Kinija užtrenkė duris Lietuvos verslui ir praverti neplanuoja – įmonės ieško alternatyvų, tačiau tam reikia laiko

Nors nuo sausio mėnesio stabilizavosi ir šiek tiek pagerėjo, šalies verslas nesitiki, kad Lietuvos ir Kinijos eksporto ir importo apimtys grįžtų į lygį iki dviejų šalių diplomatinio konflikto, įžiebusio neoficialias Pekino ekonomines sankcijas Lietuvai.

„Labai sunku tikėtis, kad artimiausius keletą metų situacija būtų tokia, kaip ir buvo iki konflikto“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Negrįš į buvusį lygį

Naujienų portalui Alfa.lt jis sakė, kad žaliavos ir komponentai dabar Lietuvą pasiekia per trečiąsias šalis ir žaliavų kainos ir transportavimo išlaidos jau negrįš į buvusį lygį.

„Akivaizdu, ką dabar daro mūsų įmonės, – ieško tiekimo alternatyvų.

Tos, kurios dar neieško, matyt, pasinaudodamos „Invegos“ siūlomais instrumentais, pradės tai daryti“, – teigė LPK prezidentas.

V. Janulevičius paaiškino, kad atrasti alternatyvius tiekimo šaltinius reikia laiko. O esminiai principai, kuriais vadovaujasi verslas, ieškodamas alternatyvų, – žaliavų kainos ir logistikos kaštai bei tiekimo trukmė.

Tad esą logiška, kad alternatyvų ieškoma kuo arčiau Lietuvos ir tik po to plečiama geografija, pereinant prie globalesnės aplinkos.

Alternatyvų ieškoma kuo arčiau Lietuvos, ir tik po to plečiama geografija, pereinant prie globalesnės aplinkos.

„Daugeliui mūsų įmonių užsidarė Kinijos kaip eksporto rinkos durys. Jau nuo pat kilusios įtampos pradžios kalbame apie eksporto rinkų diversifikavimą.

Verslas jau išmoko greitai persiorientuoti ir veikti naujomis aplinkybėmis, bet eksporto rinkų plėtra ir diversifikavimas reikalauja laiko.

Naujų rinkų paieška, įsitvirtinimas jose, produktų sertifikavimas užima 5–7 metus. Tad verslas patyrė ir ženklių praradimų“, – teigė V. Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius: verslas jau išmoko greitai persiorientuoti ir veikti naujomis aplinkybėmis, bet eksporto rinkų plėtra ir diversifikavimas reikalauja laiko.

Iš naujo vertina ES

LPK prezidentas teigė, kad ekonominių santykių su Kinija transformacija jau palietė ne tik Lietuvą. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paskatino Europos Sąjungą (ES) iš naujo įsivertinti ir santykius su Kinija.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paskatino Europos Sąjungą iš naujo įsivertinti ir santykius su Kinija.

„Tokia Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių prikišamai ES parodė, kokios grėsmės jos gali laukti, jeigu bus didinama ekonominė ir prekybinė priklausomybė nuo Kinijos. Užsienio ekspertai teigia, kad milžiniškų Kinijos investicijų Europoje era gali baigtis“, – sakė V. Janulevičius.

LPK prezidentas citavo vokiečių pramonininkų teiginius, kad Lietuvos įtampos su Kinija dar neturi tiesioginio poveikio Kinijoje veikiančiam Europos verslui, tačiau Lietuvos atvejis labai akivaizdžiai parodė visai ES, kad ekonominės sankcijos yra tas įrankis, kuriuo Kinija yra pasirengusi naudotis kaip atsaku į politinį spaudimą.

„Akivaizdu, kad tendencija, prasidėjusi kovido metu, – kelti gamybą atgal į Europą ar arčiau namų, tik dar labiau įgaus pagreitį, ypač jeigu bus sureguliuoti energetikos klausimai“, – sakė V. Janulevičius.

Paskolos rinkų paieškoms

Dėl Kinijos taikomų ribojimų nuo praėjusio rudens Lietuvos verslo subjektai susiduria su eksporto ir importo trikdžiais, Kinijoje įstrigusia produkcija bei praranda Kinijos rinką, žaliavų tiekėjus.

Prekės iš Kinijos nukreipiamos į kitas pristatymo vietas, esančias ne Lietuvoje, tai lemia nuostolius, susijusius su prekių transportavimo kainos padidėjimu.

Atsižvelgdama į esamą situaciją, nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo birželio 15 d. pradėjo teikti paskolas pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams“.

Paskolos turėtų užtikrinti finansavimo prieinamumą su likvidumo trūkumu susidūrusiems verslo subjektams.

„Invegos“ generalinio direktoriaus Kęstučio Motiejūno teigimu, lengvatinės paskolos suteiks galimybę verslui, nukentėjusiam nuo Kinijos sankcijų, prisitaikyti prie naujos situacijos rinkoje, perorientuoti verslo strategijas ir gerinti likvidumą.

Lengvatinės paskolos suteiks galimybę verslui, nukentėjusiam nuo Kinijos sankcijų, prisitaikyti prie naujos situacijos rinkoje.

Paskolas galės gauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai ir didelės įmonės, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudarė ne mažiau kaip 25 proc. bendros importo arba eksporto dalies nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., ir jei jos po „Invegos“ paraiškos įvertinimo pateiks bent trijų finansų įstaigų raštus su atsisakymu suteikti finansavimą.

Paskolų skaičius vienam paskolos gavėjui yra neribojamas, tačiau bendra išduotų paskolų suma vienam paskolos gavėjui negali būti didesnė nei 5 mln. Eur, o jei paskolos gavėjas priklauso įmonių grupei – negali viršyti 10 mln. Eur.

„Invegos“ vadovas pabrėžė, kad paskolos bus skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti ir turės būti naudojamos tik naujų išteklių paieškai su tikslu persiorientuoti į naujas rinkas.

Kreipėsi į PPO

Šių metų sausio mėn. ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kuri, ES nuomone, yra diskriminuojanti Lietuvą.

Ta proga ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis sakė, kad pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio ES lengvai imtųsi. Tačiau, žlugus pakartotiniams bandymams problemą išspręsti dvišaliu formatu, esą neliko jokios kitos išeities, tik pradėti ginčo sprendimo procedūrą prieš Kiniją.

Pekinas iš karto pareiškė, kad ES kreipimasis nepagrįstas ir nenuoseklus. Esą „reikalas“ tarp Kinijos ir Lietuvos yra ne ekonominis, o politinis.

Supykdė dėl Taivano

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo, kai Lietuva praėjusių metų lapkritį atidarė Taivano (taivaniečių) atstovybę Vilniuje.

Lietuva tapo vienintele ES valstybe, leidusia atstovybei naudoti Taivano vardą.

Kitose šalyse tokios atstovybės, pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais.

Reaguodama į Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą, Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje bei pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį.

Be to, Pekinas ėmė grasinti įvairiausiomis sankcijomis, o Lietuvos verslas susidūrė su šiurkščiu Kinijos spaudimu: muitinėje strigo lietuviškos prekės, valstybinis Kinijos paštas nepriėmė siuntinių į Lietuvą.

Vėliau Kinija nebeįsileido Lietuvos eksporto prekių, stabdė importą į Lietuvą.

Pasirodė pranešimų, kad kinai reikalauja kitų šalių įmones nutraukti visus ryšius su Lietuva. Kai kurios tarptautinės bendrovės ėmė grasinti, kad taip ir padarys.

Vokiečiai liko Lietuvoje

Vokietijos investuotojus, turinčius automobilių pramonės gamyklas Lietuvoje, ypač išgąsdino Kinijos grasinimai neįsileisti gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius.

Vėliau Vokietijos investuotojai poziciją sušvelnino, teigė, kad prekyboje su Kinija jaučiamas tam tikras palengvėjimas.

„Atrodo, kad bendri Europos Komisijos ir Pasaulio prekybos organizacijos veiksmai rodo pirmuosius sėkmės ženklus.

Vokietijos įmonės ir toliau vykdo veiklą Lietuvoje, šiuo metu nė vienas Vokietijos investuotojas apie savo pasitraukimą iš Lietuvos dėl susidariusios padėties dėl Kinijos nėra paskelbęs“, – Alfa.lt teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė.

alfa.lt