„Lietuvos geležinkeliai“ nusisuka nuo Rusijos ir Baltarusijos ir atleidžia darbuotojus – iš Rytų krovinių vis mažiau

Iki šių metų pradžios pajamos iš Rusijos bei Baltarusijos krovinių įvežimo į Lietuvą sudarė reikšmingą „LTG Cargo“ pajamų dalį.

Sumažėjus krovinių apyvartai ir pajamoms, LTG grupė nuo balandžio mėn. atleido daugiau kaip 1,2 tūkst. darbuotojų ir pradėjo vykdyti bendrovės veiklos transformaciją iš Rytų į Vakarus.

Nutraukia ryšius su Rytų diktatūromis

„LTG Cargo“ duomenimis, 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. į Lietuvą importuojamų krovinių srautai iš Rusijos sudarė 0,8 mln. tonų, iš Baltarusijos – 1,2 mln. tonų. Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu šie srautai atitinkamai mažėjo 22 proc. ir 56 proc.

Iš Lietuvos į Rusiją 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo eksportuota apie 51 tūkst. tonų krovinių (48 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laiku), į Baltarusiją – 59 tūkst. tonų (38 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laiku). 

„LTG Cargo“ nuo pat karo Ukrainoje pradžios ėmėsi kompleksinių veiksmų, kuriais mažinamos sąsajos su agresore Rusija ir jai talkinančia Baltarusija. Abi šios šalys valdomos žiaurių diktatorių.

„LTG Cargo“ nuo pat karo Ukrainoje pradžios ėmėsi kompleksinių veiksmų, kuriais mažinamos sąsajos su agresore Rusija ir jai talkinančia Baltarusija.

„Krovinių srautai tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos šiemet mažėja dėl Rusijai bei Baltarusijai paskelbtų tarptautinių sankcijų, dalies klientų savarankiškai priimtų sprendimų nebegabenti krovinių iš šių šalių bei „LTG Cargo“ nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios nuosekliai įgyvendinamų kompleksinių veiksmų, kuriais mažinamos sąsajos su šiomis šalimis“, – Alfa.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė.  

Sausio–rugsėjo mėn. mažėjo daugumos prekių pervežimai tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos.

Šiuo laikotarpiu iš Lietuvos į Rusiją ir Baltarusiją buvo pervežta apie 90 proc. mažiau juodųjų metalų, į Lietuvą iš Baltarusijos importuota per 80 proc. mažiau statybinių medžiagų ir trąšų, iš Rusijos – apie 50 proc. mažiau trąšų ir juodųjų metalų.  

Atleido daugiau kaip tūkstantį darbuotojų

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, LTG grupė šiuo metu įgyvendina planą, kuris apima tris kryptis: veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo, diversifikacijos ir plėtros į naujas rinkas, ypač Vakarų Europos.

Šio plano tikslas – prisitaikyti prie pakitusios verslo aplinkos ir padėti tai padaryti klientams, kurie ieško galimybių perorientuoti tiekimo grandines į Vakarus.

Dėl įgyvendinamo optimizacijos plano LTG grupėje nuo balandžio iki spalio atsisveikino su 1,2 tūkst. darbuotojų.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ komandą minėtu laikotarpiu paliko 600 žmonių.

Šiuo metu bendrovėje „LTG Cargo“ dirba 2036 darbuotojai, visoje LTG grupėje – apie 6,3 tūkst.

„LGT Cargo“ tarpinėje ataskaitoje, paskelbtoje birželio mėn. pabaigoje, teigta, kad įmonė iki metų pabaigos planuoja atleisti iki 1 tūkst. darbuotojų.

LGT grupės Alfa.lt atsiųstame komentare teigiama, kad grupė vertina ir analizuoja esamas bei potencialias darbų apimtis, nuo jų esą priklausys tai, ar grupės darbuotojų skaičius šiemet dar bus keičiamas.

Tikisi plėtros į naujas rinkas

„Lietuvos geležinkelius“ kontroliuojanti Susisiekimo ministerija šią savaitę atnaujintame lūkesčių laiške strateginei valstybės bendrovei nurodo, kad iš LTG valdybos ir vadovų tikimasi lyderystės plečiant įmonių grupės veiklą naujose rinkose.

„Lietuvos geležinkelių“ akcininkas yra Lietuvos valstybė, jai priklauso 100 proc. akcijų, o bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.

„Esama geopolitinė situacija skatina daug greičiau priimti sprendimus ir sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, kuo labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis iš Rytų į Vakarus. Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį vykstant tokiai didelei bendrovės veiklos transformacijai, pereinant prie krovinių gabenimo Vakarų kryptimi, iššūkių ir pokyčių įmonei yra ne vienas“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Geopolitinė situacija skatina daug greičiau priimti sprendimus ir sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, kuo labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis iš Rytų į Vakarus.

Atnaujintame lūkesčių rašte LGT grupės vadovams rašte pabrėžiama būtinybė spartinti didelius projektus – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą ir svarbių geležinkelio ruožų elektrifikavimą.

Naujos sudėties LTG valdybą susisiekimo ministras M. Skuodis patvirtino praėjusių metų liepos mėn.

Buvęs „LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas šių metų sausį paskirtas „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi, o anksčiau „LTG Cargo“ Paslaugų teikimo padaliniui vadovavusi Eglė Šimė tapo laikinai einančia LTG krovinių vežimo bendrovės generaline direktore.

Karas įnešė esminių pokyčių

„LTG Cargo“ šių metų pirmo pusmečio finansų ataskaitoje rašoma, kad reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą ir įvertinusi naujas Europos Sąjungos sankcijas „LTG Cargo“ kovo mėn. sustabdė sankcionuotų bendrovių produkcijos gabenimą į Klaipėdos jūrų uostą.

Be to, „LTG Cargo“ sustabdė platforminių vagonų nuomą. Nuo kovo 7 d. bendrovės platforminiai vagonai negali būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas šalis, išskyrus į Latviją ir Estiją.

„LT Cargo“ vadovė E. Šimė teigia, kad šiuo sprendimu siekiama apriboti galimybes platforminius vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti kariniais tikslais.

Kiek vėliau kovą „LTG Cargo“ sustabdė visų bendrovei priklausančių bendram naudojimui skirtų vagonų teikimą pakrovai ir gabenimą tiek į Baltarusiją ir Rusiją, tiek į kitas valstybes tranzitu per šias šalis.

LTG valdyba priėmė sprendimą uždaryti maždaug prieš dešimtmetį įsteigtas LTG atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje.

Bendrovė taip pat sustabdė klientams išnuomotų vagonų gabenimą į Rusiją – tai reiškia, kad sustabdytas viso „LTG Cargo“ vagonų parko judėjimas į Rusiją.

Balandį LTG valdyba priėmė sprendimą uždaryti maždaug prieš dešimtmetį įsteigtas LTG atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje, nors jų uždarymas gali užtrukti, priklausomai nuo Rusijos ir Baltarusijos institucijų veiklos bei terminų.

Sumažėjo apyvarta ir pajamos

Geopolitiniai pokyčiai, nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos vykdomi kariniai veiksmai Ukrainoje bei Baltarusijai ir Rusijai taikomos plataus spektro JAV, ES sankcijos turėjo ženklų poveikį „LTG Cargo“ veiklai ir rezultatams, teigiama ataskaitoje.

Reikšmingą „LTG Cargo“ pajamų dalį iki 2022 m. sudarė pajamos iš Rusijos bei Baltarusijos krovinių įvežimo į Lietuvą, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu per Lietuvą (2021 m. apie 60 proc. pajamų). 2022 m. „LTG Cargo“ biudžetas jau buvo suplanuotas be didžiosios dalies Baltarusijos, t. y. be „Belaruskalij“ krovinių.

Reikšmingą „LTG Cargo“ pajamų dalį iki 2022 m. sudarė pajamos iš Rusijos bei Baltarusijos krovinių įvežimo į Lietuvą.

Reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą ir įvertinusi taikomas sankcijas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai „LTG Cargo“ sustabdė sankcionuotų prekių ir bendrovių produkcijos gabenimą.

Krovinių vežimo apyvarta per 2022 m. pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 40 proc., pardavimo pajamos – 17 proc.

Po sankcijų atsisuko į Vakarus

Alfa.lt rašė, kad po to, kai Rusija šių metų vasario 24 d. pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, o Vakarai paskelbė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, reikšmingo krovinių srauto netekę „Lietuvos geležinkeliai“ ėmėsi įgyvendinti transformacijos planą.

„Įgyvendindama beprecedentę transformaciją, LTG krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ siekia prisitaikyti prie pakitusios verslo aplinkos pati ir padėti tai padaryti savo klientams, kurie šiuo metu ieško būdų perorientuoti tiekimo grandines į Vakarus“, – teigė K. Dzikaraitė.

Lyginant 2021 m. ir 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn., dėl Rusijos karo Ukrainoje krovinių srautai iš Lietuvos į Ukrainą sumažėjo 86 proc., iš Ukrainos į Lietuvą – 18 proc.

Šiuo metu valstybės valdoma geležinkelių bendrovė telkia dėmesį į Lietuvos klientų poreikius, aktyviai veža Lietuvos žemės ūkio produkcijos augintojų derlių į Klaipėdos jūrų uostą.

„Bendrovė taip pat vykdo intermodalinius pervežimus tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Duisburgo Vokietijoje, anksčiau pasirašė memorandumą su Italijos bendrovėmis dėl geležinkelio koridorių tarp Lietuvos, Duisburgo ir Italijos vystymo, kartu su Baltijos šalių partneriais vysto „Amber Train“ maršrutą, kuris, pradėjus vykdyti reguliarius reisus, tarp trijų Baltijos šalių sukurs efektyvų ir konkurencingą krovinių gabenimo koridorių tarp Šiaurės ir Vakarų Europos“, – teigė K. Dzikaraitė.