Laidotuvės keičiasi: žmonės jas trumpina, jų metu pasakoja anekdotus ir išleidžia nuo 190 eurų iki 10 tūkst. eurų

Laidojimo rūmų Kaune „Tylos namai“ vadovas Vytis Sidabras pasakojo, kad dabar žmonės išleidžia laidotuvėms labai skirtingas sumas – vieni skiria iki 1 tūkst. eurų, o kiti negaili ir 10 tūkst. eurų.

„Jeigu žmonėms neužtenka pinigų laidotuvėms, ieškome bendro sprendimo. Dažnai žmonėms padeda ir artimieji, kuomet užuojautą išreiškia pinigais“, – sakė laidojimo rūmų vadovas.

Laidojimo rūmų Vilniuje „Ritualas“ vadovė Jolanta Sprainaitienė pastebėjo, kad kai kurie žmonės už laidotuves moka ir dalimis.

„Dalį laidojimo išlaidų galima padengti valstybės skiriama laidojimo pašalpa, kuri šiuo metu siekia 440 eurų. Kitą dalį galima sumokėti grynais, pavedimu arba kortele. Jeigu žmonės neturi galimybių sumokėti visą sumą, gali rinktis mokėjimą dalimis“, – tikino laidojimo namų vadovė.

Kiek atsieitų pigiausios laidotuvės?

Laidojimo namų Plungėje „Žemaitijos gralis“ vadovas Vidas Valauskas tikino, kad organizuojant laidotuves svarbu rasti konkretų ir tikslų laidojimo namų administratorių.

„Jis turėtų greitai ir profesionaliai priimti užsakymą ir atsakyti į visus kliento užduodamus klausimus. Dažniausiai žmonės atsidūrę nelaimėje būna pasimetę.

O geri specialistai gali viską paaiškinti ir svarbiausia įvardinti tikslias kainas. Tačiau jos priklauso ir nuo kliento norų. Pavyzdžiui, karstas gali kainuoti ir 90 eurų, ir 1,5 tūkst. eurų. O gėlių kompozicija šarvojimo salėje 60 eurų arba net 1 tūkst. eurų ar dar daugiau“, – pavyzdžius pateikė įmonės vadovas.

Jis skaičiavo, kad pigiausios laidotuvės atskaičiavus valstybės skiriamą 440 eurų išmoką, siektų 190 eurų.

„Pigiausią laidotuvių paketą sudaro – kremacija, kapsulė palaikams/pelenams laidoti, kūno transportavimas iki krematoriumo, dokumentų ir vienkartinės išmokos tvarkymas, apeigų organizavimas, urnos pristatymas į pasirinktus gedulo namus, ekologiškas kremacinijai skirtas karstas, atsisveikinimo (šarvojimo) salė (24 val.) Plungėje ir Rietave“, – vardijo V. Valauskas.

Populiarėja personalizuotos laidotuvės

J. Sprainaitienė atkreipė dėmesį, kad artimiesiems labai svarbu išpildyti mirusiojo valią.

„Dažnai artimieji abejoja dėl laidojimo būdo pasirinkimo, nori padaryti viską tinkamai. Tokiu atveju labai padeda mirusiojo palikti surašyti pageidavimai arba išsakytos mintys.

Vis dažniau organizuojame personalizuotas laidotuves. Pavyzdžiui, artimieji perka mirusiajam jo mėgstamos spalvos laidojimo drabužius, salę dekoruoja mėgstamomis gėlėmis, laidotuvių metu leidžia mėgstamą muziką“, – vardijo įmonės vadovė.

Anot jos, kremavimą kaip laidojimo būdą, renkasi vis daugiau klientų.

„Kremavimas Vilniuje tapo prieinama paslauga. Vakare galima atsisveikinti su mirusiojo kūnu, o kitą dieną ryte jau su urna pasiimti. Ji gali būti laidojama šeimos kape, patalpinama į kolumbariumą arba, esant pageidavimui, kremuoti palaikai gali būti išbarstomi tam skirtose vietose arba išpilami į jūrą. Pelenų išbarstymui jūroje siūlome urnas iš druskos.

O šarvojimo salių dekoracijos dažnai atspindi mirusiojo žmogaus pomėgius, pavyzdžiui, žuvus alpinistui salė buvo dekoruota gamtos, kalnų motyvais, žuvus lakūnui – sparnais, mirus vaikui šarvojimo salėje buvo įrengtas vaikų kambarys, o žuvus baikeriui salėje buvo pastatytas motociklas. Vis dažniau į šarvojimo salę žmonės atsisveikinti atsiveda ir augintinius“, – pasakojo įmonės vadovas.

Laidotuvių laikas trumpėja

J. Sprainaitienė pasakojo, kad yra tekę organizuoti laidotuves muziejuose, teatruose, privačiose erdvėse.

„Pandemijos metu atsiradęs nuotolinis atsisveikinimas su mirusiuoju aktualus ir šiandien.

Taip pat pastebime ekologiškumo tendencijas, žmonės renkasi suyrančius karstus ar ekologiškas urnas“, – pastebėjo J. Sprainaitienė.

Pasak V. Sidabro, populiarėja personalizuotos laidotuvės ir trumpėja atsisveikinimo laikas.

„Esame organizavę laidotuves muziejuose, teatruose, privačiose erdvėse. Pasirenkant šarvojimą ne laidojimo namuose, labai svarbu, kad tai netrikdytų kitų žmonių.

Trumpėja atsisveikinimo laikas nuo dienų iki kelių valandų“, – pastebėjo laidojimo rūmų vadovas.

Laidojimo paslaugų įmonės „Tylos namai“ Šiauliuose vadovas Tomas Urbšas irgi tikino, kad klientams svarbiausia kaina ir laikas, kaip greitai galima suplanuoti laidotuves.

„Žmonės kartais teiraujasi apie mokėjimą dalimis, kai artimojo mirtis būna netikėta. Pavyzdžiui, turėjome atvejį, kai mirė jaunas vyras darbe, jį nutrenkė elektra. Jo žmona su dviem vaikais liko viena. Jai tikrai būtų pravertusi kokia nors finansinė pagalba. Pavyzdžiui, kreditas su mažomis palūkanomis“, – pasakojo T. Urbšas.

Pandemija atnešė pokyčių, kurie tapo norma

T. Urbšas pastebėjo, kad Covid-19 pandemija pakeitė laidotuves.

„Tradicinės laidotuvės atrodo taip – ąžuolinis karstas, giesmininkų giedamos giesmės, vainikai, karstas mišioms nešamas į bažnyčią ir laidotuvės trečią dieną.

Tačiau pandemija ir karantinas pakeitė žmonių požiūrį į laidotuves. Dažnai būna, kad žmonės prieš kremavimą su mirusiuoju net neatsisveikina, o urnos irgi nešarvoja, ją pasiima ir, kada nori, palaidoja patys. Pastebime, kad daugėja žmonių, kurie nori kremuoti savo artimuosius. Laidotuvės keičiasi, giesmininkų reikia vis rečiau, juos pakeičia smuikas ar gitara. O vainikus keičia tiesiog keli žiedai rožių ar nedidelė puokštelė“, – komentavo įmonės vadovas.

V. Valauskas irgi atkreipė dėmesį, kad laidotuvėms didelę įtaką padarė Covid-19 pandemija.

„Žmonės vis dažniau renkasi kremaciją. Laidotuvės skyla į dvi dalis. Trumpas atsisveikinimas prieš kremaciją su artimiausiais žmonėmis, o po kremacijos šarvojimas.

Iš senųjų tradicijų praktiškai išnyko kūno laikymas dvi dienas ar kai karstą neša giminės ar artimieji“, – pasakojo įmonės vadovas.

Jis tikino, kad neįprasti klientų prašymai jau nebestebina.

„Pavyzdžiui per laidotuves skambanti roko ar bliuzo muzika, įrašytas paskutinysis mirusiojo žodis, laidotuvės išbarstant pelenus jūroje.

Yra buvę, kad laidotuvių metu važinėjome po mirusiojo žmogaus mėgstamas vietas. Tą dieną mūsų vairuotojas su katafalku nuvažiavo 900 kilometrų“, – pasakojo V. Valauskas.

Anot jo, neįprastos laidotuves dažniausiai būdingos didesniems miestams.

„Regionuose vis dar populiaru nešti karstą į bažnyčią, giedoti kalnus vakare, šarvoti velionį 2 paras, gedulingi pietūs su kunigu, nešikais ir laidotuvių muzikantais. O didmiesčiuose žmonės daugiau skaičiuoja laiką ir vertina patogumą. Dažniau renkasi kremaciją, mažiau puošia gėlėmis.

Vis tik manau svarbu išsaugoti tradicijas ir papročius, nes tai mus išskiria iš kitų“, – tikino V. Valauskas.

Pasikeitusios laidotuvių tradicijos ir stebina, ir liūdina

Laidotuvių organizavimo ir vedimo paslaugas „Sudie“ Dzūkijos regione siūlantys Rimvydas ir Armanda pasakojo, kad veiklos idėja kilo iš asmeninės patirties, palaidojus artimą žmogų.

„Rašome nekrologus, kuriame atminimo filmus, įgarsiname tekstus, laidotuvių metu skaitome eiles – tai yra pagrindinės mūsų veiklos.

Sulaukiame įvairiausių prašymų, buvo atvejis, kai moters paskutinis noras testamente buvo, kad artimieji per jos laidotuves juoktųsi ir skaitytų jos paliktus anekdotus“, – pasakojo Rimvydas.

Ji pasakojo, kad kartais žmonės laidotuvių planuotojų klausia, kaip jiems apsirengti per laidotuves.

„Yra buvę, kai žmonės laidotuvėse pasirodo su raudonais šortais“, – sakė vyras.

Anot jo, dabar laidotuvės sutrumpėjo.

„Kartais žmonės artimųjų net nebešarvoja, parsiveža iš ligoninės ir iš karto laidoja. Dažnai taip daro užsienyje gyvenantys žmonės, kurie skuba grįžti atgal. Labai gaila dėl tokio žmonių požiūrio, ypač, kai tėvus kuo greičiau skuba palaidoti vaikai, nes jiems reikia grįžti namo į užsienį.

Žmonės nebesusirenka į laidotuves, būna, kad jose dalyvauja vos 10 žmonių, o per Covid-19 pandemiją kolega dalyvavo laidotuvėse, kuriose buvo tik kunigas, giesmininkas ir duobkasys su vairuotoju. Tos laidotuvės buvo transliuojamos online“, – stebėjosi vyras.

Rimvydas pastebėjo, kad laidotuvės gali būti ir labai pigios, ir labai brangios.

„Pavyzdžiui, vien karstas kremavimui gali kainuoti ir 300 eurų, o ąžuolinis karstas su paauksuotomis ar vario rankenomis atsieina ir 2–4 tūkst. eurų. Duobės iškasimas atsieina 300-400 eurų, duobės urnai iškasimas pigesnis, be to, ir patys žmonės ją gali išsikasti. Drabužių kainos laidotuvėms nuo 100 eurų prasideda.

Taigi, viskas susideda. Brangiausios laidotuvės, kuriose dalyvavome kainavo 4 tūkst. eurų“, – skaičiavo vyras.