškų prekių, – pasakojo konfederacijos prezidentas V. Janulevičius. – Anksčiau turėjome tik grasinimų, kad tai gali įvykti, o dabar jie tapo realybe.“

V. Janulevičiui skaudžiausia, kad tai yra europinė įmonė: „Daugelis lietuviškų įmonių yra tiekėjai tokioms įmonėms kaip ši.“

Vidmantas Janulevičius. BNS foto

Lietuva svarsto galimybę įsteigti fondą, kuris apsaugotų vietos įmones nuo Kinijos keršto, sakė vienas Vyriausybės pareigūnas.

Vilnius taip pat kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, o ES trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi „atsistoti prieš bet kokį politinį spaudimą ir prievartos priemones“ bet kuriai savo narei.

Šis pareiškimas buvo reakcija į ankstesnius pranešimus, jog Kinijos muitinė taiko ilgas procedūras ir vilkina Lietuvos eksportą į Kiniją.

„Jei gauta informacija pasitvirtintų, ES taip pat įvertintų Kinijos veiksmų suderinamumą su jos įsipareigojimais pagal Pasaulio prekybos organizaciją“, – teigiama ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir vykdomojo viceprezidento Valdio Dombrovskio pareiškime.

Lietuvos valdančioji koalicija praėjusių metų lapkritį sutiko paremti Taivane „Kovojančiuosius už laisvę“, taip sukeldama pavojų savo santykiams su Kinija.

Vilnius išstojo iš „17+1“ bloko tarp Kinijos ir kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių gegužę ir paragino visas ES nares sekti pavyzdžiu.

Janka Oertel, Europos užsienio santykių tarybos Azijos programos direktorė, rugpjūtį naujienų portalui „The Independent“ sakė, kad Lietuva „naudojasi labai ribota priklausomybe nuo Kinijos“ ir kad jos pokytis atspindi besikeičiančias nuotaikas Europoje.