Konkurencijos tarybos „vėzdo“ politika: tarp teisingumo ir verslo žlugdymo ribos

Pastarojo meto įvykiai rodo, kad „griežto baudėjo“ vaidmuo ne tik kelia grėsmę įmonių išlikimui, bet ir vis dažniau subyra teismų salėse.

„Iglu Tech“ atvejis: bauda, viršijanti apyvartą

Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių – lietuviškų šilumos siurblių gamintojo „Iglu Tech“ istorija. 

Vos 0,2 proc. rinkos užimančiai įmonei KT skyrė beveik 1 mln. eurų baudą, kuri net 1,5 karto viršijo jos vidutinę metinę apyvartą. 

Įmonės vadovas Voldemaras Vanagas tokias sankcijas vadina neadekvačiomis ir tiesiogiai žlugdančiomis inovatyvų vietos verslą.

Nors Regionų administracinis teismas neseniai šią baudą panaikino dėl esminių procedūrinių pažeidimų (KT į tyrimą net neįtraukė platintojų, su kuriais tariamai buvo susitarta), taryba savo pozicijos neatsisako ir sprendimą skundžia. 

Verslo atstovams tai siunčia bauginančią žinutę: net ir teisėtai veikiantys subjektai gali tapti biurokratinio mechanizmo taikiniais, kur tyrimo kokybė nusileidžia norui nubausti.

Teismų „dušas“ prievaizdams

„Iglu Tech“ nėra vienintelė auka. Pastaraisiais metais teismuose subyrėjo ne vienas skambus KT nutarimas:

Vaistinių skandalas: Panaikinta rekordinė, beveik 73 mln. eurų bauda vaistinėms. Teismas konstatavo, kad KT neįrodė antikonkurencinių veiksmų, o įmonių elgesį nulėmė ne jų pačių iniciatyva, o teisėkūros procesai.

NT agentūros: Šokiruojančiu sprendimu KT skyrė per 710 tūkst. eurų baudų „Capital Realty“ franšizei už rekomendacinio pobūdžio informaciją, kurią prievaizdai prilygino karteliui.

Bankrotų šešėlis: Milžiniškos baudos bendrovėms „PST“ ir „Irdaiva“ (virš 12 mln. eurų) ne tik pasiekė teismus, bet ir prisidėjo prie vienos iš jų bankroto.

Tokia tendencija, kai didžioji dalis ginčijamų sprendimų teismuose būna laimimi verslo naudai, verčia politikus, tarp jų ir Luką Savicką, raginti Konkurencijos tarybą kritiškai įsivertinti savo darbo metodus.

Baudimas kaip savitikslis rodiklis?

Politikai Artūras Zuokas ir Artūras Skardžius atkreipia dėmesį į galimai ydingą KT veiklos vertinimą. Jei institucija savo sėkmę matuoja tuo, kiek eurų „naudos“ (surinktų baudų pavidalu) atneša biudžetui, ji praranda savo pirminę misiją – padėti verslui laikytis taisyklių.

A. Skardžiaus teigimu, matomas akivaizdus neproporcingumas: kol stambieji rinkos žaidėjai energetikos ar bankų sektoriuose dažnai lieka nuošalyje, KT „atsižaidžia“ ant smulkiojo ir vidutinio verslo, skirdama 10 proc. apyvartos siekiančias baudas net už menkaverčius nusižengimus.

Pavyzdys, kurio nesekama

Verslo bendruomenė KT kaip sektiną pavyzdį nurodo Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

Pakeitusi strategiją iš „gaudytojo“ į „patarėją“, VMI sugebėjo surinkti daugiau mokesčių ir sukurti partnerišką santykį su mokesčių mokėtojais. 

Tuo tarpu KT vadovė Jolanta Ivanauskienė laikosi pozicijos, kad tik finansinės sankcijos turi „atgrasomąjį poveikį“, užkertantį kelią pažeidimams ateityje.

Tačiau kai baudos skiriamos beatodairiškai, o tyrimai atliekami paviršutiniškai, Lietuva rizikuoja tapti vieta, kurioje kurti verslą ir diegti inovacijas tampa tiesiog per pavojinga. 

Verslas jaučiasi medžiojamas, o vienintelė išeitis – specializuotos advokatų grupės, bandančios išgelbėti įmones nuo valstybės institucijų, kurios turėtų jas saugoti, o ne naikinti.

Šaltinis: Parengta pagal „Alfa.lt“