Lietuvos verslininkai nebeapsikenčia – prašo Seimo pripažinti, kad Kinija taiko sankcijas: viešai pastatysime prie gėdos stulpo

(2)

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius prašo Seimo deklaruoti, kad Kinija Lietuvos verslui taiko sankcijas. Anot jo, norint konfliktą su Pekinu išspręsti kuo mažesniais nuostoliais, būtina imtis drąsių priemonių.



 

„Reikalingas Seimo politinis pripažinimas, kad tokios sankcijos egzistuoja“, – antradienį Liberalų sąjūdžio posėdyje kalbėjo R. Varkulevičius.

Organizatorių nuotr.

R. Varkulevičius. Eltos nuotr.

Jis pažymi, kad įrodymų apie Kinijos spaudimą, kurių neva trūksta Europos Komisijai (EK), yra daug, tad politinė žinutė apie Pekino spaudimą lietuviškoms įmonėms taip pat būtų postūmis tarptautinėms institucijoms inicijuoti atsakomuosius veiksmus.

„Pasaulio prekybos organizacija, Europos Sąjunga juos viešai galės pastatyti ne tik prie gėdos stulpo, bet ir prie tam tikrų atsakomųjų sankcijų iš atskirų valstybių“, – pabrėžia R. Varkulevičius.

„Galų gale tai būtų ir prieš EK tam tikri įrodymai, nes ir mes galim priimti tam tikrus sprendimus“, – priduria jis.

Verslo atstovo teigimu, politinis sankcijų pripažinimas labai padėtų įmonėms spręsti dėl sustojusios prekybos su Kinija kilusius iššūkius.

„Jei būtų toks sprendimas, manau, (...) duotų galimybę įmonėms pirmiausiai šiek tiek atsipūsti nuo to spaudimo, nes faktiškai negali įvykdyti kontraktų – paprasčiausiai nėra žaliavų, nėra komponentų ir kai kur teisės licencijas naudoti“, – pasakoja LPPARA prezidentas.

R. Varkulevičius, be kita ko, pažymi, kad priėmus politinį sprendimą sankcijas pripažinti, įmonės galėtų prašyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduoti dokumentą, kuris suteiktų oficialią priežastį, kodėl įsipareigojimai partneriams nėra vykdomi.

„Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavinėja force majeure sąlygas, dokumentą, kuris leidžia nevykdyti tam tikrų įsipareigojimų, jei priimtas politinis ar valstybinis sprendimas dėl susidariusios situacijos.

Žinoma, kreipėsi daugybė įmonių į rūmus ir prašo išduoti tokias pažymas, kadangi jie negali vykdyti sutarčių su valstybinėmis institucijomis, (...) jie negali vykdyti sutarčių užsieniečiams“, – aiškino R. Varkulevičius.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai.

Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder