Lietuvos bankas: svarbiausios rizikos finansų sistemai – karo padariniai, ekonomikos būklė, kibernetinės atakos

„Finansų įstaigos labai rimtai vertina rusijos karo padarinių prieš Ukrainą rizikas. Respondentų nuomone, labiausiai tikėtini sukrėtimai Lietuvos finansų sistemai per artimiausius 6 mėn. yra reikšmingesnis ekonomikos augimo sulėtėjimas, didėjančios palūkanų normos ir geopolitinės situacijos pablogėjimas dėl tolesnės rusijos karo prieš Ukrainą eigos“, – sako Dovydas Poderys, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Per metus iš esmės pasikeitusi palūkanų aplinka ir staigiai bei reikšmingai padidėjusios palūkanos turėjo įtakos finansų įstaigų veiklai ir rizikų vertinimui. Kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų nurodė, kad, padidėjus palūkanų normoms, sumažėjo finansų įstaigų siūlomų produktų paklausa. Ypač išsiskyrė kredito unijos – beveik du trečdaliai apklaustų kredito unijų teigė, kad jų produktų paklausa sumažėjo.

Tačiau dėl didesnių palūkanų pajamų išaugo pelningumas. Dažniausiai didėjo bankų ir kredito unijų pelningumas, o iš viso didėjusį pelningumą minėjo 30 proc. apklausos dalyvių. Dar vienas padidėjusių palūkanų efektas – padaugėjo vėluojančiųjų laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus. Tokią įtaką teigia pajutusios penktadalis apklaustų finansų įstaigų.

Finansų įstaigų kibernetinių atakų rizikos svarbos vertinimo padidėjimas, palyginti su ankstesniu pusmečiu, laikomas reikšmingu, t. y. įstaigos ją įvertino kaip reikšmingai svarbesnę nei prieš pusmetį. Kita vertus, finansų įstaigos galimybes mažinti kibernetinių atakų rizikas vertina geriausiai. Apžvelgiamu laikotarpiu su kibernetinėmis atakomis teigė susidūręs beveik kas penktas apklausos dalyvis. Tai maždaug atitinka tą kibernetinių atakų lygį, kuris buvo prieš rusijos karinę invaziją į Ukrainą.

Kaip aktualiausios rizikos respondentų atstovaujamoms įstaigoms per ateinantį pusmetį dažniausiai nurodytos reikšmingas Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimas ir namų ūkių finansinės būklės pablogėjimas. Šias rizikas įvardijo atitinkamai 31 ir 27 proc. respondentų. Per pusmetį sumažėjo ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimo įžvelgiamas aktualumas – šią riziką kaip svarbiausią atstovaujamai įstaigai nurodė tik 5 proc. respondentų, t. y. triskart mažesnė dalis nei ankstesnį laikotarpį.

Palyginti su praėjusiu pusmečiu, 10 proc. punktų mažesnė finansų įstaigų dalis numato išaugsiančius nuostolius dėl įmonių nemokumo per ateinančius metus. Naujausioje apklausoje 32 proc. atsakiusių įstaigų prognozavo, kad per ateinančius 12 mėn. jų nuostoliai dėl įmonių nemokumo padidės.

Apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mato didžiausią statybos ir transporto veiklų įmonių bankroto riziką. Per pusmetį labiausiai padidėjo transporto, gamybos ir prekybos veiklomis užsiimančių įmonių įžvelgiama bankroto rizika. Ši rizika labiausiai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo, kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose. Mažiausia bankroto rizika įžvelgiama informacijos ir ryšių, administravimo ir žemės ūkio sektoriuose.