Kinijos kerštas palietė bent 20 vidutinių ir stambesnių Lietuvos įmonių (7)

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad įmonių, kurios patiria sunkumų yra apie 20, tačiau jų atskleisti nenorėjo.

Archyvų nuotr.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

„Tai yra vidutinės ir stambesnės įmonės ir iš trečiųjų šalių ta reakcija buvo – apribojant finansinius, tiekimo išteklius. Yra sudėtinga kovidinė situacija, kai kurioms įmonėms buvo mažinami limitai - tiems, kas naudodavosi kredito eksporto agentūra.

Antras dalykas, išilgėjo tiekimo grandinės ir kartais – tyčia ar netyčia – į Lietuvą kroviniai juda 20 dienų ilgiau nei į šalias esančias Latviją ir Lenkiją“, – 15min komentavo V.Janulevičius.

Apie sunkumus dėl mažinamų kredito limitų 15min rašė jau rugpjūčio mėnesį. Tuomet Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos nuo šiol turi atsiskaityti iš anksto.

Ketvirtadienį kalbėdamas su 15min V.Janulevičius pridūrė, kad jo paminėtos problemos nėra naujos.

LPK prezidento manymu, URM aštuonių įmonių akcentavimas galėjo būti pagrįstas tuo, kad šioms įmonėms gali būti ieškoma alternatyvių tiekėjų.

„Niekas nesako, kad reikia nutraukinėti senus santykius su trečiosiomis šalimis, su Azijos šalimis, bet toms įmonėms gali būti ieškoma alternatyvų.

Tam, kad įmonių eksportas nemažėtų ir turėtume panašius rezultatus kaip pernai, kai eksportas buvo rekordinis“, – sakė pašnekovas.

Tuo tarpu LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, kalbėdamas su naujienų agentūra BNS spėjo, kad minėtos aštuonios įmonės nori užsitikrinti apyvartines lėšas.

„Turime siūlymus, kad gal reikia naudotis fondais, pavyzdžiui, Valstybės investicijų valdymo agentūros fondas galėtų skirti lėšas.

Ne subsidijuoti, o skirti apyvartinėms lėšoms nuo kokio pusės milijardo iki milijardo, jei būtų galimybė turėti tokį finansavimą.

Skolintų, aišku, bet su protingais procentais“, – BNS kalbėjo jis.

V.Janulevičius, paklaustas, ar URM yra tinkamiausia ministerija, į kurią galėtų kreiptis verslas, sakė, kad greičiausiai ne.

„Tačiau kai įmonės susiduria su problematika, atsiradusia dėl užsienio politikos, manau, kad visos ministerijos turi surasti galimybių padėti užtikrinti tvarų verslo egzistavimą ir augimą“, – komentavo jis.

15min žiniomis, kai kurių sektorių įmonės dėl situacijos Kinijoje bendrauja ir su kitomis ministerijomis, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų.

URM: esami partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių

URM atstovai teigia kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis dirbanti su Lietuvos verslo struktūromis, siekdama išsiaiškinti, kokius dirbtinius ribojimus iš Kinijos pusės patiria įmonės, vykdydamos ekonomines veiklas su Kinija, kokią žalą tai gali sukelti ir kaip būtų galima diversifikuoti šią veiklą ieškant naujų rinkų lietuviškoms prekėms.

„Atlikta Lietuvos verslo apklausa parodė, kad verslo ryšių su Kinija turi kai kurios Lietuvos bendrovės, dirbančios aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės, medienos bei tekstilės sektoriuose ir logistikoje“, – rašoma 15min atsiųstame URM komentare.

Anot URM, dažniausiai įmonės praneša, kad esami partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių.

Dėl šios priežasties ministerija ėmėsi veiksmų padėti įmonėms surasti naujas eksporto ir importo rinkas ir spręsti kitas problemas, kurias sąlygoja neteisėti ir nepaskelbti, iki šiol viešai neigiami Kinijos veiksmai prieš Lietuvos verslą.

„Taip pat intensyviai bendradarbiaujama su partneriais, pirmiausia JAV ir ES valstybėmis, siekiant sukurti instrumentus, neleisiančius nedemokratinėms valstybėms, autokratiniams režimams naudoti ekonominio spaudimo priemones prieš demokratines valstybes siekiant politinių tikslų“, – teigiama komentare.

Ministerijos atstovai žada šiuos klausimus iškelti spalio 5 d. numatytame ES vadovų tarybos strateginėje diskusijoje dėl Kinijos.

Daliai įmonių stringa žaliavų tiekimas

Žaliavų tiekimo iš Kinijos problemų patiria grūdų perdirbimo, pieno ir mėsos, medienos įmonės, naujienų agentūrai BNS sakė R. Sartatavičius.

„Grūdų sektoriuje yra žaliavų tiekimo problema, jų pardavimai į Kiniją 2020 metais siekė apie 70 mln. eurų, 90 proc. Lietuvos įmonių perkamos produkcijos iš Kinijos sudaro žaliavos pašarų gamybai. Dėl to gali būti problemos.

Mediena irgi stringa, ten atsisako mūsų produkcijos kinai pirkti ir apskritai mūsų prekes nuo lentynų išiminėja, yra tokių problemų“, – teigė pašnekovas.

Archyvų nuotr.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Užsienio reikalų ministerija

Archyvų nuotr.

R. Sartatavičius

Pasak jo, grūdininkai baiminasi ir neįvykdytų kontraktų – kai kurių vertė viršijo ir 30 mln. eurų, o partneriai iš Kinijos atsisako pradėti prekybą su lietuviškomis įmonėmis.

Anot konfederacijos vadovo, LPK kalbasi su URM ir svarsto, kaip būtų galima dalį praradimų kompensuoti Taivano rinkoje.

Santykiai pašlijo po beprecendenčio Lietuvos žingsnio

Lietuva Kinijos pyktį užsitraukė po to, kai URM paskelbė, kad leis šalyje veikti Taivaniečių atstovybei (angl. Taiwanese representative office). Tai – pirmas kartas, kai atstovybė Europos Sąjungoje veiks Taivano, ne Taipėjaus vardu.

Kinija teigia, kad taip Lietuva laužo ne tik diplomatinę tradiciją, bet ir „vienos Kinijos“ principą.

Kinija priešinasi Taivano pavadinimo naudojimui ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Lietuvos URM tokius kaltinimus atmeta ir siekia Vakarų paramos atlaikyti Kinijos spaudimą.

Visa tai atsiliepė ne tik diplomatiniams, tačiau ir verslo santykiams.

Jau skelbta, kad rugpjūtį ir rugsėjį buvo stabdomi numatyti tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą.

Vėliau Kinija Lietuvai 2 tūkst. eurų suma padidino jūrinių konteinerių kainas, o rugpjūtį Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staškevičius BNS informavo, kad Pekinas nustojo derinti pašarų, negyvūninių produktų ir valgomųjų subproduktų eksporto leidimus.

Neramių signalų juto ir lazerines technologijas eksportuojanti įmonė „Ekspla“ – dalis užsakovų pristabdė potencialias derybas. 

Kinija iki šiol buvo reikšminga rinka Lietuvos lazerių gamintojams – čia savo padalinius yra įkūrusios trys didžiosios šalies lazerinės ioptikos įmonės.

Kinija 2020 m. šiai prekių klasei buvo didžiausia eksporto rinka – čia suplaukdavo apie 30 proc. viso eksporto.

Panašu, kad sričių, kurios patiria trikdžius spektras vis plečiasi.

Trečiadienį portalas „Verslo žinios“ pranešė, kad su problemomis Kinijoje susidūrė ir Lietuvos įmonė „GetJet Airlines“.

Į Kiniją skraidžiusios bendrovės tolimiems nuotoliams pritaikytas bendrovės lėktuvas nebegauna leidimo skristi į šios šalies oro uostus.

 Archyvų nuotr.

123RF.com nuotr./Taivanas

Raktažodžiai
imones bus perkeliamos i kitas salis :)
asd, 2021-09-20 12:23
Sankcijos, kaip ir visur, o ko tikėjosi valdžia !
P, 2021-09-17 05:33
Kai nesuprata laBerginis bus kaleeeime Tada bus tvarka.. Na ir dar visi jo aplinkiniai.
Vytautas , 2021-09-16 20:46
Sidebar placeholder